rail baltica

Estijoje svarstomi du ambicingi „povandeniniai" projektai – atominės elektrinės statyba Suomijos įlankos dugne ir Estiją su Suomija sujungsiantis tunelis po Baltija. „Rail Baltica“ panirs po vandeniu Vakarų Europą ir Baltijos šalis europine geležinkelio vėže sujungsiantis „Rail Baltica“ geležinkelis paskutiniame maršruto etape gali panirti po Baltijos jūra. Estija ir Suomija planuoja tiesti Taliną ir Helsinkį sujungsiantį tunelį.

Lietuvos ir Lenkijos atstovai pasirašė memorandumą dėl tarptautinio geležinkelio „Rail Baltica“ Lenkijos — Lietuvos sienos kirtimo taško. Tai pirmasis realus žingsnis pradedant įgyvendinti šį grandiozinį projektą. Tačiau vis dar svarstomos alternatyvos, pro kur tiesti „Rail Baltica“ į Rygą — pro Šiaulius ar Panevėžį. Verslininkai mano, jog Šiauliams nereikėtų praleisti šanso tapti provincija iš didžiosios raidės.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus vakar vakare telefonu kalbėjosi su Italijos Respublikoje viešinčia Latvijos Respublikos Prezidente Vaira – Vyke Freiberga, informuoja Prezidento spaudos tarnyba.Lietuvos vadovas pasveikino Latvijos Prezidentę po dešimtmetį trukusių derybų pasirašius labai svarbią sutartį dėl Latvijos ir Rusijos sienos.Prezidentas V.Adamkus sakė tikintis, kad šią sutartį ratifikuos abiejų valstybių parlamentai.

Seimo dauguma pritarė Vyriausybės ataskaitai, dar kartą numojusi ranka į opozicijos kritiką ir argumentus. Taigi Vyriausybė vėl narciziškai puikuosis nuopelnais, kurie jai visiškai nepriklauso.

Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir Lietuvos antrosios narystės metinės Europos Sąjungoje pažymėtos agresyvia Rusijos valstybės politika, siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą. Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta.

Mano įsitikinimu, energetinis saugumas mums šiandien yra vienas svarbiausių politinių klausimų. Turime patys sau konstatuoti, kad per penkiolika Nepriklausomybės metų mūsų energetinio saugumo reikalai mažai pajudėjo. Dar didesnis paradoksas, kad pastaruoju metu, kai tapome ES nariais, dėl daugelio veiksnių mūsų energetinis saugumas pradėjo silpnėti. Pirmiausia mūsų saugumą labai mažina dujotiekis Baltijos dugnu.

Vienai didžiųjų Kauno gatvių užpakalį atsukęs stovi egzotiškas namas, ant kurio sienos jau keletą metų akis patraukia didelis užrašas: „Lietuvis lietuviui latvis!“ Kadaise būtų labiau tikėtina kas nors panašaus į „Rusai, lauk iš Lietuvos!“ O tempore, o mores... Šis gilios ironijos rando atsiradimas gatvės fizionomijoje, regis, kažkaip susijęs su lietuvių krepšininkų prieš keletą metų Europos čempionate patirtu pralaimėjimu latviams.

Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai liūdnai išsitarė, kad Europos Parlamente ir kitose Europos Sąjungos institucijose nesijaučia atstovavimo Lietuvai, nes ir pačios Lietuvos nebėra. Profesorius gal kiek perlenkia lazdą, bet akivaizdu, kad kelių entuziastų pastangomis Lietuvos poziciją ES sunku įtvirtinti. Kai kurie mūsų šalies valdymo aspektai ir prioritetų atranka verčia gūžčioti pečiais.

Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė nutarė dar kartą kreiptis į ekspertus, kurie galėtų įvertinti dviejų šiuo metu turimų "Rail Baltica" tiesimo Lietuvoje projektų privalumus. Iki kovo 1 d. darbo grupė turės pateikti siūlymus Vyriausybei.

Su darbo vizitu Romoje viešintis šalies Prezidentas su valstybių ir vyriausybių vadovais aptarė ne Europos Sąjungos plėtros perspektyvas, bet ir dvišalius santykius, infrastruktūros projektus, ambasados Romoje pastato likimą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) pažadėjo paramą Lietuvai įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tokį pažadą EK vadovas išdėstė šalies prezidentui Rolandui Paksui pirmadienį atsiųstame laiške, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. R.Prodi teigimu, EK teikia didelę svarbą infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui stojančiosiose šalyse.