putinas

Donaldas Trumpas per susitikimą su Volodymyru Zelenskiu Vašingtone spaudė priimti Rusijos sąlygas dėl karo pabaigos. Kuo viskas baigsis? Apie tai, kokių susitarimų mėgins siekti šalių lyderiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiks Vašingtone aptarti spaudimo Rusijai priemones ir Ukrainos oro gynybos stiprinimą. Nors Trumpas žada perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas, ekspertai abejoja, ar tai ne tik blefas, o Kremlius jau grasina branduoliniu ginklu. Ar tai tik žaidimas, ar rimtas žingsnis? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlymas pratęsti branduolinių ginklų sutartį yra gera idėja. Jis sekmadienį pasakė tai žurnalistams prieš lipdamas į sraigtasparnį Baltųjų rūmų teritorijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Man tai skamba kaip gera idėja“, – nurodė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą apie pastaruoju metu pateiktą V. Putino pasiūlymą pratęsti branduolinių ginklų sutartį vieneriems metams.

Rusija įvairiais būdais kišasi į Europos saugumą – nuo propagandos ir kibernetinių atakų iki dronų grėsmės. Ekspertai įspėja, kad vienintelis būdas sustabdyti agresiją – ryžtinga parama Ukrainai. Ar dar ne per vėlu? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Šią savaitę Ukrainos kariškiai atvyko į Daniją pasidalyti savo patirtimi kovoje su bepiločiais orlaiviais. Toks vizitas surengtas po incidentų virš Danijos oro uostų ir kitų strateginių objektų, kuriuose buvo fiksuoti, tikėtina, Rusijos paleisti dronai. Vis dėlto Danija nėra vienintelė NATO valstybė, siekianti perimti ukrainiečių patirtį – apie tai rašo „Atlantic Council“ leidinio „UkraineAlert“ redaktorius Peteris Dickinsonas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pašaukė 135 tūkst. vyrų atlikti įprastinę karinę tarnybą – tai didžiausia nuo 2016 metų rudens šaukimo į kariuomenę kampanija šalyje. Rusija kiekvieną pavasarį ir rudenį šaukia 18–30 metų amžiaus vyrus į privalomąją karinę tarnybą. Tikimasi, kad šauktiniai metus tarnaus karinėje bazėje Rusijos teritorijoje, o ne kariaus Ukrainoje, nors būta pranešimų, kad šauktiniai siunčiami į fronto liniją.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas griežtina toną, Rusiją išvadino popieriniu tigru su žlungančia ekonomika ir sako, kad Ukraina gali laimėti karą, ji gali susigrąžinti savo teritorijas ir netgi galbūt pasiekti daugiau. Ką tai reiškia? Apie Trumpo spaudimą Putinui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas  ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje tik tada, kai pripažins, kad negali jo laimėti, sekmadienį transliuotame interviu sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis taip pat atsakė į klausimus apie Vašingtono svyruojančią poziciją dėl karo Ukrainoje ir galimus scenarijus, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį konfliktą.

Po trejų su puse metų karo Vladimirui Putinui tenka remtis paprastaisiais Rusijos gyventojais, kad šie finansuotų invaziją į Ukrainą, skelbia „Politico“. Rusijos finansų ministerija trečiadienį pareiškė, kad ketina padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 proc. Tai yra dalis 3 metų plano, kurio tikslas – užkimšti sparčiai didėjančią biudžeto skylę.

Pirmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė neįprastą susitikimą su Rusijos Federacijos saugumo tarnybos atstovais. Kaip rašoma viename iš „Telegram“ kanalų, savo teiginiuose V. Putinas esą sakė, kad Rusija gali reaguoti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis“. V. Putinas savo kalbą pradėjo apkaltindamas Vakarus ir pabrėžė, kad neva Rusija gali atremti grėsmes.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi ir toliau laikytis su Jungtinėmis Valstijomis sutartų branduolinių galvučių apribojimų vienerius metus po to, kai vasario mėnesį baigsis galiojimo terminas istorinei branduolinių ginklų mažinimo sutarčiai. „Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis pagrindinių kiekybinių apribojimų, numatytų Naujojoje START sutartyje, vienerius metus po 2026 m. vasario 5 d.“, – televizijos transliacijoje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Marija Ivanovna Šelomova, Rusijos prezidento Vladimiro Putino motina, jaunystėje prarado akį, kai jos būsimas vyras Vladimiras Spiridonovičius Putinas netyčia dūrė jai į veidą šake, rašo „Mirror“. Šis įvykis iš Putinų šeimos istorijos aprašytas naujoje Romano Badanino ir Michailo Rubino knygoje „Pats caras“ (angl. The Tsar Himself). Knygos autoriai teigia, kad incidentas įvyko maždaug 1928 m. Turginovo kaime.

