renovacija

Nerimas dėl galimai aukštų šildymo kainų verčia gyventojus mąstyti tiek apie daugiabučių namų renovaciją, tiek apie šilumos punktų atnaujinimą, dar vadinamą mažąja renovacija. Visgi šiemet kvietimas renovacijai dar nebuvo paskelbtas, o paraiškų atnaujinti šilumos punktus daugiau, nei yra lėšų. Seime Energetikos ir darnios plėtros komisija nagrinėjo renovacijos ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo, kitaip vadinamos mažąja renovacija, situaciją.

Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Jau ne paslaptis, kad butas modernizuotame name yra patrauklesnis ir kainuoja daugiau, nei nemodernizuotame pastate. Vėdinamos sienos Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos.

Paramą daugiabučių renovacijai administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) šiemet dar nepateikus nė vieno kvietimo namų atnaujinimo finansavimui, projektų rengėjai baiminasi, kad valstybė tam pritrūko pinigų. Tuo metu Aplinkos ministerija sako, jog pinigų bus. Paraiškų teikėjai ir statybos bendrovių atstovai tikina, kad dabartinė tvarka ydinga, procesai trunka per ilgai, o norint juos išjudinti būtinos esminės permainos.

Valdžia iškėlė ambicingą tikslą – renovuoti tūkstantį atgyvenusių daugiabučių namų. Tačiau užsibrėžtas tikslas yra tik tolimame horizonte, kadangi šiemet nepavyks renovuoti nė pusės tiek. Pasirodo, kad problemos slypi ne tik kylančiose kainose, bet ir didžiųjų statybos bendrovių nenore įsitraukti į renovacijos procesą. Seimo Aplinkos komiteto nariai inicijavo diskusiją dėl renovacijos proceso Lietuvoje eigos.

Šiemet gali būti baigta daugiau nei 400 daugiabučių renovacija – ketvirtadaliu daugiau nei pernai, sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė. Pasak Gintarės Burbienės, rangovų dar neturi 340 dėl renovacijos apsisprendusių daugiabučių, todėl bus aiškinamasi, kodėl procesas stringa.

Su nerimu artėjančio šildymo sezono laukiantiems vilniečiams pagalbos ranką tiesia „Mano BŪSTAS“, pasirūpinęs, kad visuose įmonės prižiūrimuose daugiabučiuose būtų užtikrintas taupus ir efektyvus šilumos vartojimas. Be įprastų ir kasdienių šilumos ūkio priežiūros darbų šilumą bei gyventojų pinigines nuo didesnių išlaidų bendrovė saugos pasitelkdama ir išmaniuosius sprendimus. Ne vienus metus taupyti šilumą daugiabučiuose skatinęs „Mano BŪSTAS“ šiemet tam skyrė itin didelį dėmesį.

Daugiabučių gyventojai šildymo sezono šiais metais laukia su ypač didele baime. Stipriai išaugusios energijos kainos verčia ieškoti sprendimų, galinčių nors kiek jas sumažinti. Ką naudinga žinoti ir kas gali tikėtis kiek mažesnių sąskaitų pasakoja Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Per rugpjūtį ir rugsėjį gautos 37 paraiškos dėl daugiabučių šilumos punktų ir karšto vandens sistemų modernizavimo – beveik tiek pat, kiek per visus 2019–2021 metus. Per du šių metų mėnesius gautų paraiškų vertė siekia 1,2 mln. eurų, arba beveik trečdalį visos skirtos sumos. Manoma, kad paraiškos kur kas aktyviau nei anksčiau teikiamos išaugus šildymo kainai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį lankysis Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur su ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės vadovybe, pramonės ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovais aptars tvariai statybai skirtų konstrukcijų gamybos potencialą ir iššūkius. Europos Sąjunga ragina valstybes nares statybų ir renovacijų sektoriuje taršias tradicines, plieno ir cemento, medžiagas keisti organinėmis.

Net 89 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad daugiabučių renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie š. m. liepos 28 d. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paraiškų bus laukiama iki 2023 m. liepos 27 d., tačiau kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jeigu bus išnaudotos skirtos lėšos.

Iš Klimato kaitos programos skyrus 4 mln. eurų gyventojams atsinaujinti šilumos bei karšto vandens sistemas daugiabučiuose, bus galima renovuoti 20-30 namų šilumos punktų, sako energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.  „Parama priklausys nuo gyventojų norų – ar jie norės atnaujinti tik šilumos punktą, ar ir ant radiatorių termostatus įrengti. Vidutiniškai skaičiuojame, kad reikės apie 15-20 tūkst.

