Politikai, savivaldybių atstovai ir institucijos pripažįsta, kad dabartinė sistema turi spragų – kontrolė sudėtinga, aiškių baudų kai kuriais atvejais nėra, o pažeidėjai dažnai lieka nenubausti. Tuo metu Vilniuje jau ieškoma naujų sprendimų, kaip sugriežtinti tvarką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete diskutuota apie asmens su negalia automobilio statymo korteles, jų klastojimą bei galimus pokyčius kontrolės sistemoje.
Apsimeta neįgaliaisiais, kad nereikėtų mokėti už parkavimą?
Šią problemą posėdyje iškėlė Seimo narys Darius Razmislevičius. Jis pastebėjo, kad pagrindinė problema – kortelių klastojimas.
Kitaip tariant, tokių kortelių kopijavimas ir tuomet naudojimasis privilegijomis, kurios asmeniui nepriklauso.
„Tokios teisės priklauso tik neįgaliems, o ne visiems norintiems išvengti rinkliavų ir pan. Pats esu nufilmavęs, kaip gatvėje vienas paskui kitą stovi du automobiliai ir abiejuose yra uždėta ta pati kortelė. Abiejų kortelių numeriai sutampa, todėl tai yra visiška įžūlumo viršūnė.
Reikia kelti klausimą, kokių teisės aktų reikia, kad galėtų veikti policija bei teismai ir šiuos asmenis nubausti“, – diskusiją pradėjo politikas.
D. Razmislevičius pabrėžė, kad apie šį reiškinį jau kalbama ir kitose ES valstybėse. Problema ta, kad šias korteles gana lengva suklastoti, o nuobaudos už tokį veiksmą – nenumatytos.
„Jas gana lengva suklastoti, nes tai tiesiog paprastas lapelis, kuris nuskanuojamas, įlaminuojamas ir viskas.
Problema ta, kad asmens su negalia automobilio statymo kortelė nėra prilyginama kitiems dokumentams, pavyzdžiui, pasui ar vairuotojo pažymėjimui, už kurių klastojimą yra numatytos Baudžiamojo kodekso sankcijos“, – paaiškino Seimo narys.
Jis pridėjo, kad be klastojimo dažnai pasitaiko ir tokių scenarijų, kai tikromis neįgaliųjų kortelėmis naudojasi teisės tam neturintys asmenys.
„Įstatymuose numatyta, kad šia kortele gali naudotis tik pats neįgalusis, atvažiuojantis su automobiliu, arba jį atvežantis asmuo, kai neįgalusis yra automobilyje. Taigi, jeigu žmogus tokią kortelę pasiskolina, jis neturėtų galėti ja pasinaudoti. Tuo metu pas mus įstatymai nenumato, kaip už tai turėtų būti baudžiama.
Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie pasiskolinę tokią kortelę atvyksta į savo darbovietę miesto centre ir tada gali išvengti rinkliavos ir nėra priemonių, kaip tai sustabdyti“, – dalijosi D. Razmislevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė pritarė, kad tokia problema egzistuoja ir nesumažės, kol neatsiras stipresnė kontrolė.
Tuo metu diskusijoje dalyvavusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė atkreipė dėmesį, kad klastojančių pažymėjimus padaugėjo, kai buvo paskelbta, kad visiems tokį pažymėjimą turintiems gyventojams visose savivaldybėse bus nemokamas automobilio parkavimas.
„Tada pasidarė labai patrauklu juos padirbinėti. Galbūt reikėtų peržiūrėti šią išimtį dėl nemokamo parkavimo“, – pridėjo ji.
Policija šiuo klausimu bejėgė
Policijos departamento darbo tarybos narys Kęstutis Stelmokas priminė, kad tokiais atvejais policijos galimybės imtis kontrolės yra ribotos.
„Tai nėra policijos kompetencija, nes kas kur statosi mokamose zonose kontroliuoja savivaldybės“, – paaiškino jis.
