savivaldybės

Regioninės politikos forume trečiadienį bus aptariami jų plėtros planai ir prioritetai bei kiti klausimai. Vidaus reikalų ministerijos organizuojamame renginyje Vilniaus rajone dalyvaus merai, savivaldybių, ministerijų, Vyriausybės atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai bei ekspertai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vyriausybės patvirtintai 2022–2030 metų Regionų plėtros programai yra skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Seimas antradienį svarstys pusšimčio parlamentarų iš visų frakcijų siūlymą leisti savivaldybėms pačioms ar per jų įmones teikti kai kurias viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, valdyti jų lėšomis pastatytus baseinus, koncertų ar sporto sales, stadionus ir kitą infrastruktūrą. Tokiais atvejais savivaldybėms nebereikėtų skelbti privataus valdytojo konkursų, nereikėtų ir Konkurencijos tarybos leidimų.

Seimas ruošiasi užbaigti „čekiukų“ skandalą – ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Tačiau išmokų problemas savivaldose iškėlęs visuomenininkas Andrius Tapinas nedžiūgauja ir teigia, kad vien priimti įstatymo neužteks. „Skaidrinam“ pasiekė pirmąją pergalę - parlamentas turėjo pakeisti įstatymą, kuris sureguliavo keliolika metų visiems tikusią savivaldos tarybų išmokų sistemą.

Seimas antradienį įteisino atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, kuris sudarys 20 proc. nuo konkrečios savivaldybės mero darbo užmokesčio. Toks atlyginimas per mėnesį sudarys nuo 605 iki 756 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius ir netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio. Skirtumas tarp išmokų priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje. Šios pajamos bus traktuojamos kaip darbo užmokestis ir bus pradedamos mokėti nuo šių metų liepos, jei įstatymo pakeitimą pasirašys prezidentas.

Čekiukų skandalas nuo savivaldybių politikų gali nubėgti lyg vanduo nuo žąsies. Tokia išvada peršasi po pirmųjų visuomenės apklausų. Jos rodo, kad pasitikėjimas savivalda per mėnesį smuko devyniais procentais ir tiesiog sugrįžo į priešrinkiminį lygį. Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. Politologai sako, kad toks žmonių abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių.

Visuomenininkas Andrius Tapinas tęsia kampaniją „Skaidrinam“. Šįkart – naujausi duomenys apie dar trijų savivaldybių – Vilniaus miesto, Ignalinos rajono ir Kauno rajono – tarybų išlaidas bei žinia apie tris pareiškimus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) dėl nusikalstamų veikų. „Savaitės pradžia „Skaidrinam" 1. Išsiųsti trys pareiškimai į STT su prašymu pradėti ikiteisminius tyrimus dėl galimai nusikalstamos veikos Vilniaus miesto, Ignalinos rajono ir Kauno rajono tarybose.

Čekučių skandalui sukrėtus savivaldą ir politines partijas, buvo pasiūlyta savivaldybių tarybų nariams kas mėnesį mokėti fiksuotas išmokas už darbą ir atsisakyti lėšų padengimo pristatant čekius už išlaidas, kai tai susiję su tarybos nario darbu. Šiuo metu savivaldybių tarybų nariams siūloma mokėti 20 proc. nuo mero algos.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pripažįsta, kad savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarka yra problema, bet ji greitai bus išspręsta. Jo nuomone, „čekiukų“ skandalu siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų svarbių klausimų. Praėjusį trečiadienį Vilniaus rotušėje trečiadienį vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas.

Priešgaisrinės saugos srityje šiais metais saugiausia pripažinta Kupiškio rajono savivaldybė, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) jau trečią kartą rengiamame konkurse „Saugiausia savivaldybė“ antrąją vietą užėmė Akmenės rajono, o trečiąją – Visagino savivaldybė. Penktadienį nugalėtojus Kupiškyje apdovanos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Darome viską, kad žūstančiųjų gaisruose skaičius mažėtų.

