Saulius Skvernelis

Pirmuoju Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu taps Seimo narys ekspremjeras Saulius Skvernelis. Ketvirtadienį dėl to sutarė frakcijos nariai. Naujoji 13 narių turinti frakcija ketina seniūną iš naujo rinkti prasidedant kiekvienai naujai Seimo sesijai. Pati frakcija darbą pradės penktadienį, kai per Seimo posėdį bus paskelbta apie jos įkūrimą.

Buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui, kartu su dalimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariais paskelbus apie naujus frakcijos susikūrimą, LVŽS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į likusius bendrapartiečius. Parašytame laiške jis tikino, kad nelieka abejonių, jog išėję nariai palaiko valdančiuosius ir tikina, kad net ir sumažėjus narių skaičiui partija išlieka stipri.

Sauliui Skverneliui pranešus, jog su bendražygiais palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir įkuria naują frakciją „Vardan Lietuvos“, į šias naujienas su humoru pažiūrėjo dainininkas Marijonas Mikutavičius.  Atlikėjas savo socialiniuose tinkluose pasiūlė naujus pavadinimus visoms Lietuvos partijoms, o juos paėmė tiesiai iš pirmųjų „Tautiškos giesmės“ eilučių. „Po S.Skvernelio išmonės visos Lietuvos partijos galėtų vadintis gabalais iš Tautiškos Giesmės.

Sauliaus Skvernelio, Rimos Baškienės išėjimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rodo, kad ten labai blogai, teigė politologė Jūratė Novagrockienė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“.  Politologė įvardino ir daugiau ženklų, kas rodo LVŽS silpnėjimą. Apie tai su ja laidoje diskutavo ir pats Saulius Skvernelis.

Seimo nario Sauliaus Skvernelio atsiskyrimą nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos buvo galima nuspėti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis naują frakciją subūrusiam politikui linki surasti savo politinę tapatybę. „Pasveikinau gerbiamą Saulių Skvernelį su naujos frakcijos sukūrimu. Tai, kas pastaraisiais mėnesiais vyko, rodė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra dvi sudėtinės dalys, nes tai rodė balsavimo rezultatai.

„Mes su Ramūnu Karbauskiu nesusipykome“, – sako naują frakciją subūręs Saulius Skvernelis TV3 Žinių „Dienos komentare“. Anot jo, pasikeitus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės jėgos krypčiai neliko kitos išeities kaip tik atsiskirti.  Plačiau apie tai S. Skvernelį TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Ramūnas Karbauskis sako, kad jūs pasinaudojote jo partija ir ją metėte.

Naują Seimo frakciją „Vardan Lietuvos“ su bendraminčiais įkūręs Saulius Skvernelis interviu portalui 15min.lt sakė, kad su socialdemokratų vadove Vilija Blinkevičiūte tariasi dėl galimybių bendradarbiauti opozicijoje. „Aš kalbėjausi, buvau susitikęs su gerbiama Vilija Blinkevičiūte, kalbėjome apskritai apie politinę darbotvarkę. Kaip ją užpildyti, kokiomis centro kairės iniciatyvomis, kur mes galime bendradarbiauti. Bet apie jungimąsi jokios kalbos būti negali“, – 15min.

Naują frakciją „Vardan Lietuvos“ iš eksvalstiečių ir mišrios grupės parlamente subūręs Saulius Skvernelis su komanda apie partijos sukūrimą kol kas nekalba, tačiau jeigu nuspręstų ją kurti – finansavimas iš valstybės biudžeto būtų garantuotas. Ironiška, kad ši pataisa buvo priimta, kai valstiečiai siekė pagelbėti nuo socialdemokratų atskilusiems socialdarbiečiams, kurie sutiko likti valdančiojoje koalicijoje.

Ekspremjeras, parlamentaras Saulius Skvernelis antradienį pranešė su bendražygiais paliekantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. BNS pateikia svarbiausių S. Skvernelio politinės karjeros su „valstiečiais“ posūkių apžvalgą. * 2014 metų lapkričio 11 dieną Saulius Skvernelis, buvęs generalinis policijos komisaras, prisiekė kaip vidaus reikalų ministras.