K. Stelmokas pridėjo, kad tokių pažeidimų kontrolė pareikalautų nemažų policijos pajėgų, todėl pareigūnams būtų sudėtinga tuo pačiu metu tinkamai atlikti ir kitas funkcijas.
„Tai užtruktų labai daug laiko, nes pareigūnai turėtų laukti, kol asmuo grįš prie automobilio, kad galėtų išsiaiškinti, ar jam priklauso ta kortelė. Taigi, jei žmogus būtų darbe, reikėtų laukti ir 7 valandas.
Todėl policija šiai dienai neturi galimybių užsiimti tokia kontrole. Ypač sunku būtų didžiuosiuose miestuose, kur pareigūnams nuolat pranešami įvairūs įvykiai. Todėl už tai atsakingi viešosios tvarkos skyriai“, – aiškino policijos atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas Vaidas Činčikas pritarė policijos atstovui ir pabrėžė, kad reikia atskirti kada tokie pažeidėjai stato automobilius, kur yra rinkliava, o kada pažeidžia KET.
Paprastai tariant, kai į neįgaliojo vietą automobilį pasistato teisės to daryti neturintis žmogus, tai – KET pažeidimas, už kurį baudžia policija.
Kai gyventojas naudojasi padirbta ar artimojo neįgaliojo kortele, siekdamas išvengti rinkliavos už automobilio parkavimą, tai nėra KET pažeidimas.
Anot V. Činčiko, norint kovoti su tokiais pažeidėjais reikėtų įrankio, padedančio juos atpažinti bei tiksliai apibrėžtos bausmės.
„Kadangi neįgaliojo kortelė yra susieta su automobilio numeriu, vadinasi, kad bet kas kitas gali atvažiuoti su tuo automobiliu ir niekas to nežinos, kol vairuotojo nepagaus gyvai.
Kol gyvai nematome vairuotojo, mes negalime pažiūrėti, kam priklauso ta kortelė ir ar ji galioja. Todėl šioje vietoje geriausiai veiktų įrankis, kuris leistų patikrinti ar kortelė galiojanti ir kam ji išduota. Antra problema yra bausmės nebuvimas. Tie asmenys, kurie naudojasi kito ar padirbta kortele, jaučiasi neliečiami ir dėl to taip drąsiai naudojasi“, – pridėjo jis.
Vilniuje ieško įvairių sprendimų
„Judu“ Vertės klientams kūrimo padalinio vadovė Jurgita Gaidienė nurodė, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo Savivaldybės tarybos sprendimas, jog asmuo su negalia, turintis jam išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę, norėdamas pasinaudoti išimtimi dėl rinkliavos netaikymo turi gauti asmens su negalia elektroninį leidimą.
Ji pasakojo, kad nuo praėjusių metų liepos jau yra išduoti 3206 leidimai „Lengvata“. Tuo metu nuo 2025 lapkričio 28 d. išdalinti 3314 informacinių lapelių su įspėjimais.
J. Gaidienė pasakojo, kad daugiau nei 300 automobilių jau yra įtraukti į pažeidėjų sąrašus. Anot jos, įtariama, kad šie asmenys klastojo asmens su negalia automobilio statymo kortelę.
„Per 1 mėn. išdalinama ~700 informacinių lapelių. Naujai išimama ~200 leidimų „Lengvata“
307 automobilių „juodajame sąraše“ – įtariant asmens su negalia automobilio statymo kortelės klastojimą. Jiems palikti pranešimai dėl pažeidimo. Pranešimai apmokėti.
Kartojasi atvejai, kai vienam automobiliui palikta 15 informacinių lapelių, o „Lengvata“ neišsiimta“, – pridėjo ji.
„Judu“ atstovė nurodo, kad norint spręsti problemą reikėtų atsisakyti fizinių informacinių lapelių, pradėti fiksuoti pažeidimus neišsiėmusiems leidimo „Lengvata“ bei informuoti klientą apie pareigą išsiimti leidimą per 168 valandas.