JAV karo tyrimų institutas (ISW) išanalizavo neseniai paskelbtus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pareiškimus ir pateikė išvadą, jog Rusijos planas – nualinti Ukrainą ir taip laimėti karą, skelbia UNIAN. ISW priminė, jog rugsėjo 18 d. V. Putinas paskelbė, jog šiuo metu fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina diplomatines pastangas siekdamas nutraukti daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, tačiau Kremlius paskelbė, kad taikos derybose su Kyjivu daroma pertrauka. Nepaisant Trumpo susitikimo su Vladimiru Putinu Aliaskoje, Rusija toliau tęsia puolimą, o Maskvos pareigūnai abejoja greitais rezultatais.

JAV vadovas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrai jį nuvylė“ tęsdamas karą Ukrainoje, nepaisant pastangų sustabdyti kovas. Spaudos konferencijoje su Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu D. Trumpas sakė, kad manė, jog Ukrainos konfliktą bus „lengviausia“ užbaigti „dėl mano santykių su prezidentu Putinu, bet jis mane nuvylė.

Pasak artimo prezidento draugo Chriso Ruddy, Donaldas Trumpas nebegalvoja, kad draugystė su Vladimiru Putinu yra tinkama taktika siekiant užtikrinti taikos susitarimą Ukrainoje, rašoma „Huffington Post“. D. Trumpas jau seniai žadėjo užbaigti karą, tačiau praėjus septyniems mėnesiams nuo jo antrosios kadencijos pradžios, jis dar to nepadarė. Siekdamas pasiekti bet kokį paliaubų susitarimą, JAV prezidentas pamynė vieningą Vakarų požiūrį ir, atrodo, stojo į Rusijos pusę.

2010–2011 m. tuometinis premjeras Vladimiras Putinas reguliariai susitikinėjo su Maskvos valstybinio universiteto žurnalistikos fakulteto studentė Alisa Harčeva. Putinas apie ją sužinojo iš erotinio kalendoriaus, kuris buvo išleistas jo gimtadienio proga organizuojant prokremliškam judėjimui „Naši“. Romano pradžioje merginai buvo vos 17 metų. Susitikimą surengę žmonės bandė pasinaudoti šiais santykiais, kad darytų įtaką vyriausybės vadovui.

Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir ilgametis Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Kozakas nusprendė palikti savo pareigas. Apie tai pranešė politologas Arkadijus Dubnovas, remdamasis šaltiniais, vėliau informaciją patvirtino žurnalistas Aleksejus Venediktovas, rašo „Svarbios istorijos“. Pasak A. Dubnovo, D. Kozakas palieka savo pareigas „savo noru“. „Dmitrijus Kozakas, kuris, remiantis artimų jam žmonių liudijimais, jautė naštą dėl savo dalyvavimo vykstančiuose įvykiuo...

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atskrido į Žemutinio Naugardo sritį, kur Mulino poligone vyksta pagrindinis „Vakarai-2025“ pratybų etapas, kur stebėjo pratybas ir susirinko su sukviestais draugiškų Rusijai valstybių „stebėtojais“. Kremlius paskelbė, kad pratybose šiais metais dalyvavo, be Rusijos ir Baltarusijos, Bangladešas, Indija, Iranas, Burkina Fasas, Kongas ir Malis.

Italija nėra pasirengusi, jei Rusija ar kokia nors kita šalis nuspręstų ją užpulti, pirmadienį pareiškė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto. „Mes nesame pasirengę nei Rusijos, nei kitos šalies atakai“, – sakė G. Crosetto, kalbėjęs per renginį, skirtą neseniai vykusiai Italijos karinio jūrų laivyno mokomojo laivo „Amerigo Vespucci“ pasaulinei kelionei.  „Aš tai sakau jau seniai.

Lenkija deda viltis į diplomatinį dialogą – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi ir ketina raginti Pekiną prisidėti prie konflikto deeskalacijos pasienyje, kur dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų uždarytas vienas svarbiausių prekybos kelių į Europą, rašo „Zerkalo“. R. Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.

Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas Hryhorijus Omelčenka pareiškė, kad Vladimiras Putinas ketino okupuoti Baltijos šalis dar 2004-aisiais, bet „nespėjo“, nes NATO „žaibiškai“ priėmė jas į savo gretas.

