saugus eismas

Internete plinta vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame užfiksuota itin sunki eismo nelaimė, įvykusi Belgijos greitkelyje. Dėl itin pavojingo ir neapskaičiuoto manevro jauna lengvojo automobilio vairuotoja atsidūrė tarp dviejų vilkikų. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis, bandydamas aplenkti kitus eismo dalyvius, staigiai keičia eismo juostas, akivaizdžiai siekdamas spėti į greitkelio išvažiavimą.

„Regitros“ duomenimis, nuo liepos 1 dienos įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, papildomai buvo sustabdyti leidimai dalyvauti eisme per 130 tūkst. automobilių. Jau anksčiau dalyvauti eisme negalėjo apie milijonas transporto priemonių. Artėjant į pabaigą 90-ies dienų terminui, vėl eksploatuoti leista per 80 tūkst. automobilių.

 Ant geležinių bėgių žūsta palyginti nedaug žmonių. Tokios nelaimės Lietuvoje nuo 2014 metų sausio 1 d. iki rugsėjo 4 d. nusinešė vienuolika gyvybių. Tačiau labai didelė dalis automobilių ir traukinių susidūrimų baigiasi itin tragiškai. Pati pavojingiausia vieta – geležinkelių pervažos. Pavyzdžiui, 2012 m. visoje ES jose įvyko 573 įvykiai, per kuriuos žuvo 373 žmonės. Lietuvoje 2012 metais geležinkelio pervažose žuvo 3 žmonės, 2013 metais – 5 žmonės.

Vaizdo registratoriai – mada ar privalumas? Prekybininkai jums pasakytų, kad reikia pirkti ir leisti kuo daugiau pinigų, norėdami įsigyti gerą ir patikimą prekę. Kodėl tai tapo mada? Į šį klausimą geriausiai gali mums atsakyti rusai. Kiekvienas gyvenantys Rusijoje tiesiog privalo savo automobilyje turėti vaizdo registratorių.

Rūkas kaip ir kitos prastos oro sąlygos daro įtaką vairavimui, blogėja matomumas kelyje, todėl tuo metu vairuotojai privalo būti itin atidūs. Viena svarbiausių taisyklių – laikytis saugaus atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir sumažinti greitį.  Visai nesvarbu, kad tame kelio ruože, kuriuo važiuojate, leidžiamas greitis 60km/h, tačiau esant rūkui sąmoningai turėtumėte vairuoti tokiu greičiu, kiek leidžia matomumas.

Susisiekimo ministerija Seimui siūlo keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir įtraukti galimybę registruoti Lietuvoje dešiniavairius automobilius.

Kiekvieną rytą, tupint Vilniaus kamščiuose tik ir matome, kaip besirikiuodami į kitą eismo juostą vairuotojai plūsta vieni kitus keiksmais. Apvardžiuoja vienas kitą įvairiais gyvūnais ir iš burnos išspjauna įvairių ligų pavadinimus. Piktam vairuotojui visas srautas pavirsta tiesiog „debilų“ jūra... O ką jis daro pats? Sukelia kelias avarines situacijas, spaudžia „gazą“, automobilis spjaudosi juodais dūmais, cypia kitų automobilių stabdžiai, autobuso vairuotojas susiima už galvos.

2014 m. rugsėjo 24–25 d. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas) vyks tarptautinis renginys „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“, kurio šūkis „Judėk permainų link“. Dėl Lietuvos didžiuosiuose miestuose didėjančio transporto srauto ir kartu didėjančio jo poveikio aplinkai, oro taršos bei triukšmo poveikio gyventojams, dėl augančių problemų miestų keliuose, dėl gana didelio žmonių traumatizmo ir žuvusiųjų skaičiaus 2014 m. balandžio mėnesį Paryžiuje įvykusi...