Kai čekučių skandalas sudrebino visą Lietuvos politinę sistemą, Seime politinės partijos susitarė keisti apmokėjimo tvarką savivaldybių tarybų nariams, todėl ketvirtadienį pasiūlymas jau buvo pristatytas Seimo posėdžių salėje.  Po pateikimo iniciatyvai pritarė 95 Seimo nariai ir 7 politikai susilaikė. Teisės aktas toliau bus svarstomas kuo skubiau, todėl į posėdžių salę tolesniam svarstymui grįš kitą savaitę.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus palaiko iniciatyvą, kad savivaldybių tarybų nariams būtų mokamas atlyginimas. Jo nuomone, iki šiol galiojusi išmokų tvarka yra ydinga, dėl ko nemaža dalis politikų pateko į vadinamąjį čekiukų skandalą. Visgi jis nemano, kad šalies merai turi vieningai atsiprašyti visuomenės už kilusį skandalą. Vadinamasis „čekiukų“ skandalas padalijo savivaldos politikus į dvi dalis.

Mindaugas Sinkevičius be konkurencijos perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. Kokią žinią tai siunčia savivaldybių lėšų grobstymo skandale? Kaip spręsti situaciją? Ar reali pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė?  Apie visa tai „Dėmesio centre“ pokalbis su politikos apžvalgininkais Rimvydu Valatka ir Tadu Ignatavičiumi.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu trečiadienį perrinktas Jonavos rajono meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. Už jo kandidatūrą balsavo 144 LSA suvažiavimo delegatai, vienas buvo prieš, susilaikė 11. Suvažiavime dalyvavo 186 delegatai iš 60 savivaldybių. Prezidentas išrinktas iš vieno kandidato. M. Sinkevičių perrinkti pasiūlė socialdemokratų merai iš Pakruojo, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Kėdainių. Organizacijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai.

Kitąmet įpusės naujausias Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis, o regionų plėtrai skirtos lėšos nėra naudojamos, teigia kadenciją baigiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. „Kitų metų vasarą bus naujausio finansinio laikotarpio peržiūra, nežinau, ar mes tikrai pridėję ranką prie širdies galėsime pasigirti nuveiktais darbais“, – trečiadienį per LSA suvažiavimą Vilniuje sakė jis. „Numatyti 1,6 mlrd.

Praeities politiniai lyderiai kritikuoja dabartinius jaunosios kartos politikus dėl neatsakingo valdymo ir bereikalingo valstybės laivo siūbavimo. Kaip iš tikrųjų reikėtų spręsti problemas? Kokie nacionaliniai sprendimai keistų padėtį savivaldybėse? O gal partijoms reikia persikovimo iš vidaus? Apie visa tai pokalbis su buvusia Seimo pirmininke Irena Degutiene, „Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Lėšų grobstymo savivaldybėse skandalo įkarštyje nuskambėjęs konservatorių pasiūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra pats racionaliausias problemos sprendimo būdas, sako buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius. Anot jo, pirmiausia reikėtų atlikti auditą savivaldybėse ir Seime, tuomet sutarti, kaip lėšas grobsčiusių politikų padarytą žalą valstybei atlyginti, o tik tada kelti klausimą, ar dabartinis Seimas gali dirbti toliau.

Savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo klausimą būtina spręsti kuo greičiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikrai labai atidžiai seksiu diskusiją dėl teisės aktų, dėl įstatymų pokyčių Seime. Manau, kad jokių atidėliojimų negali būti, turime tai daryti, kaip galima greičiau, ir viskas visiems turi būti aišku, kaip atlyginama savivaldybių tarybų narių veikla nuo dienos X, kuri, tikiuosi, bus greitai“, – trečiadienį Lietuvos žurnalistams Paryžiuje sakė valstybės vadovas.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo argumentuodama siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę. Panašu, kad situacija veda, jei ne prie išankstinių Seimo rinkimų, tai prie naujos vyriausybės. Lėšų grobstymo schema Kaune kelia klausimų dėl grėsmės konstitucinei santvarkai.