Nuo ketvirtadienio gyventojai gali kreiptis dėl paramos daugiabučių namų šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta 4 mln. eurų. Energetikos ministerija pranešė skelbianti kvietimą, pagal kurį mažosios renovacijos projektams numatyta 50–80 proc. finansinė parama.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, užsakė kiekybinį visuomenės nuomonės tyrimą*, kuris parodė, kad net 89 proc. šalies gyventojų pritaria, jog renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo. Gauti duomenys, lyginant su 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat parodė, jog gyventojų suvokimo rodiklis išaugo 4 procentiniais punktais. Pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc.

Savo būstus renovuojantys ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, kurių būstų plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m., pastate turi įsirengti saulės elektrines. Tiesa, energiją bendrojo naudojimo reikmėms generuojančią jėgainę gali įsidiegti ir mažesniuose namuose gyvenantys programos dalyviai. Šios priemonės padeda ne tik sutaupyti, bet ir didina gyventojų energetinę nepriklausomybę bei prisideda prie klimato kaitos pažabojimo.

Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Kokių? Kviečiame susipažinti!...

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai vis dažniau pasiryžta į renovaciją investuoti papildomai ir priima sprendimą diegti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Apie šių priemonių naudą, įrengimą būstuose ir perspektyvas ateityje pasakoja Ramūnas Gatautis, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras. R. Gataučio teigimu, AEŠ naudojančių technologijų plėtra yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos ir Lietuvos siekiamų tikslų.

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo ir investuoti į įvairias atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tokį sprendimą priėmė ir prieš šešerius metus modernizuoto, Kaune, Dujotiekio g. 21 stovinčio dvylikaaukščio gyventojai, kompleksinės renovacijos metu įsirengę šilumos siurblį gruntas-vanduo ir stebėję didžiulius sutaupymus.

Į daugiabučių renovacijos procesus įsitraukę šalies gyventojai gali aplinką tausoti ne tik didindami energinį būsto efektyvumą, bet ir įsidiegdami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tarp jų – ir šilumos siurblys gruntas-vanduo, dar vadinamas geoterminiu šildymu.

Daugelis iš mūsų didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Būtent todėl šviežio oro užtikrinimas yra itin svarbus mūsų sveikatai – šviežio oro kaita patalpose yra būtina, nes užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą, sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tai galima padaryti iki rugpjūčio 3 d. Šiais metais iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiai priemonei skirta 10 mln. eurų, rašoma agentūros pranešime.

Būstų renovacija padeda kovoti ne tik su aukštomis šildymo sąskaitomis, bet ir su aplinkos tarša. Tiesa, papildomai sutaupyti ir prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo norintys Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos dalyviai gali pastate įsirengti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ), pavyzdžiui, saulės jėgaines ar saulės kolektorius.

Seni ir nerenovuoti daugiabučiai lema mažiau kokybišką šiuose būstuose gyvenančių žmonių kasdienybę. Pastatų modernizavimas – bene efektyviausias būdas ne tik suteikti butų savininkams daugiau komforto bei sumažinti šildymui skiriamas išlaidas, bet ir kovoti su klimato kaita.

Siekdama paspartinti būstų renovacijos procesus šalyje ir tokiu būdu pažaboti klimato kaitą, valstybė skiria paramą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems žmonėms. Parama yra skiriama ne tik tiems gyventojams, kurie įsidiegia energinį daugiabučio efektyvumą gerinančias priemones, bet ir atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) į namą integruojantiems butų savininkams. Na o dalis skurdžiausiai besiverčiančių žmonių už savo pastato renovaciją nesumoka nė cento.

Paskutinio aplinkos ministro kvietime teikti paraiškas daugiabučių renovacijai sąlygose atsirado naujas reikalavimas – renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės.

Klimato kaita – vis didėjanti problema, kurią daugelis mūsų sprendžia savaip – vieni rūšiuoja atliekas, ir atsisako plastiko, kiti keliones automobiliu iškeičia į viešąjį transportą ar dviratį. Prie tvarios aplinkos ir švarios ateities kūrimo gali prisidėti kiekvienas, bet ar kada pagalvojote, ar jūsų gyvenamasis namas yra draugiškas aplinkai?  Europos Komisijos duomenys rodo, jog pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc.