Nuo 2000 metų Lietuvos keliuose žuvo 7260 eismo dalyvių, sužeista – 82 622. Beveik tiek pat gyvena Panevėžio mieste. Todėl ypač draudikus, kuriems dažnai tenka padengti eismo įvykiuose padarytą materialinę ir moralinę žalą, domina, kokios vairuotojų grupės dažniausiai sukelia avarijas, kuriose sužeidžiami eismo dalyviai ir nusinešama tūkstančiai jų gyvybių. Vyrai kelyje - pavojingesni Vieną išsamiausių tyrimų neseniai paskelbė ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

Per pirmąjį šių metų pusmetį transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius šoko į viršų - lyginant su 2013 m. sausiu-birželiu tokių incidentų šiais metais tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota 50 proc. daugiau. Šiemet susidūrimų kelyje su laukiniais gyvūnais buvo kaip nė vienais metais daug. Gyvūnai užklysdavo net į miestus.

„Tereikia nuvykti į Estiją ar Lenkiją ir pažiūrėti, ką diegdami dviračių takų infrastruktūrą veikia mūsų kaimynai, po to priimti sprendimą tą patį daryti pas mus – ir veikti. Tačiau Lietuvoje nėra nei sprendimų priėmimo kultūros, nei racionalaus problemos suvokimo, todėl ir žingsniuojame vėžlio greičiu kurdami dviratininkams skirtą infrastruktūrą“, - įsitikinęs Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius. Nuo 2000-ųjų Lietuvos keliuose žuvo 735 dviratininkai.

„Balsas.lt“ tęsia reportažų apie saugų eismą ciklą. Apklausti žmonės sakė, kad labai dažnai susiduria su vairuotojais, kurie nesustoja praleisti pėsčiųjų. Taip pat jie minėjo, kad Lietuvoje trūksta vairavimo kultūros.

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, dėl netvarkingų kelių įvyksta visoje planetoje net 31 proc. avarijų. Prie netvarkingų kelių gali būti priskiriami ir avaringi kelio ruožai, kuriuose greičiui sumažinti nėra vadinamųjų „gulinčių policininkų“. Šių metų pradžioje Ukmergėje automobilis BMW mirtinai sužalojo paspirtuku į gatvę išvažiavusį vaiką.

Didžiųjų miestų gatvėse žaibišku greičiu daugėja automobilių, o rugsėjo mėnesį į gatves išbėgs gausybė po vasaros atostogų išsiblaškiusių vaikų, tad ir vėl būtina kalbėti saugaus eismo tema. Atlikėja Rūta Ščiogolevaitė tik prieš mėnesį susilaukusi antrosios atžalos jau šiandien įsisukusi į darbų sūkurį ir automobilyje tiek viena, tiek su savo šeima praleidžia vis daugiau laiko.

Ruduo – laikas, kai dienos trumpėja, vis dažniau išsitraukiame lietsargį, o gatves užplūsta po vasaros atostogų grįžę moksleiviai. Tačiau tai tampa tikru iššūkiu vairuotojams, kuriems, pablogėjus eismo sąlygoms, reikia saugotis gausesnio eismo dalyvių skaičiaus. Profesionalus ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas pastebi, kad Lietuvos keliuose daromas didžiulis darbas gerinant eismo saugą. „Jau vien statistika rodo, kad rudenį ženkliai padaugėja eismo įvykių.

Lietuvos kelių policijos tarnyba kasmet atkreipia dėmesį, kad rugsėjo pradžioje transporto srautai neišvengiamai išauga, o kartu padidėja ir nelaimių rizika. Vairuotojai raginami būti itin atidūs gatvėse, prie kurių yra mokyklos. Patariama, prie mokymo įstaigų vairuoti itin atsargiai. Vaikai, paaugliai po vasaros atostogų gali būti išsiblaškę ir bėgti per gatvę neleistinose vietose.

Jau sekmadienį įvyksiančio „Velomaratono“ organizatoriai ir saugaus eismo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ siekia, kad renginio dalyviai ir žiūrovai jaustųsi saugiai tiek keliaudami iki renginio starto vietos, tiek važiuodami trasoje. Organizatoriai primena, kad dalyviai yra asmeniškai atsakingi už savo elgesį maratono metu. Vienas svarbiausių reikalavimų dalyvaujantiems dviratininkams – techniškai tvarkingas dviratis ir šalmas.