Andriaus Tapino paviešinti faktai apie savivaldybių politikų pinigų grobstymus įgavo pagreitį – premjerės Ingridos Šimonytės vyriausybė nusprendė trauktis, o konservatoriai sieks Seimo pirmalaikių rinkimų. Tačiau savivaldybių merai ir tarybų nariai, kurie pylėsi kurą iš trisdešimt kelių kortelių, klastojo čekius ir kitaip bandė iki dugno įsisavinti žmonių pinigus, apie savo pasitraukimą nekalba. Priešingai – ne vienas tikina rinkėjų tikrai neapgavęs.

Skandalų kamuolys ritasi per Lietuvos savivaldą, o Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pasisakymų neįmanoma pažinti. Iš principingos retorikos liko tik savų dangstymas. Kaip iš tiesų reikėtų reaguoti? Pokalbis su teisininkais, VU dėstytojais ir advokatais Algimantu Šindeikiu ir Gintautu Bartkumi „Dėmesio centre“. Šindeikis sako, kad lėšų grobstymo skandale galima įžvelgti du pažeidimus.  „Pirmas dalykas, jie gali gauti tik tas išlaidas, kurios yra reikalingos jų politinei veiklai.

Skandalų kamuolys ritasi per Lietuvos savivaldą, o Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pasisakymų neįmanoma pažinti. Iš principingos retorikos liko tik savų dangstymas. Kaip iš tiesų reikėtų reaguoti? Pokalbis su teisininkais, VU dėstytojais ir advokatais Algimantu Šindeikiu ir Gintautu Bartkumi „Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Savivaldybės siūlo iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, ir mokėti bendrą išmoką, kurią politikai naudotų savo nuožiūra, sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Plečiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi galimybes, savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas ir gauti finansavimą atvirosioms klasėms steigti. Kaip penktadienį pranešė Švietimo ministerija, paraiškas galima teikti iki birželio vidurio, o nuo rugsėjo iki 2025-ųjų numatoma, jog bus bent 100 atvirųjų klasių, kuriose bus diegiami pažangūs ugdymo modeliai.

Besiplečiantis pinigų grobstymo savivaldybėse skandalas yra absoliutus cinizmas, sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, mokesčių mokėtojų pinigus nusisavinę politikai turėtų galvoti ne apie narystės partijose stabdymą, o apie mandato atsisakymą, pinigų grąžinimą ir baudžiamąją atsakomybę.

Išlaidas slepiantys politikai savivaldoje, sisteminės spragos įstatymuose, šimtai tūkstančių eurų nieko nepakeitusiems rinkimams.  Kas už visa tai turėtų prisiimti atsakomybę? Ką būtina pakeisti? Kaip politikų elgesys įtakos žmonių pasitikėjimą savivalda ir nacionaline valdžia? Kam ir kokias klaidas reikia išsitaisyti iki kitų metų rinkimų? MRU politologė Rima Urbonaitė ir visuomenininkas Andrius Tapinas apie visa tai diskutuos „Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Savivaldybėse daugėja skandalingų galimo pinigų grobstymo istorijų. Politikai ne tik renka svetimus čekius už degalus, juos pateikia kaip savus, bet ir neturėdami vairuotojo pažymėjimo sugeba per kadenciją nuvažiuoti beveik 100 tūkstančių kilometrų – o tai būtų maždaug 2,5 karto aplink Žemės rutulį. Po tokių pinigų taškymo schemų Seime jau gimsta pirmosios pataisos, kurios leistų mažinti galimų korupcijos atvejų skaičių.

Po pinigų grobstymo skandalo Pagėgiuose, keturi liberalai sustabdė savo narystę partijoje, bet ketina dirbti toliau. Panašu, kad tyrimui tęsiantis, tokių perrinktų nesąžiningų politikų bus daugiau, taip pat ir iš kitų partijų. Ar tokie politikai gali tęsti darbus? Ką darys partijos ir jų lyderiai – lauks tyrimų pabaigos ar priims sprendimus patys? Apie visa tai šįvakar, 19.30 val. „Dėmesio centre“ pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška siūlo nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą, taip pat nustatyti baigtinį išlaidų, kurioms kompensuojamos kaip susijusios su tarybos nario veikla, sąrašą.