Ilgai brendusios politinės skyrybos įvyko. Saulius Skvernelis palieka valstiečių frakciją, kartu išsiveda dar 9 Ramūno Karbauskio valdymu nepatenkintus kolegas, priglobia 3 pavienius Seimo narius ir kuria naują frakciją. Ji vadinsis „Vardan Lietuvos“. Karbauskį palieka ir partijos veteranė Rima Baškienė. Valstiečių vedlys tai vadina partijos ir rinkėjų išdavyste.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės darbas su Sauliumi Skverneliu ir jo naujosios frakcijos kolegomis buvo darbingas ir konstruktyvus bei toliau tikisi išlaikyti tokius santykius. „Kiek tai susiję su Vyriausybės darbu, santykis su ponu S. Skverneliu, jam esant opozicijos lyderiu, o ir su naujoje frakcijoje ketinančiais dirbti kolegomis, buvo darbingas ir konstruktyvus, tikiuosi, toks išliks.

Naujoji Sauliaus Skvernelio į priekį vedama frakcija politikams kelia skirtingus jausmus. Jei valstiečiai buvusių bendražygių sprendimą palydi aštriais epitetais ar pasitelkia palyginimus su Judo išdavyste, valdančiųjų atstovai santūriai sveikina naująją frakciją ir pripažįsta, kad su ja kalbėtis turėtų būti paprasčiau nei su Ramūnu Karbauskiu ir ištikimiausiais jam valstiečiais.

Dar liepos mėnesio pabaigoje valstiečiai žalieji išmetė ilgametį partijos narį Tomą Tomiliną, o rugsėjį nebegalintieji apsikęsti valstiečių žaliųjų frakcijoje tvyrančios atmosferos susibūrė į naują grupę. Naujai suburtoje frakcijoje iš viso bus 13 narių, kurių dalis yra buvę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariais, dalis yra iš Mišrios Seimo narių grupės.

Naujos frakcijos susikūrimas pakeis Lietuvos politinę darbotvarkę į gerąją pusę, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kuris teigia kol kas savęs su nė viena politine jėga nesiejantis. „Aš procesą stebiu iš šono, ne kaip jo dalyvis, bet aš manau, kad, žinoma, toks žingsnis pakeis Lietuvos politinę darbotvarkę ir aš tikiu, kad į gerą pusę“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikino, kad Saulių Skvernelį, Rimą Baškienę ir kitus valstiečių komandoje buvusius narius pasitraukti pastūmėjo negautos garantijos ar postai. Valstiečių lyderis apgailestavo, kad LVŽS į S. Skvernelį prezidento kampanijos metu investavo daugiau nei 500 tūkst. eurų, tačiau partija nebuvo prileista prie pačios kampanijos.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad valstiečių frakciją Seime palieka politikai, su kuriais galima šnekėtis. „Su žmonėmis, kurie išėjo iš „valstiečių“ frakcijos, net ir sunkiausiais metais rasdavome būdą kalbėtis. Ar dėl įstatymų, kurių anuomet reikėjo opozicijai, ar dėl nesibaigiančių atakų iš „valstiečių“ vadovų, buvome išklausomi konstruktyviai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valstiečių frakcijos skilimas jos nestebina – tai dar kartą rodo šios partijos negebėjimą dirbti opozicijoje. „Valstiečių frakcijos skilimas ir akivaizdus silpnėjimas dar kartą parodo, kad ši partija, kai ji neteko valdžios, dirbti opozicijoje nemoka, randasi tam tikri nesutarimai, per mažai tarimosi, kalbėjimo.

Dešimt parlamentarų paliko Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją, tarp jų buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, toks politinis manevras susilaukė ir buvusių bendražygių kritikos. Parlamentarai kartu su keliais politikais iš Seimo narių Mišrios grupės buria naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“, tačiau kritikos dėl to socialinėje paskyroje pažėrė buvusi bendražygė Agnė Širinskienė. Pateikiame A. Širinskienės viešą pareiškimą socialinėje paskyroje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako nejaučiantis nuoskaudų iš „valstiečių“ frakcijos Seime pasitraukus dešimčiai jos narių, tačiau sako besigailintis rinkėjų, kuriuos šie žmonės apgavo.  „Nuoskaudų jokių nėra, išskyrus tai, kad žmonės – tikriausiai ne vienas – naudojosi partija kaip tik galėjo ir kai jau nebetenkino kažkokių ambicijų, pradėjo ieškot kažko kito.

Sniego gniūžtės efektas. Taip vadinamas procesas, kai kas nors mažo ir nereikšmingo įgauna pagreitį ir tampa kur kas svarbesniu reiškiniu. Regis, toks procesas vyksta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretose. Dar liepos mėnesio pabaigoje valstiečiai žalieji išmetė ilgametį partijos narį Tomą Tomiliną, o rugsėjį nebegalintieji apsikęsti valstiečių žaliųjų frakcijoje tvyrančios atmosferos susibūrė į naują grupę.