Artėjant mokslo metams, jaunesnio amžiaus vaikus auginantys tėvai susiduria su nelengvu uždaviniu, kaip savo atžalas tinkamai išmokyti saugaus eismo pagrindų.

Policijos pareigūnai – tie, kurie perspėja, drausmina ir baudžia už kelių eismo pažeidimus, tačiau, ar visada policininkai patys laikosi kelių eismo taisyklių, ar visada rodo deramą pavyzdį? Balsas.lt pateikia dažniausiai policijos pareigūnų daromas klaidas kelyje. 1. Neprisegtas saugos diržas Ši klaida yra pirmoji sąraše, kadangi ją yra lengviausia ištaisyti. Pusė kelyje žuvusiųjų pareigūnų nesegėjo saugos diržo. Išraiškingas faktas.

Vilniaus gatvėse dažnai pastebima, kad automobilių vairuotojai nelinkę važiuoti kairiąja žiedinės sankryžos juosta. Balsas.lt domisi, kodėl keliuose vyrauja toks elgesys ir, ar vairuotojai nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Kalbiname vairavimo mokyklos „Autologija" instruktorių Kastytį Povilaitį. „Kairiąja eismo juosta galima važiuoti tik ratu. Vilniaus pagrindiniuose žieduose yra taikomas bendras eismo organizavimo principas ir optimaliausia važiuoti vidurine eismo juosta.

Kai kurios vairuotojų klaidos yra tiesiog erzinančios, o kita jų dalis – gali sukelti pavojų visiems eismo dalyviams. Belieka džiaugtis, kad pastarosios yra ganėtinai retos. Šiandien pateikiame dešimt klaidų, kurios retai kada gali būti atleistinos. 10. Įjungta netinkama pavara Šią klaidą dažniausiai kartoja vairuotojai, kurie skuba kuo greičiau pajudėti. Užgesite tuoj pat prie šviesoforo, automobilis susipurtys – vargas jūsų automobilio pavarų dėžei ir vairuotojams, kurie laukia už jūsų.

Iki rugpjūčio 5 d. Lietuvoje žuvo 4,6 proc. daugiau eismo dalyvių nei per tą patį laiką 2013-aisiais. . Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybiniuose keliuose buvo fiksuotas mažesnis žūčių skaičiaus augimas – 1,1 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dėl neblaivių vairuotojų kaltės užpernai įvyko 298 eismo įvykiai, pernai – 273. Per juos atitinkamai žuvo 28 ir 27 žmonės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2012 metais eismo įvykiuose gyvybes prarado 302, 2013 metais – 258 eismo dalyviai. Arba 9,2 proc. bei 9,8 proc. nuo bendro žuvusiųjų skaičiaus. Tuo pat metu girtų sukelti eismo įvykiai sudarė 2012-aisiais 8,8 proc.

Londono olimpinių žaidynių dalyvė, BMX dviračių sporto atstovė Vilma Rimšaitė, sužinojusi, kad prieš kamerą reikės kalbėti apie saugų eismą ir vairuotojų toleranciją dviratininkams, giliai atsiduso. Pasak sportininkės, visiems kelių eismo dalyviams reikėtų pasimokyti tolerancijos ir supratingumo. Pokalbis su olimpiete – vaizdo siužete.

(VĮ) „Automagistralė“ atliko metų pradžios jos prižiūrimose Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėse eismo įvykių analizę iš kurios matyti, kad šiemet nuo sausio 1 d. iki kovo 20 d. net 30 proc. avarijų įvyko dėl vilkikų vairuotojų kaltės. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad didelius, kartais net po kelias dešimtis tonų sveriančius sunkvežimius vairuojantys profesionalai yra tikri kelių asai, rodantys tinkamo elgesio keliuose pavyzdžius ir kitiems eismo dalyviams.