Siekiant kompensuoti kainų šuolį ir mažinti gyventojų išlaidas už būsto šildymą Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jomis  nuo 30 iki 80 proc. didinama kompensacinė išmoka už gyvenamųjų pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą diegiant energinio efektyvumo didinimo priemones, praneša Aplinkos ministerija.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Daugelis Lietuvos gyventojų žino, kad gyvenamojo daugiabučio renovacija garantuoja mažesnes sąskaitas. Visgi, ar kada susimąstėte, kokie yra kiti atnaujinto daugiabučio privalumai? Nors kai kurie žmonės nesiryžta modernizuoti savo namų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie platesnį privalumų spektrą. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti prieš daugiau nei tris dešimtmečius, todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios.

Daugiabučių renovacijos procesas nuolat keičiamas ir tobulinamas, kad atitiktų šių dienų realijas. Planuojama, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama, o daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Dabar gyventojai, renovuojantys savo daugiabutį, gali pasinaudoti 30 proc. parama energiją taupančių priemonių investicijoms kompensuoti.

Jeigu domitės renovacija, bet norėtumėte gauti daugiau faktinių pagrindimų, kodėl reikėtų atnaujinti daugiabutį, jums padės interaktyvus Lietuvos renovacijos žemėlapis – jame galite susipažinti su visa aktualia informacija apie jau baigtus ir šiuo metu įgyvendinamus modernizacijos projektus, jų eiga bei energijos suvartojimo pokyčiais.

Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama – kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. Taip pat būtų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.

Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija. Tiesa, kur vykdant darbus apsistotų griaunamų namų gyventojai ir ar turėtų prisimokėti už naują būstą, negali atsakyti ir pati ministerija.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Baigusi vertinti paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams renovuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dalinasi šio kvietimo statistika ir tendencijomis. Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų – 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Informuojama, kad bendra šių paraiškų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 435 mln.

Griūvančios sienos ir byrančių plytų garsai. Tokia daugiabučio Biržų rajone, Kvetkuose, gyventojų realybė. Dviaukštis daugiabutis baigia sugriūti, o likę gyventojai sako neturintys, kur dėtis. Vietos seniūno teigimu, patys būstų šeimininkai ir kalti dėl to, kad namas griūva. Esą didžioji dalis butų stovi apleisti, tad netvarkomas namas ir virsta plytų krūva. Dviaukštis daugiabutis Kvetkų kaime, Biržų rajone. Vidurinė namo dalis lyg nuniokota sprogimo. Nukritę balkonai, išgriuvusios sienos.

Neseniai beveik už 1 mln. eurų renovuotas Trakų ligoninės Akušerijos skyrius nuo gegužės uždaromas, nes trūksta privalomų gimdymų skaičiaus. Medikai teigia nesuprantantys tokio sprendimo, savivaldybės meras apgailestauja, bet sako nieko negalįs padaryti, nes Valstybinė ligonių kasa, vykdydama Vyriausybės nutarimą, nutraukia jo paslaugų finansavimą.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Kovo 13 – balandžio 8 dienomis visuomenė turėjo galimybę susipažinti su ne anksčiau kaip 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patikusį projektą.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

„RESTA 2022“ – tarptautinė statybų paroda, kiekvienais metais sutraukianti visus besidominčius renovacija, statybomis ir naujausiomis technologijomis. Šiais metais balandžio 20-23 dienomis Vilniuje vyksianti paroda daugiausiai dėmesio skirs renovacijai, energijos efektyvumui, statybai, technologijoms ir atsinaujinimui.

Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už šildymą daliai Lietuvos gyventojų smogė itin skaudžiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis. Ekspertų teigimu, kainų mažėjimas artimiausiu metu nenumatomas, todėl belieka tikėtis, kad likę sezono mėnesiai nebus itin šalti ir neprireiks gaminti papildomos šilumos.

Laikai, kai daugiabučių renovacija Lietuvoje buvo kontraversiška tema – jau praeityje. Faktą, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą lietuviai vertina palankiai įrodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir realūs gyventojų veiksmai – praėjusių metų pabaigoje pasibaigęs kvietimas renovuoti daugiabučius, gautų paraiškų skaičiumi sumušė rekordą.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Restauruojant Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadus, atrasti renesanso laikotarpio sieninės tapybos fragmentai, saulės laikrodžiai, kurie yra ir svarbūs mokslo artefaktai.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas  daugiabučių pastatų renovacijai nebus taikomas. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis socialdemokratai siūlo daugiabučių pastatų renovacijai numatyti lengvatinį PVM tarifą.  Už tai, kad pakeitimas būtų svarstomas, balsavo 41 Seimo narys, „prieš“ buvo 36, o susilaikė 22. Kitu balsavimu, vieno balso persvara projektas buvo atmestas.