Valstiečių gretose – ilgai brendusios permainos. Šaltinių teigimu, jau rytoj Saulius Skvernelis paliks Ramūno Karbauskio draugiją ir dar su savimi išsives apie dešimt kolegų – tų pačių valstiečių ir mišrios frakcijos narių. Apie tokias skyrybas gandai sklandė net ne vienerius metus. Tačiau dabar, pasak ekspertų, Skverneliui galutinai pabodo būti Karbauskio užnugaryje, o su nauju politiniu dariniu jis tikisi per kitus rinkimus vėl ragauti valdžios.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Dabartiniam opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui ketinant burti naują frakciją Seime darbiečiai nerimauja dėl būsimo opozicijos lyderio posto. Pagal galiojantį opozicinių valstiečių ir darbiečių susitarimą, rotacijos tvarka ši pozicija turėtų atitekti Darbo partijos atstovams, tačiau atsiradus naujai frakcijai susitarimo galiojimui gali kilti grėsmė.

Vilniaus švietimo pažangos centrui (VŠPC) vadovaus švietimo ekspertė, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, nuo penktadienio centrui pradedanti vadovauti U. Kaunaitė rūpinsis ugdymo kokybe Vilniuje. U. Kaunaitė yra baigusi Šv.

Europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei tapus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, ši politinė jėga per keletą mėnesių daugiau nei du kartus išaugino savo populiarumą. Ekspertai tikina, kad ne tik naujoji lyderė yra socialdemokratų sėkmės priežastis, tačiau jei artimiausiais metais pavyks šią populiarumo bangą išlaikyti, socialdemokratai rimtai kėsinsis ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies politikais laiko premjerę Ingridą Šimonytę, prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, rodo pirmadienį naujienų portalo delfi.lt skelbiami apklausos rezultatai. Kasmetiniame reitinge toliau rikiuojasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Nors būdama valdžioje pasižymėjo dideliais skirtumais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugebėjo išlaikyti vienybę. Dauguma šios partijos frakcijos Seime politikų pripažįsta, kad anuomet buvo įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių. Tačiau buvimas opozicijoje tarsi sprogdina iš vidaus, tampa nebeįmanoma susitarti net dėl smulkmenų, nebelieka įprastai profesinėje veikloje taikomo tarpusavio pagarbos principo.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje gautos informacijos jis daro išvadą, jog antradienį vykusio protesto, kuris vėliau peraugo į riaušes, atskyrimas į dvi dalis tėra labai sąlyginis. S. Skvernelis kalbėdamas „Žinių radijui“ pažymėjo, kad būtent protesto dalyje dalyvavę asmenys prisidėjo prie to, kad susibūrimas prie Seimo vėliau peraugtų į riaušes.

Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis neneigia, kad jam kyla dvejonių dėl ateities Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje, kai tarp kai kurių jos narių „atsiranda bekompromisė skirtis“. Penktadienį interviu Žinių radijui į klausimą, ar kurs naują politinį bloką, S. Skvernelis teigė, kad „tikrai apie politinį bloką kalbėti šiandien nėra jokio pagrindo“, bet patvirtino iškilusias dvejones dėl buvimo frakcijoje.

Sprendimą leisti Kinijos įmonei „Nuctech“ įrengti rentgeną pasienyje su Baltarusija Seimo opozicijos lyderis vadina keistu, o parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – mažesne blogybe. „Man nesuprantama, kodėl toks sprendimas“, – ketvirtadienį BNS sakė opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Parlamentinės opozicijos lyderis „valstiečių“ frakcijos narys Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad visi kurie organizavo, dalyvavo ir kurstė riaušes prie Seimo Vilniuje turi atsakyti „visu griežtumu“.    S. Skvernelis be kita ko pripažįsta, kad dalis politikų, pasinaudodami situacija, bandė krautis politinį kapitalą, tačiau įspėjo, jog tai daryti yra pavojinga. „Nevaldoma minia atsisuka prieš juos pačius“, – trečiadienį žurnalistams Seime pareiškė S. Skvernelis.

Antradienio vakarą ne visi Seimo nariai išvyko po posėdžio namo. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Jurgis Razma, jis eiti niekur neketina ir lauks žinių iš lauke riaušes valdančių pareigūnų. Kiek po 23 val. jis patikino, kad Seime yra ir daugiau parlamentarų, tačiau kiek tiksliai pasakyti negalėjo. Pasak J. Razmos, daugiausia likusių Seime politikų yra tie, kurie į parlamentą atvyko su automobiliais, nes atėję pėsčiomis iš jo galėjo išeiti anksčiau.

Vilniaus apygardos prokuratūra ir ekspremjeras Saulius Skvernelis skundžia teismo nuosprendį, išteisinusį užrašus ant kelio prie buvusio ministro pirmininko gyvenamos gatvės palikusį vyrą. Prokuratūra patvirtino, kad skundą aukštesnės instancijos teismui rengia. „Taip, skųsim nuosprendį, apeliacinis skundas rašomas, prašysim, ko ir prašė prokuroras – pripažinti kaltu. Manau, kad yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei, viešoji tvarka pažeista, ir yra šmeižimo požymiai.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Nelegalūs migrantai ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė su Seimo opozicija aptarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasiūlytą fizinio barjero statymo idėją  pasienyje. Buvusių vidaus reikalų ministrų vertinimais, sprendimai dėl sienos stiprinimo geri, tačiau kitų priemonių, norint suvaldyti migrantų krizę, Vyriausybė turėjo imtis kiek anksčiau.

Ketvirtadienį atnaujintas koncertinos tiesimas pasienyje su Baltarusija. Darbai Druskininkų pasienio ruože turėtų būti atnaujinti po pietų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad svarbiausi pasienyje yra 95 kilometrai, tačiau šiuo metu koncertinos turima tik 20-iai. „Koncertinos tiesimas – tai viena svarbiausių užduočių šiuo metu, kuriai skiriama daugiausia dėmesio ir maksimalios pastangos.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kritikuoja Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas dėl papildomų įgaliojimų kariams ekstremaliosios situacijos atveju.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei atsistatydinti siūlantis Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad tarp Seimo konservatorių yra žmonių, galinčių sėkmingiau valdyti migrantų krizę. „Tikrai tarp konservatorių yra žmonių, kurie galėtų gerokai sėkmingiau šitą krizę valdyti“, – BNS trečiadienį sakė S. Skvernelis. Tačiau pavardžių buvęs premjeras neįvardino.

Tai, kas vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, yra valdžios sprendimų pasekmė, įsitikinęs buvęs premjeras ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą valdžia nesiima ryžtingų sprendimų, o kol neprasidės pirmosios deportacijos, tol, anot S. Skvernelio, niekas per daug nesikeis.

Buvęs premjeras, dabartinis Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sprendimą šalinti Tomą Tomiliną iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadina keistu. Reaguodami į partijos tarybą sprendimą politikai tvirtina, kad tai rodo, jog partija pamažu radikalėja. „Iš tikrųjų matosi, kad partija slysta arba kryptingai juda į radikalėjimo pusę“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Nesikalbėdama su savivaldomis ir įsibaiminusiais Lietuvos gyventojais valdžia kelia įtampą šalies viduje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė buvęs premjeras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą įsibaiminę lietuviai ima protestuoti ir priešinasi valdžios veiksmams iš nežinojimo ir nesuvokimo. Lietuvoje dažnėja neramumai dėl vienoje ar kitoje vietoje planuojamo kurti migrantų laikinojo apsistojimo miestelio.

Lietuvoje užvirė arši diskusija dėl to, ar būtina šalyje skelbti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Būtent šiuo klausimu išsiskiria ne tik Vyriausybės narių nuomonė, bet ir opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio ir valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio požiūris. Buvęs premjeras S. Skvernelis tikina, kad įvesti nepaprastąją padėtį yra būtina, kitu atveju pavėluoti teisiniai veiksmai gali reikšti didelę žalą.

Lietuvoje dažnėja neramumai dėl vienoje ar kitoje vietoje planuojamo kurti migrantų laikinojo apsistojimo miestelio. Pirma protestavo Dieveniškių gyventojai, kurie įvažiavimą prie migrantų apgyvendinimo vietos blokavo ir traktoriais, vėliau protestai persikėlė prie Rūdninkų poligono.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas gali būti svarstomas siekiant suvaldyti migrantų krizę. Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

Opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis negaili valdantiesiems kritikos dėl nelegalių migrantų antplūdžio valdymo. Politiko nuomone, kartojamos tos pačios klaidos, kurios darytos ir 2009 m. ekonominės krizės metu. S. Skvernelis pasiūlė du kelius, kaip turi būti sprendžiama susidariusi padėtis.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Po metus trukusių teismų maratono vadinamą Skvernelio keliuką įžeidžiančiais žodžiais išpaišiusį buvusį Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulio patarėją Gediminą Vaitkevičių teismas pripažino nekaltu. Jis visiškai išteisintas dėl šmeižimo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Saulius Skvernelis tokį nuosprendį žada skųsti ir sako, kad jam dabar belieka prie teisėjos namų ant gatvės parašyti, ką jis galvoja apie tokį teismo sprendimą.