Artėja „Zapad“ pratybos, kurios kelia daug klausimų ir nerimo žmonėms Lietuvoje. Ekspertai sako, kad šiemet jos bus kitokios nei anksčiau, bet hibridinis poveikis gali būti didesnis. Ar mums reikia sunerimti? Daugiau apie tai, ar tikrai JAV nutrauks svarbią karinę paramą Baltijos šalims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Diplomatinės viltys pasiekti taikos susitarimą greit išblėso, o Ukrainai tenka ruoštis atšiauriai žiemai, lydimai vis intensyvėjančių Rusijos atakų, rašo CNN. Jeigu ankstesniais metais Kyjivą gelbėjo JAV ir ES pagalba, tai šįmet Donaldo Trumpo administracijos ketinimai nenuteikia Volodymyro Zelenskio komandos viltingai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Kinija Rusijai karinės paramos neteikia, praneša UNIAN. Atsakydamas į žurnalistės klausimą apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją, A. Jusovas pabrėžė, kad karinė parama nėra teikiama, o kitus klausimus turėtų komentuoti diplomatai. „Karinės paramos nėra. Visa kita – sudėtingo diplomatinio proceso klausimas“, – sakė jis.

Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje partizanai smogė okupantų karinei logistikai, sunaikindami relių spintą Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože, praneša „Ukrinform“.    ...

2014 m. aneksavęs Krymą, Vladimiras Putinas, galimai įvykdė paskutinę savo tėvo valią, rašo žurnalistai Romanas Badaninas ir Michailas Rubinas knygoje „Caras savo asmeniu“. Anot jų, tai gali būti tiesiog legenda, bet kai kurios aplinkybės įrodo asmeninį V. Putino šeimos ryšį su Krymu. Anot knygos autorių, V. Putinas su keliais savo kolegomis iš Sankt Peterburgo aplankė tėvą 1999 m. vasarą, netrukus prieš jo mirtį.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Pekine vykusiame parade atsitiktinai buvo išgirstas Kinijos ir Rusijos lyderių pokalbis apie ilgaamžiškumą. Putinas kalbėjo apie nemirtingumą, Xi Jinpingas – apie galimybę gyventi 150 metų. Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno akivaizdoje prieš karinį paradą Pekine, skirtą 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, kalbėjosi apie amžiną gyvenimą.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių dalyvavimas trečiadienį Pekine vykusiame dideliame kariniame parade buvo dalis pastangų sukurti antivakarietišką „naują pasaulio tvarką“, pareiškė Europos bloko užsienio politikos vadovė. „Žvelgdami į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, stovintį Pekine greta Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos lyderių, galime suprasti, kad tai ne tik antivakarietiška taktika, bet ir tiesioginis iššūkis tarptautinei sistemai, pagrįstai taisyklėmis“, – žurnalistams sakė Kaja Kallas.

Kai praėjusio amžiaus 90-ųjų pabaigoje Vladimiras Putinas jau dirbo Maskvoje, jam reikėjo buto susitikimams su meiluže, ir Igoris Sečinas, kuris persikėlė į sostinę paskui savo viršininką, suteikė jam savo butą. Apie tai žurnalistams Romanui Badaninui ir Michailui Rubinui papasakojo buvęs artimas prezidento pažįstamas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kinijos sostinėje susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu). Vėliau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Šiaurės Korėjos delegacijos atstovas valo tas krėslo vietas, kur galėjo liestis Kim Jong Unas.

Rusijos prezidentas vizito Kinijoje metu prabilo apie „beprecedenčius santykius“ ir džiaugėsi pasiektas susitarimais, tačiau vieno svarbiausių – bankų bendradarbiavimo – jam išsivežti nepavyko, rašoma „The Moscow Times“. Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo derybos Pekine, po kurių Kremlius paskelbė apie 22 dokumentų pasirašymą, baigėsi be susitarimų dėl bankų bendradarbiavimo plėtros.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per išplėstinį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimą pateikė „pasaulinio valdymo iniciatyvą“. Jam jau suskubo pritarti Rusijai vadovaujantis Vladimiras Putinas. Vakaruose perspėjama, kad šios Kinijos iniciatyvos panašesnės į galios atėmimą iš JAV ir Vakarų, o ne pasaulinę santvarką.

