Europos Komisijos duomenys atskleidžia, kad pastatų sektorius sudaro maždaug 36 proc. visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos Europos Sąjungoje. Tuo pat metu augant elektros energijos kainoms, žalios elektros energijos generavimas tampa vienu efektyviausių šių problemų sprendimo būdų.
Tai padaryti gali ir savo daugiabučius renovuojantys gyventojai, turintys galimybę įsidiegti saulės jėgainę (elektrinę) arba saulės kolektorius.
Be to, programoje dalyvaujantys daugiabučiai namai, kurių bendras plotas yra didesnis nei 1,5 tūkst. kv. m, privalo įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jei tik yra techninės galimybės.
Elektrą generuoja tik saulės jėgainė
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, saulės elektrinės ir saulės kolektorių teikiama nauda yra neabejotina, tačiau jų veikimo principai – skirtingi.
„Saulės elektrinė yra iš saulės modulių sudaryta konstrukcija, saulės energiją paverčianti elektra. Jėgainė generuoja pastovią elektros srovę, kuri su keitiklio pagalba yra paverčiama į kintamąją srovę. Ši galiausiai yra perduodama į gyventojų namus, kur energija gali būti panaudojama įvairiausioms reikmėms. Dažniausiai daugiabučiuose ši elektra yra naudojama bendro naudojimo reikmėms – patalpų apšvietimui ir kt.
Tuo tarpu saulės kolektoriai saulės energiją paverčia į šilumą, kuri dažniausiai daugiabučiuose yra panaudojamas karšto vandens ruošimui“, – sako M. Nagevičius.
Atsiperka per 3-4 metus
Dažniausiai saulės elektrinės ir kolektoriai yra rengiami ant stogo, kai kuriais atvejais – ant šalia daugiabučio esančio priestato ar žemės. Visgi patogiausia šiuos AEŠ diegti ant šlaitinio stogo, kuris yra nukreiptas į pietus, rytus ar iš bėdos – vakarus.
Kalbėdamas apie įrengimo procesą, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas akcentuoja, kad šios priemonės yra įdiegiamos žaibišku greičiu.
„Atvykus specialistams, tiek elektrinė, tiek kolektoriai yra sumontuojami per kelias dienas. Tiesa, sparčiai augant jų paklausai, jau dabar galima pastebėti susidarančias eiles, todėl gyventojams gali tekti palaukti, kol rangovai atsilaisvins. Svarbu paminėti, kad ant kai kurių daugiabučių įrengti saulės jėgainės ar kolektorių yra neįmanoma dėl techninių ypatumų – pavyzdžiui nepritaikyto ar į šiaurę nukreipto stogo ar kt.“, – teigia M. Nagevičius.
Jis pažymi, kad vis dėlto, jei įrengti šiuos AEŠ daugiabučiuose įmanoma, tai apsimoka daryti visuose būstuose: „Saulės jėgainės ir kolektorių atsiperkamumą lemia elektros ir šilumos kaina. Pavyzdžiui, šiuo metu, kai ji yra aukšta, šios priemonės vidutiniškai atsiperka per 5-6 metus. Tačiau turint omenyje daugiabučių gyventojams suteikiamą valstybės paramą, atsiperkamumas sutrumpėja iki 3-4 metų. Tai yra itin protinga investicija ne tik dėl tapimo draugišku aplinkai ar akivaizdžių sutaupymų, bet ir dėl išaugančio stabilumo bei mažesnės įtakos, kurią gali turėti elektros kainos svyravimai.“
Šilumos siurblį įgalina saulės elektrinė
M. Nagevičius taip pat pažymi, jog koja kojon su saulės elektrine žengia bei vienas kitą papildo ir kita AEŠ naudojanti technologija – šilumos siurblys.
„Kad šilumos siurblys veiktų ir sušildytų vandenį, jam yra reikalingas ženklus kiekis elektros energijos. Viena kilovatvalandė elektros reikalinga pagaminti maždaug tris kilovatvalandes šilumos. Perkant elektrą iš tinklo, tai tampa pakankamai brangiu malonumu. Tačiau įsirengus saulės jėgainę, gyventojai patys generuoja elektrą, kuri puikiai palaiko šilumos siurblio veikimą ir leidžia jam kaitinti vandenį, naudojamą patalpų šildymui“, – sako AEŠ ekspertas.
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