Kur tu, žmogau skubi, ir kur nuskubėsi? Aplenksi vieną, kitą automobilį, o paskui vis tiek stovėsi „kamštyje“. Niekur tu nenulėksi.Tokius žodžius pasakytų Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas visiems vairuotojams, viršijantiems leistiną greitį ar kitaip pažeidžiančius Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisykles privaloma mokėti kiekvienam, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pavažinėjus Lietuvos keliais, ypač sostinės centrinėmis gatvėmis piko metu susidaro įspūdis, kad vairuotojai tyčia jų nesilaiko arba gavę pažymėjimą pamiršo. Taip pat panašu, kad eismo dalyviams trūksta pagarbos vieni kitiems.

Tamsu. Neapšviesta gatve pėdina žmogus. Jis neturi prisisegęs atšvaito, juo labiau neturi liemenės, o kam jų reikia – pravažiuojančius automobilius mato kuo puikiausiai. Ir kam tas atšvaitas išvis reikalingas, kažkaip nešioti prie stiliaus netinka ir šiaip, ką čia, negi pirksi specialiai, kai ne toks jau ir ilgas kelias ta neapšviesta gatve, o ir puikiai žinomas maršrutas. Ir dūlina žmogelis sau vargo nematydamas, tegu vairuotojai būna atidesni. Staiga pyst, – žmogelį partrenkia automobilis.

Vilniuje dirbo saugaus eismo kampanijos „Ruošk ratus žiemai“ mobilus padangų patikrinimo punktas. Kampanijos tikslas – artėjant žiemai paskatinti vairuotojus atkreipti dėmesį į padangų saugumą.

BMWracing.lt komanda skirs finansinę paramą saugaus eismo klasei Kaune. Kauno apskritis – viena iš kelių likusių apskričių Lietuvoje, kurios neturi saugaus eismo klasės. Už skirtas lėšas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ketina nupirkti mokymo priemones saugaus eismo klasei, teigiama pranešime spaudai.

„Mada, kuri saugo“ – tokiu šūkiu šių metų „Velomaratone“ jo dalyvius, žiūrovus ir kitus dviračių sporto entuziastus kvies saugių marškinėlių dekoravimo dirbtuvės.

Ne tik pašėlę greičiai, bet ir vaizdžios eismo saugumo pamokos. Tai gražios ir naudingos tradicijos, per eilę metų teigiamai įvertintos sportininkų ir žiūrovų, kasmet atvykstančių į didžiausias ir prestižiškiausias Baltijos šalyse 1000 km lenktynes, teigiama pranešime spaudai. Netaps išimtimi ir šiemetinės, jubiliejinės 15-osios lenktynės kurortinėje Palangoje.

Pėsčiųjų perėjos, greitį ribojantys ženklai, eismo reguliavimo pokyčiai – tai tik keli informacijos elementai, gaunami vairuotojo, turinčio priimti tinkamus sprendimus ir reaguoti į tai, kas dedasi kelyje, per kelias sekundės dalis. Tuo pat metu jis turi spręsti, kuriuo keliu važiuoti, sekti transporto priemonės greitį, įvertinti potencialias grėsmes bei atidžiai stebėti ir numatyti kitų eismo dalyvių elgesį.

Kartu su šeimininkais automobiliu keliaujantys augintiniai Lietuvoje – įprastas vaizdas, tačiau specialiu saugos diržu prisegtas šuo – retenybė.

Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų tikimybės riziką. Tyrimai parodė, kad valgymas ir gėrimas gali atitraukti vairuotojo dėmesį labiau nei kalbėjimas mobiliuoju telefonu.

Pasaulyje žūtys ir sužalojimai dėl kelių eismo įvykių yra itin didelė visuomenės sveikatos problema, turinti tiek socialinių, tiek ekonominių pasekmių. Nesiimant reikalingų priemonių, ji gali turėti neigiamos įtakos šalies vystymuisi. Šios problemos mastas gerai atspindėtas Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 2009 metais parengtoje ataskaitoje apie pasaulio kelių eismo saugą, kurioje apibendrinti 178 šalių duomenys.