Rusijoje daugiau nei pusšimtį metų veikiantis radijas UVB-76, liaudyje vadinamas „Žužalka“ (liet. „Šiugždesys“ arba „Dūzgiklis“, o angliškai – „The Buzzer“) jau daugelį metų kelia žmonių susidomėjimą. Rugpjūčio 31-ąj, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos lyderių susitikimo išvakarėse, vėl aktyvavosi ir perdavė koduotus pranešimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiomis dienomis Kinijoje susitiks su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, sekmadienį pranešė Kremlius.  Tikėtina, kad rusų ir slovakų lyderių susitikimas dar labiau pakurstys įtampą tarp Bratislavos ir Briuselio. R. Fico yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, reguliariai palaikančių ryšius su Kremliumi nuo karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį nusileido šiauriniame Kinijos Tiandzino mieste, kur kartu su maždaug 20 kitų pasaulio lyderių dalyvaus jo kinų kolegos Xi Jinpingo rengiamame viršūnių susitikime. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas uostamiestyje vyks iki pirmadienio, o trečiadienį sostinėje Pekine organizuojamas didžiulis karinis paradas, skirtas paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

Rusija praėjusią naktį sudavė masinių smūgių visoje Ukrainoje, dar labiau pakenkdama taikos pastangoms ir priversdama ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį vėl prašyti JAV ir Europos pagalbos. Nors pastaruoju metu buvo suintensyvėjusios JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos tarptautinės pastangos dėl paliaubų, nesimato jokių ženklų, kad kovos Ukrainoje sloptų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose mirtinai subadyta 23 metų pabėgėlė iš Ukrainos Iryna Zarutska. Moteris persikėlė gyventi svetur iš  iš savo gimtosios šalies, ieškodama saugumo nuo Rusijos pradėto karo. Mergina tikėjosi naujos pradžios, tačiau jos gyvenimas tragiškai nutrūko Šiaurės Karolinoje, penktadienio vakarą apie 22 valandą, kai jos kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas „South End Light“ traukinių stotyje, skelbė mirror.co.uk.

Vladimiras Putinas vis dar bando įrodyti, kad teritorijas galima užimti jėga, o Volodymyras Zelenskis laikosi nuostatos, jog nepriklausomybės kaina – nepasiduoti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Ovaliajame kabinete, kaltę dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eilinį kartą suvertė prieš tai buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pasak jo, jei D. Trumpas ir toliau būtų prezidento poste, dabartinis karas nebūtų įvykęs.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Aliaskoje vykęs ilgai anonsuotas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas, kai kurių vadintas „amžiaus viršūnių susitikimu“, sukėlė daugybę įvairiausių kalbų. Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo ne tik politiniai pareiškimai, bet ir keistas teroristinės valstybės lyderio elgesys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai buvo užfiksuotas „karšto mikrofono“ momentas. Neatsargiai bendraudamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, jis pasakė, ką tikrai galvoja apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Neplanuota frazė nuskambėjo daugiašalio susitikimo pradžioje, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai, tarp jų Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris.

Po Ukrainos klausimui skirto viršūnių susitikimo Vašingtone antradienį ES šalių lyderiai surengs vaizdo konferenciją. Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antnio Costa inicijuotas virtualus susitikimas numatytas 14.00 val. Lietuvos laiku. Vaizdo konferencijoje bus kalbama apie Vašingtone vykusius pokalbius. Viršūnių susitikimas Vašingtone pirmadienį priartino Ukrainos ir Rusijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimo galimybę.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiko surengti dvišalį susitikimą per artimiausias dvi savaites, tačiau data ar vieta nepatvirtinta. V. Putinas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis po pirmadienį įvykusių JAV vadovo Donaldo Trumpo ir Europos lyderių derybų, kuriose daugiausiai dėmesio skirta ilgalaikių saugumo garantijų Kyjivui klausimui, atrodė pasirengę taikos viršūnių susitikimui.

Prorusiška propagandos grupuotė naudojasi rezonansiniais įvykiais dezinformacijai skleisti, tuo tikslu apsimesdama gerą reputaciją turinčiomis organizacijomis – naujienų agentūromis, ne pelno siekiančiomis organizacijomis ir vyriausybinėmis agentūromis, praneša naujienų portalas „Politico“. Dezinformaciją sekančios bendrovės „NewsGuard“ duomenimis, vykdant šią kampaniją, kuriai buvo duotas kodinis pavadinimas „Storm-1679“ ir kurią korporacijos „Microsoft“ grėsmių analizės centras stebi mažiausi...

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė nematąs jokių ženklų, kad Rusija sutiktų su trišaliu viršūnių susitikimu, kuriame dalyvautų Ukraina ir Jungtinės Valstijos, kaip pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Kol kas Rusija nerodo jokių ženklų, kad trišalis susitarimas įvyks, o jei Rusija atsisakys, turės būti įvestos naujos sankcijos", – bendroje spaudos konferencijoje su  Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen sakė V. Zelenskis.