Lenkiją, cirkuliuojantis euras, pažabota emigracija, suklestėjusios aukštosios technologijos ir 160 km/h greičiu „Rail Baltica“ važiuojantys traukiniai - toks Lietuvos vaizdas piešiamas Vyriausybės patvirtintoje penkerių metų vizijoje, rašo „Respublika“.
Gyvas dokumentas
Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008-2013 m. strategines kryptis rengusios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Mindaugas Silkauskas sako, kad užsibrėžti tikslai padės formuoti kryptingą valdžios institucijų politiką, o patvirtintos strategijos turės laikytis ir nauja Vyriausybė. „Lietuvai tapus ES nare, mūsų politika Europoje tapo fragmentiška. Parengtas dokumentas, kuris turėtų būti suprantamas ir naudojamas kasdien visų pareigūnų, susijusių su eurointegracija“, - sakė M.Silkauskas.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojo ES reikalams teigimu, Ministrų kabineto patvirtintos strateginės kryptys bus privalomos visoms valdžios institucijoms, o jų darbo rezultatus kontroliuos Vyriausybės kanceliarija, kuri kasmet teiks informaciją apie pažangą ir trūkumus Ministrų kabinetui.
„Užtenka strategijų, kurios gula stalčiuose. Tai bus gyvas dokumentas“, - tvirtino M.Silkauskas.
Sėkmės rodikliai
Lietuvos ES politikos strateginių krypčių dokumente dešimtyje skirtingų sričių yra įvardyti sėkmės rodikliai - tikslai, kurie turi būti pasiekti vėliausiai per penkerius metus.
Pirmojoje kryptyje kalbama apie žmonių ryšių skatinimą. Iki 2013 m. profesiniuose, kultūriniuose, akademiniuose ir kitokio pobūdžio mainuose, vykdomuose pagal ES programas, dalyvaujančiųjų skaičius Lietuvoje turėtų padidėti 50 proc. Socialinėje srityje numatyta iki 2010 m. pasiekti 70 proc. bendrą užimtumo lygį, skurdo rizikos lygio rodiklis turi būti ne didesnis nei ES vidurkis, o deklaruotos emigracijos mastas neviršyti 10 tūkst. žmonių.
„Penkmečio plane“ iškeltas uždavinys, kad geležinkelio trasa „Rail Baltica“ būtų galima be trukdžių važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu. Kaip sėkmės rodiklis įvardytas ir įstojimas į euro zoną - šiam tikslui pasiekti būtina „kaip įmanoma greičiau įvykdyti Mastrichto kriterijus ir įgyvendinti griežtą fiskalinę politiką“.
Daug dėmesio strategijoje skiriama mokslo ir technologijų plėtrai - dokumente įvardijama, kad per penkerius metus mokslui ir technologijoms būtų skiriama 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. „Turėdami mokslo slėnius ir skirdami tokią sumą, tikrai galėtume sublizgėti“, - sakė M.Silkauskas.
Proveržio žadama siekti ir energetikoje. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad iki 2012 m. turėtų būti sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltai, pasiekta didelė pažanga įgyvendinant Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų sujungimo projektą, iki 2013 m. pradėtas plėtoti Baltijos valstybių ir Lenkijos dujų tiekimo sistemų sujungimo projektas, sustiprintas ES veiksmų koordinavimas energijos tiekimo krizių atvejais. Tikimasi, kad 2010 m. elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sudarys 7 proc. visos sunaudojamos elektros energijos.
Pagal projektą, klimato kaitos ir apsaugos srityje Lietuva sieks, kad iki 2010 m. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 5,75 proc. viso šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui. Dokumente akcentuojama ir ekologijos būklė Baltijos jūroje, šį klausimą bus siekiama aktyviai kelti ES.
Solidarumas su Rusija
Užsienio politikos kryptis buvo suderinta paskutinė - ją teko koreguoti atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Gruzijoje. Pagal dokumentą, Lietuva ir toliau turėtų daug dėmesio skirti kaimynėms Rytuose - siekti vizų režimo supaprastinimo Gruzijai ir Baltarusijai, aktyviai raginti ES ieškoti būdų padėti spręsti įšaldytus konfliktus Moldovoje bei Pietų Kaukaze. Dokumente pažymima, kad santykiuose su Rusija ES ypač svarbu išlaikyti solidarumą.
Paklaustas, ar tikslinga buvo tvirtinti naują strategiją baigiantis Vyriausybės kadencijai, M.Silkauskas sakė, kad dokumentas pradėtas rengti pernai vasarą, kai rinkimų šurmulio dar nebuvo.
„Be abejo, kaip ir kiekvieną kitą Vyriausybės priimtą sprendimą, šias strategines kryptis keisti galima. Vis dėlto Lietuvoje bent iki šiol buvo konsensusas dėl europinių reikalų, todėl tikiuosi, kad šis dokumentas nebus smarkiai keičiamas, atėjus kitoms politinėms jėgoms“, - sakė M.Silkauskas.
Vaidotas Beniušis