Policijos pareigūnai šį mėnesį visoje šalyje vykdys prevencines priemones: tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą, stebės, kaip laikomasi privalomų saugos priemonių naudojimo, važiavimo greičio reikalavimų, ar nevairuojama pavojingai ir chuliganiškai. Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad šių prevencinių akcijų tikslas yra drausminti eismo dalyvius ir užkirsti kelią galimiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams.

Automobilių vairuotojai kaltina motociklininkus, kad šie laksto lyg akis išdegę ir išdygsta lyg iš niekur, o motociklininkai žarsto kritiką automobilių vairuotojams – neva automobiliuose sėdintieji sąmoningai trukdo motociklininkams, juos provokuoja.

Kiekvienam vairuotojui kartais norisi paspausti akceleratoriaus pedalą. Tai svaigulys, tačiau velnioniškai pavojingas. Nors dėl viršyto greičio Anapus iškeliauja gausybė automobilininkų, tokie KET pažeidimai tampa daugumos vairuotojų įpročiu.

Visi, arba beveik visi, rimti dalykai iš pradžių pasakomi juokais. Automobilių pasaulis nėra išimtis. Nors kartais „TopGear Lietuva“ komandos atliekami eksperimentai gali atrodyti kaip paprastos šėlionės, viskas – nuo vairavimo lenktynių trasoje avint moteriškus aukštakulnius iki buferių skaldymo plikomis rankomis – yra vienas būdų atkreipti dėmesį į nevaikiškai rimtas problemas keliuose ir gatvėse, teigiama pranešime spaudai.

„Daug metų mokau vairuoti būsimus vairuotojus. Visą darbo dieną praleidžiu važinėdamas gatvėse, nuolat stebiu kitus eismo dalyvius ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje itin trūksta vairavimo kultūros“, – teigia vairavimo instruktorius Arvydas Vilimas. Vairavimo instruktorius sako, kad Vilniuje mokydamas būsimus vairuotojus iš aplinkinių eismo dalyvių pasigenda tolerancijos mokomosioms mašinoms. „Būna tokių situacijų, kai mokinys rodo posūkį norėdamas persirikiuoti ir jo niekas nepraleidžia.

KET apibrėžta kelių eismo dalyvio sąvoka yra gana plati. Būdami keleiviais jūs esate tokie patys eismo dalyviai, tad turite ir savų pareigų.

Pavasarį automobilininkai dar nėra pripratę prie keliuose atsirandančių motociklininkų ir gali visai nepiktybiškai „pakišti kiaulę“. Siūlome jums užmesti akį į Didžiojoje Britanijoje užfiksuotą vaizdelį.

Įvairūs atlikti tyrimai jau ne kartą atskleidė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant atitraukia vairuotojo dėmesį ir padidina avarijų grėsmę. Nepaisant to, vairuotojų, kurie vairuodami kalbėtų telefonu ar rašytų SMS, netrūksta.

Draudikų užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog net 4 iš 10 vairuotojų vairuodami trumpą atstumą ne visuomet segasi saugos diržą, o net 87 proc. jų teigė, kad automobilio gale sėdintys keleiviai šio reikalavimo taip pat ne visuomet paiso.

„Važiavimas atbuline eiga nėra vairuotojų mėgstamas manevras: ne tik dėl riboto matomumo, bet dažnai ir dėl įgūdžių trūkumo“, – sako vairavimo mokyklos direktorius ir vairavimo ekspertas Zbigniew Weseli.

Pagal naujausius skaičiavimus, jei kiekvienas Europos vairuotojas laikytųsi kelių eismo taisyklių, t.y. užsisegtų saugos diržus, neviršytų saugaus greičio ar nesėstų prie vairo girtas – per metus galima būtų išgelbėti 12 tūkst. gyvybių visoje Europoje.

Policija dažnai tampa situacijų, kai abu vairuotojai kalti, liudininkais. Pasak kelių policijos atstovės Linos Nemeikaitės, tokiais atvejais automobilių vairuotojai neretai pyktį išlieja ir vienas ant kito.

Siekdami mažinti šalies vairuotojų patiriamą pyktį keliuose, draudikai vakar vakare surengė pirmąją pykčio valdymo pamoką.