Vos per du mėnesius žurnalisto Andriaus Tapino tyrimas „Skaidrinam“ į dienos šviesą ištraukė lėšų grobstymo atvejus keturiose savivaldybėse. Apžvalgininkai įžvelgia priežastis, kodėl dalis politikų iki šiol tyli ir apie minėtą situaciją kalba blankiai. Be to, manoma, kad tokių atvejų galėjo anksčiau būti ir daugiau. Apie susiklosčiusią situaciją laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbėjo politikos apžvalgininkai Eglė Samoškaitė ir Rimvydas Valatka.

Visuomenininko Andriaus Tapino pradėtas savivaldybių skaidrinimo tyrimas įsisiūbuoja ir jau duoda pirmuosius vaisius – dalis politikų jau stabdo narystes partijoje, įtarimams pasitvirtinus turės grąžinti pasisavintus pinigus. Anot politologo Ainiaus Lašo, kylantis skandalas yra vienas didžiausių pastarojo meto smūgių Lietuvos politinei sistemai, o pinigų grobstymu įtariami politikai turėtų galvoti apie atsistatydinimą.

Savivaldybių skaidrinimo tyrimas įsisiūbuoja ir jau duoda pirmuosius vaisius – dalis politikų jau stabdo narystes partijoje, įtarimams psitvirtinus turės grąžinti pasisavintus pinigus.

Šimtams šalies savivaldybių politikų ir net merams pakvipo bylomis dėl pinigų grobstymo. Miestų tarybų nariai bandydami pasisavinti pinigus skirtus darbo išlaidoms galimai klastojo dokumentus: rinko svetimus čekius už degalus, juos pridavinėjo kaip savo. Taip kiekvieną mėnesį vienas tarybos narys galėjo pasisavinti šimtus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Politikams įtartinai didelėse sąskaitose už mobilųjų ryšį slėpė kompiuterinę įrangą, telefonus.

Kai kurių Lietuvos savivaldybių merams ir tarybos nariams tenka iš naujo rengti priesaikų ceremonijas ir kartoti priesaikas, mat VRK nusprendė, kad ne visos priesaikos skaitosi. Viskas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos biurokratinių užgaidų. VRK užkliuvo, kad tardami priesaikos žodžius politikai prisiekė gerbti ir vykdyti „Lietuvos Respublikos Konstituciją“. O tekste žodžių „Lietuvos Respublika“ būti neturėjo.

Lietuvos savivaldybėse klesti mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemos, rodo visuomenininko Andriaus Tapino atliekamas tyrimas. Anot jo, savivaldybių tarybų nariai naudoja daugybę skirtingų schemų pinigams pasisavinti ir tai daro praktiškai visi politikai, nepriklausomai nuo politinės jėgos, kuriai atstovauja. Pinigai į politikų kišenes plaukia klastojant kasos čekius, pilant kurą, perkant įvairią įrangą.

Dėl klaidingo priesaikos teksto penkių savivaldybių politikai turės pakartoti ceremoniją. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Kazlų Rūdos, Palangos, Mažeikių, Plungės ir Trakų rajonų savivaldybių nariai bei merai prisiekė naudodami naujojo Vietos savivaldos įstatymo neatitinkantį priesaikos tekstą.

Vicemerų pareigybės pasikeitus įstatymui yra „apie nieką“, sako naujai išrinkti merai, formuojantys komandas pagal pasikeitusį įstatymą. Jų teigimu, darbą kai kuriose savivaldybėse pradės tik po vieną vicemerą. Be to, esą už nedidelį atlygį, siekiantį apie 1800 eurų į rankas, į šią poziciją profesionalai nesiveržia.

Į savivaldybių tarybas šiemet išrinkta 12 Seimo narių, jiems teks apsispręsti, kurį mandatą pasilikti. Antradienį BNS kalbinti parlamentarai pripažino, kad nelaimėję merų rinkimų, jie neplanuoja dirbti savivaldybių tarybose, nepaisant to, kad į tarybas yra išrinkti pagal kandidatų sąrašus, kuriuos dažniausiai patys ir vedė.

Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1364-iose apylinkėse iš 1927-ių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 23,24 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi 12,64 proc.

Policija kol kas yra pradėjusi septynis ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Anot jo, šis skaičius yra gerokai mažesnis nei per 2019 m. vykusius rinkimus. Vis dėlto gali būti, kad ikiteisminių tyrimų skaičius šiek tiek padidės – tikslinamos aplinkybės dėl dar aštuonių pranešimų. Šį sekmadienį rinkėjai skubėjo prie balsadėžių – vyko savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai.

Iki 19 valandos „Baltosios pirštinės“ gavo informacijos apie 323 galimus rinkimų pažeidimus, rašoma pranešime spaudai. 189 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 134 pranešimai gautai iš gyventojų.

Norint atgaivinti civilinės saugos sritį yra būtinas aktyvus savivaldybių bei merų vaidmuo, ketvirtadienį vykusio vizito Mažeikiuose metu teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotatė. „Savivalda yra pirmoji civilinės saugos grandis, nes dauguma ekstremaliųjų situacijų ir įvykių suvaldoma vietos lygmenyje. Stiprus savivaldos lygmuo reiškia ir  didesnį visos valstybės saugumą ir atsparumą.

Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose jau pareiškė 78 tūkst. 440 arba 3,29 proc. rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį skelbia, kad 72 tūkst. 916 rinkėjų balsavo savivaldybių pastatuose ar įrengtose balsavimo vietose iš anksto, o 5 tūkst. 524 – specialiuosiuose paštuose. Aktyviausi buvo Neringos savivaldybės rinkėjai – 18,47 proc., per 7 proc.

Ketvirtadienio buvo gauti anoniminiai pranešimai, kad Lietuvoje užminuoti visi oro uostai, teismai, savivaldybių administracijos ir policijos skyriai. Pranešimą taip pat gavo „15min“ redakcija. Grasinantys pranešimai buvo gauti elektroniniu paštu, BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, Generalinei prokuratūrai atsiųstame laiške rašoma, kad sprogmenys padėti Vilniaus ir Kauno savivaldybėse.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stiprina bendradarbiavimą tarp ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių. Pradėjo veikti specialiai tam skirta Nacionalinė bendradarbiavimo platforma, kurioje pakviesti dalyvauti savivaldybės, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir visuomenės sveikatos biurai, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Ar jau žinote, kas kandidatuoja į merus jūsų savivaldybėje? Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ nuo vasario 7 d. padės kiekvienam susipažinti su kandidatais į merus. Savivaldybių gyventojai kviečiami akis į akį susitikti su kandidatais, tiesiogiai užduoti klausimus debatuose ir naujoje rinkimų platformoje, o kovo 5 d. atėjus balsavimo dienai žinoti ir drąsiai sakyti #ŽinauKąRenku. „Dažnam, o ypač jaunam žmogui, atrodo, kad rinkimai - vienos dienos reikalas.

Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoja beveik penktadalis parlamentarų, o perrinkimo siekia dauguma – 49 – pareigas einantys merai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 26 Seimo nariai siekia mero posto ir vienintelis Valdemaras Valkiūnas kandidatuoja tik į Biržų rajono savivaldybės tarybą. Šiemet savivaldos rinkimuose dalyvauja beveik dvigubai daugiau Seimo narių nei prieš ketverius metus. Tuomet kandidatavo 14 parlamentarų, du Seimo nariai buvo išrinkti merais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms šiemet paskirstys 9,7 mln. eurų užimtumui didinti. Nuo sausio įsigaliojo vienas aprašas, pagal kurį rajonuose rengiamos užimtumo didinimo programos ir tai leis vietos valdžiai laisviau skirstyti lėšas, pranešė ministerija.   Dalis savivaldybių prie programų prisideda ir savo lėšomis, todėl galutinė jų suma bus didesnė.