„Trumpuoju laikotarpiu, vasario-kovo mėn., šilumos kainos, tikėtina, išliks panašios kaip sausio mėnesį. Kadangi į šilumos kainą įskaičiuojama kuro kaina su dvejų mėnesių atsilikimu, o kuras pastaraisiais mėnesiais vėl kiek brango, šiluma taip pat turėtų brangti. Ilguoju laikotarpiu šilumos kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik tuomet, kai stabilizuosis biokuro ir gamtinių dujų kainos“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.
Anot pašnekovo, pagrindinis Lietuvoje naudojamas kuras yra biokuras, kuris yra 2-3 kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Tai lemia, jog miestai, kurie šilumos gamybai renkasi gamtines dujas, moka gerokai daugiau, nei miestai, kurie naudoja biokurą. Pašnekovo teigimu, šiuo metu biokuro kaina yra išaugusi dvigubai, o gamtinių dujų – net apie 5 kartus.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog žymių sutaupymų siekiantiems gyventojams sprendimas egzistuoja – šiam tikslui gali padėti daugiabučio modernizacija.
Kodėl vieni moka daugiau, kiti – mažiau?
V. Lukoševičius teigia, jog kartais gyventojai stebisi, kodėl skirtinguose miestuose gyventojai gauna skirtingas sąskaitas už šildymą. Jo teigimu, būtina suprasti, jog skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tokiai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti, o neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos, sunaudoja daugiausia šilumos.
„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie atsinaujino savo gyvenamuosius namus. Blogiausio energinio efektyvumo pastatuose mokėjimai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių modernizavimas šildymo sąskaitas mažina itin žymiai“, – pasakoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Šiam faktui iliustruoti, Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja, pasitelkia vieną sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių – daugiabutį Paupio g. 6, Anykščiuose. Jo gyventojai atsijungė nuo centrinio šildymo, pasistatė oras-vanduo šilumos siurblį, o karštam vandeniui – saulės termodinaminę sistemą.
„Praėjusiais metais šio daugiabučio gyventojai už elektrą bendroms reikmėms vidutiniškai mokėjo po 21 eurą per mėnesį, o už šilumą nemokėjo išvis. Žinoma, tokios projekto investicijos į rangos darbus yra didesnės, tačiau nauda bei grąža gyventojai gali ilgai džiaugtis“, – tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja.
Pašnekovė taip pat dalinasi palyginimu, kaip skiriasi kainos tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių Palangoje. Sodų g. 53 esančio modernizuoto daugiabučio gyventojai už šilumą moka 0,84 eur/kv. m, kuomet aplinkinių daugiabučių gyventojams kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1,75 iki 2,07 euro.
„Visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų. Vidutinis šiluminės energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose net apie 70 proc. arba 72,2 kWh/kv. m per metus.“
Renovacijos nauda pastebima iškart
Norint pasiekti geriausių rezultatų ir didžiausių šiluminės energijos sutaupymų, daugiabučių gyventojams reikėtų įgyvendinti kuo daugiau priemonių vienu metu. Idealus sprendimas – kompleksinė renovacija, apimanti šilumos mazgo atnaujinimą, vamzdynų keitimą kartu su sienų, stogo apšiltinimu ir kitomis energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis.
„Kompleksinės renovacijos metu išsprendžiamos visos būsto problemos, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, modernizuotas daugiabutis pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Ji naudinga ne tik dėl žymiai sutaupomų lėšų, bet ir dėl to, jog nebelieka papildomų namo eksploatacinių išlaidų – nereikia papildomai keisti durų, tvarkyti prakiurusių stogų – viskas padaroma vienu kartu“, – privalumus vardina G. Burbienė.
APVA atstovė dalinasi dar vieno daugiabučio sėkmės istorija. Molėtuose, Melioratorių g. 4a esančio buto savininkai, siekdami padidinti šilumą bute, nuolat jungdavo elektrinius radiatorius, nors už šildymą mokėdavo 118-120 eur/mėn., o elektros sąnaudos būdavo dvigubai ar ne trigubai didesnės. Po renovacijos gyventojai džiaugiasi 20-22 laipsnių temperatūra bute, yra žymiai sumažinę elektros sąnaudas, o už šildymą moka 62 eurus.
Didžiausias susidomėjimas renovacija – žiemą
APVA Pastatų energinio taupumo departamentas nuolat sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, taip pat tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių. Būtent į juos kreipiasi nemaža dalis daugiabučių namų gyventojų atstovų ir prašo parengti daugiabučio namo investicinį planą.
Anot G. Burbienės, kaip ir kasmet, susidomėjimas renovacija sparčiai išauga sausio-vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna didesnes šildymo sąskaitas.
„Taip, daugiabučio modernizavimas reikalauja nemažų investicijų, vis dėlto, tai yra vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti, nes naudą galime pajusti iškart“, – pažymi APVA atstovė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt
