psichologija

Kaip su tuo susidoroti ir kaip pagreitinti nuobodžią darbo dieną? Nepaslaptis, jog daugelis žmonių dirba jiems neįdomų darbą, todėl ir darbo dienos slenka itin lėtai. Yra keli triukai, kurie pagreitins laiką ir tu nė nesumatysi, kad darbo diena jau eina į pabaigą. Rytą pradėk kavos puodeliu.

Jeilio universiteto mokslininkai įrodė, kad optimistai 55 proc. sumažina priešlaikinės mirties tikimybę. Be to, pesimistai yra labiau linkę į žalingus įpročius – rūkymą ir persivalgymą, o tai savo ruožtu kelia nutukimo ir hipertenzijos pavojų. 10 metų Nerūkykite Helsinkio universiteto (Suomija) mokslininkų grupė priėjo išvadą, kad tie, kurie niekada nerūkė, vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, nei atkaklūs rūkaliai.

Mokslininkai tikina, kad aršius besiskiriančių porų ginčus lengviausiai gali užglaistyti paprastas atsiprašymas. Pasak šį veiksnį tyrusių JAV mokslininkų, atsiprašius kito žmogaus, skyrybų procesas tampa žymiai lengvesnis: sumažinami finansiniai reikalavimai, skyrybos dažniau baigiasi taikiu susitarimu. Visgi studija rodo, kad atsiprašymas turi būti visiškai nuoširdus.

Vyras vėl supyko? Vėl leptelėjote ne tą frazę? Sužinok kas nepatinka tavo vyrui ir jūsų asmeninis gyvenimas pasikeis į gerą! Vyrą pykdo, kai tu kesiniesi į jo asmeninį gyvenimą. Leisk vyrui turėti savo kompiuterį, savo pomėgius, savo draugus ir savą užrašų knygelę. Tegu joje būna jo draugų telefonų numeriai ir kitos koordinatės. Vyras - nėra vaikas, todėl leisk jam būti savarankiškam. Vyrą pykdo, kai tu apšneki jo tėvus. Kad ir kaip tau nepatiktų tavo anyta, išlaikyk emocijas savyje.

Kūdikiai gimsta su šilumos ir artumo siekiu, poreikiu sukurti prisirišimo santykį su besirūpinančiais žmonėmis, pirmiausia – mama. Perkirpus virkštelę nutrūksta fizinis ryšys su mama, tačiau tuo metu prasideda emocinis ir psichologinis ryšys. Fizinis ryšys (virkštelė) aprūpina kūdikį tuo, kas jam reikalinga, kad augtų gimdoje – maistu, deguonimi, pašalina medžiagų apykaitos produktus, o emocinis ir psichologinis ryšys suteikia psichologinį pagrindą, reikalingą, kad galėtume gyventi pasaulyje.

Kai keikiate savo viršininką, tai nepamirškite, kad kaip tik jis susirado jus ir priėmė į darbą. Jei jūs pats būtumėt elgęsis kitaip, tai ir dabartinės pasekmės būtų visai kitokios. Pikti viršininkai dažniausiai tėra tik mūsų pačių atspindys veidrodyje. Daugelis dirbančių moterų su savo šeimos nariais elgiasi taip, kaip darbe su jomis elgiasi jų viršininkai. Juk kiek žmonių pamato menkiausią krislelį kaimyno akyje, o savo akyje nepastebėtų nė rąsto.

Gyvenome su vyru 12 metų, turim du vaikus. Viskas buvo gerai. Vieną dieną pasidarė piktas, ant visų pradėjo rėkauti ir pasakė, kad išeina. Paskui grįžo ir sako, kad pabus per atostogas ir tada išeis. Liepiau dabar išeiti. Išėjo… Mums su vaikais labai sunku, mes norime, kad jis grįžtų, bet jis sakė, kad negrįš niekada. Jis išėjo pas kitą moterį, su kuria bendrauja jau ketverius metus. Mes negalime susitaikyti su ta mintimi, kad jis pas mus negrįš.

Daug metų praktikavau pratimą — „Ko tikiesi iš gyvenimo?" Užsirašinėjau visus savo norus. Iš pradžių mano užrašuose dominavo pasaulietiški dalykai. Kai supratau esminį savo tikslą, viskas pasikeitė. Pradėjau domėtis: „Kas iš sąrašo man padėtų tobulėti?" Laimė, kad kai kas mano tikslus atitiko. Dauguma sąrašo pozicijų su mano ketinimais neturėjo nieko bendra. O skaudžiausia, kad kai kas tiesiogiai ar netiesiogiai mane skatino tapti blogesniu.

Dar XIX amžiuje psichologai įrodė, kad pagal žmogaus raštą galima daug pasakyti apie jo charakterį. Net jei tėra parašytas daugtaškis – ir tai jau suteikia šiokios tokios informacijos.

Žmogus gali pasikeisti dviem būdais. Pirmasis – palaipsniui vykstančios permainos, susijusios su vidiniais žmogaus pokyčiais (tiek natūraliais, tiek dirbtiniais) ir gyvenimo būdo pakeitimu. Antrasis – staigus išvaizdos pasikeitimas, kai po didesnių išvaizdos pokyčių susidaro sąlygos pasikeisti vidumi. Išvaizdos pasikeitimas – dažnai vaikiškose pasakose minima akimirka.

Gandai ir apkalbos: kaip juos vertiname? Tiesą sakant, net ir didžiausi skeptikai, kurie stoiškai ignoruoja bet kokias intymesnes detales iš garsenybių gyvenimo ir dievagojasi visiškai neskaitantys „geltonosios spaudos“ suklūsta atidžiau, vos tik koks artima bičiulis lyg tarp kitko užsimena apie bendrą pažįstamą: „Spėk, su kuo dabar gyvena Jonas? Juk žinai, kad jis išsiskyrė su Maryte!“Ar galėtumėte ranką ant širdies padėjusi pasakyti, kad niekada nesiklausėte ir neperpasakojote gandų? Tik neap...

Kritika – tikrai rizikingas užsiėmimas, dažniausiai nieko nepakeičiantis teigiama linkme ir netgi atgręžiantis į kritikuotoją visus asmeninės gynybos pabūklus. Ir vis dėlto kartkartėmis, atrodo, net liežuvis niežti, kaip norisi pasakyti pastabų pamačius kituose tai, ko matyti nesinorėtų... Psichologai kritikams negailestingi.

Tam tikri gyvenimo atvejai gali sukelti tokius pokyčius smegenyse, kurie skatina savižudybę. Tyrimai rodo, kad neurotiniai pasikeitimai savižudžių smegenyse aiškiai skiriasi nuo kitų žmonių smegenų ir kad tie pasikeitimai vystėsi per visą žmogaus gyvenimą. Dažniausiai žudomasi apėmus depresijai, kuri buvo diagnozuota dviem trečdaliams savižudžių. Kandos tyrinėjai 2008 m. spalio mėn.

Nauji tyrimai atskleidžia, kaip formuojasi smegenų raukšlės – tai gali padėti diagnozuoti ir gydyti autizmą, šizofreniją ir kitas psichines ligas. Smegenų žievė yra plona (2-4 mm), raukšlėta, panašių į želė audinių, prikimšta neuronų (kartais vadinamų „pilkąja medžiaga). Ji susijusi su mūsų jutimų, minčių, emocijų ir veiksmų apdorojimu. Raukšlės suteikia galimybę turėti didesnį smegenų paviršių ribotoje erdvėje.

Gyvenu su draugu 6 mėnesius. Bendrą gyvenimą pradėjome jo iniciatyva. Aš nebuvau tikra, ar noriu su juo gyventi, bet dėl tam tikrų aplinkybių turėjau jį priimti, kitaip jam būtų tekę išvažiuoti iš miesto, o gal net ir iš šalies. Jis ieškojo darbo gal du mėnesius ir dabar pastovaus darbo neturi. Galima sakyti, kad finansiškai visiškai neprisideda, savo pinigus leidžia tk saviems tikslams.

85 tūkstančius dolerių uždirbo neurochirurgas Walteris Freemanas, praskėlęs keletą tūkstančių žmonių galvų ledui skaldyti skirtu peiliu. Tokiu metodu W. Freemanas gydė psichines ligas, imdamas už kiekvieną operaciją viso labo 25 dolerius. Freemano metodas buvo vadinamas lobotomija. Kitas kovotojas už psichinę sveikatą, daktaras Henry Cottonas susikrovė turtą, išpjaudamas žmonėms su psichine negalia gyvybiškai svarbius organus.

„Žmogus, kuris neturi priešų, yra iš tikrųjų skurdus“, - kadaise pasakė Bernardas Shaw – ir iškart gerus tris kartus praturtėjo. Jo priešų sąrašas pasipildė „lipšniausiais“ žmonėmis, kurie yra linkę su visais draugauti. Brito rašytojo tai nė kiek nejaudino, nes jis, kaip ir kiti garsūs žmonės, savo priešus vertino. Ir juk yra už ką! „Jei jus nuolat lydės sėkmė, kad ir kokia užtarnauta ji bebūtų, atsiras ir priešų“, - sakė rašytojas André Maurois.

Testas  yra sukurtas specialistų, dirbančių naujoje ir labai madingoje psichologijos kryptyje – psichogeometrijoje. Pateikiame jums supaprastintą variantą, nes iš tikrųjų šis testas yra labai sudėtingas, o jo rezultatų interpretavimas užima daug laiko ir reikalauja ypatingų žinių bei psichologinio pasiruošimo. Taigi, nupaišykite ant keturių nedidelių popieriaus lapelių keturias figūras (geriausia paišyti flomasteriu arba vienspalviu pieštuku): apskritimą, trikampį, zigzagą ir kvadratą.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kad iš tiesų, pavyzdžiui, „Facebook“ mus padaro vienišesnius, o socialinių tinklų naudojimas neigiamai veikia visuomenę, nes jis atitraukia mus nuo „tikrų“ pokalbių, rašo „Bloomberg Businessweek“. Ar tai iš tiesų yra tikra problema, ar tik dar vienas pavyzdys, kaip technologijos yra apkaltinamos dėl žmonijos elgesio, egzistavusio dar prieš joms atsirandant? Masačiusetso technologijų instituto profesorė Sherry Turkle teigia, kad siųsdami trumpąsias ...

Kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie XXI a. tra­ge­di­ją – pre­ky­bą žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jai, pa­gal­bą sek­so ver­gi­ją ken­tu­sioms mo­te­rims tei­kian­čios „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ dar­buo­to­jos stve­ria­si už gal­vų. Ne­re­tai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma dvip­ras­miš­ka, su leng­va šyp­se­na, ne­va pro­sti­tu­ci­jo­je at­si­dū­ru­sios mer­gi­nos pa­čios kal­tos, o in­for­ma­ci­ją pa­ly­di vulgarios nuo­trau­kos.

Įeinate į traukinio vagoną, restoraną, nedidelę parduotuvę. Įeidami – apžvelgiate ten esančiuosius. Nepažįstate nė vieno jų, tačiau akimirksniu juos įvertinate. Tasai atrodo draugiškai, toji atrodo esanti sukta, paauglys bauginantis. Iš karto nusprendžiate, su kuriais esate linkęs bendrauti, o kurių privengsite. Tai, kad mūsų smegenys gali taip greitai padaryti tokias išvadas, tiesiog stebina.

Vaikai, kuriems dėl alkoholio vartojimo taip anksti prireikia psichologų ar kitos srities specialistų pagalbos neslepia, kad jie išgeria iš smalsumo, o kartais tiesiog norėdami pritapti prie geriančių draugų kompanijos. Toks vaikiškas mąstymas iš tiesų glumina, o skaudžią realybę patvirtinančių pavyzdžių netrūksta.

Mokslininkų teigimu, kalbėjimas su savimi toli gražu nereiškia pamišimo. Priešingai – toks įprotis gali būti naudingas mąstymui ir nuovokai. Žmonės su savimi šnekasi pakankamai dažnai: kaip tvirtina mokslininkai, taip elgiamasi bent kas kelias dienas, o kai kurie su savimi pasišneka ir dar dažniau, rašo msn.com.

Bene daugiausia dėmesio vegetarizmui skiria dietologai ir medikai, leisdamiesi į begalinius ginčus, ar tai sveika, ar žalinga sveikatai. Šiuo reiškiniu susidomėjo ir psichologai, tiesa, kitu aspektu. Vis daugiau žmonių atsisako mėsos produktų ir pereina prie vegetarinės mitybos. Tiesa, mitybos įpročius daug kur lemia kultūrinė aplinka, tradicijos. Indijoje beveik kas antras gyventojas – vegetaras. Europoje vegetariškiausi – britai.

Pyktis yra viena iš dažniausiai neteisingai suprantamų ir neteisingai naudojamų žmogiškųjų emocijų. Pyktis yra reakcija į vidines emocijas, o ne suplanuotas veiksmas. Jį parodyti yra kur kas lengviau, nei giliai slypinčius jausmus. Kodėl mes supykstame? Jausmai, glūdintys po pykčio reakcija, verčia mus jaustis pažeidžiamais ir silpnais; pyktis padeda mums pasijusti (bent jau laikinai) stipriais ir kontroliuojančiais situaciją.

Viešnagę parduotuvėje galima prilyginti pasivaikščiojimui po parką – kai oras gražus, norisi kuo ilgiau dairytis į medžius ir skaičiuoti varnas. Apsipirkimas taip pat labai priklauso nuo emocijų. Paskaičiuota, kad kas trečias sprendimas pirkti yra priimamas pačioje prekybos vietoje, o daugiau nei pusė į mūsų krepšelius atgulančių pirkinių – impulsyvūs. Prekybininkai tai puikiai žino, kadangi už neplanuotus pirkinius susižeria net 33 proc. visų savo pajamų.

Trumpai papasakosiu savo istoriją ir situaciją. Bendrauju su moterimi, kuri man tikrai rūpi ir kurią myliu, jau gal penkerius metus. Nežinau, ar tai abipusis ryšys. Ji vis dar studijuoja ir gana sėkmingai, yra protinga, graži. Kažkada senai ji mane atsitiktinai užkalbino ir nuo tada vis dar bendraujam, bet kaip tuos santykius pavadinti, neįsivaizduoju. Per tuos metus ji draugavo su kitu ir tik gal prieš gerą pusmetį išsiskyrė, nes jis „įstatė jai ragus“ su kita moterimi.

Prieš keletą metų netyčia man pasiūlė sudalyvauti mįslingame seminare. Iš pristatymo supratau, kad bus mokoma pozityvaus mąstymo, bet sudomino tai, kad mokymosi būdai bus humoristiniai. Taip pat intriguojančiai skambėjo tai, kad darysime stebuklus ir atliksime magiškus ritualus.

Didžioji dalis internautų mano, kad gyvenimas yra nuostabus – tokią išvadą galima daryti suskaičiavus, kiek kartų ir kokiais savo jausmais lankytojai pasidalino internetinėje svetainėje www.kaipjautiesi.lt. Visų jausmams atviros svetainės kūrėja, emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“, žada, jog svetainėje išreikšti jausmai neliks pamiršti – jie bus surašyti į lietuviškų jausmų žodyną. Per pirmąsias tris svetainės www.kaipjautiesi.

Kas labiau sustiprina moterų draugystę – abipusis pasitikėjimas, bendrai puoselėjami keršto planai ar simbiozė, kai draugiškus santykius palaikyti naudinga abiem? Kartais sakoma, esą draugystės tarp dviejų moterų būti tiesiog negali. Kodėl? Nes moterys nuolat konkuruoja, liežuvauja, varžosi tarpusavyje ir visaip kitaip stengiasi palaikyti „šaltąjį karą“ viena su kita, net jei veiduose ir šviečia iš pažiūros nuoširdi šypsena.

Ir tada M. Esejėnas tarė. Santykių paslaptį galima suvokti per tris spalvas. Tarkime, vyras į pasaulį žiūri per juodą, baltą ir mėlyną spalvas. Moteris - per juodą, baltą ir rožinę spalvas. Tegul mėlyna simbolizuoja vyriškumą, o rožinė moteriškumą. Žmonių pasaulyje iš viso yra keturios spalvos, tačiau tiek vyras, tiek moteris mato tik tris. Čia visa ir paslaptis. Vyras moteryje ieško to, ką turi tik moteris, o moteris vyre tik to, ką turi tik vyras.

Mano sūnus trečiokas. Mokosi neblogai, namie yra tikrai geras vaikas. Tačiau mokytoja prieš pora dienų pasikvietusi mane į mokyklą pasakė, kad maniškis labai pasikeitė: ėmė užgaulioti klasiokus, nevengia ir jėgos panaudoti. Bandžiau namo parėjusi pasikalbėti, tačiau jis tik nuleidžia galvą ir tyli.

Man 20 metų, o viduje toks chaosas, rodos, daugiau nebegaliu… Ir viskas dėl tos meilės. Esu be galo įsimylėjusi vaikiną, su kuriuo mes esame tik draugai, pažįstami. Susitinkame retai ir man tai labai nepatinka. Pažįstami esame jau kokie 2 metai, esame vienmečiai. Kai iš pradžių susitikinėdavome, aš jam visiškai dėmesio nerodydavau, buvau šalta, abejinga, o jis man rodė neapsakomą dėmesį, net pamiršti negaliu, o dabar viskas atvirkščiai.

Seksas parduodamas. Kiekvieną dieną į milijonus britų namų pristatomi bulvariniai laikraščiai garsėja kasdienėmis apsinuoginusių moterų nuotraukomis. Viršutinės lentynos lūžta nuo tik suaugusiesiems skirtų žurnalų svorio. Metinis naujai sukurtų pornografinių filmų skaičius auga dviženkliu greičiu. Pornografija yra ir didžiausia interneto sėkmės istorija, taip pat vienas iš garantuotų kelių į internetinio verslo pelningumą.

Atlikta psichologinių tyrimų serija atskleidė, kad homofobai gali jausti potraukį tos pačios lyties žmonėms, bet patys sau to neprisipažįsta. JAV mokslininkų tyrimai Niujorke ir Kalifornijoje bei Didžiosios Britanijos, Esekso, psichologų studija patvirtino, kad gėjai ir lesbietės patys gali būti homofobais – užgniaužę tikruosius polinkius ir išsiugdę neapykantą bei baimę, rašo dailymail.co.uk.

Su drauge gyvenu jau trejus metus. Tiek jai, tiek man tai ne pirmi santykiai. Kiekvieną dieną būdavome kartu, važiavome į užsienį, net tuos pačius darbus dirbome. Ji man visus trejus metus kartodavo, kad myli. Aš jai tą patį sakydavau rečiau, buvau šaltesnis. Kodėl? Gal dėl to, kad bijojau „nudegti“ kaip buvusiuose santykiuose. Paskutiniai metai buvo sunkūs, dažniau pykdavomės, jutau, kad santykiai truputį atšalę, bet apie tai abu nesikalbėjome.

1968-ais Joe South savo dainoje dainavo: „ niekad neturime omeny to, ką sakome / niekad nesakome to, ką turime omeny“. Kokius žaidimus mes žaidžiame? Kodėl kartais elgemės vaikiškai ar taip kaip elgdavosi mūsų tėvai? Ir kaip šiuolaikinė psichologija gali praplėsti mūsų akiratį žvelgiant į kasdienes bendravimo problemas? Šiame straipsnyje aptarsime Eric Berne sukurtą transakcinės analizės teoriją, kuri atsako į šiuos klausimus ir iki šiandien išlieka aktuali.

Kaip išsaugoti sveikatą ir aktyvumą? Kokios priežastys turi įtakos mūsų savijautai? Kaip išsigydyti, jeigu negalavimo priežastys psichologinės? Šiuos klausimus užduoda žmonės, turintys rimtų sveikatos sutrikimų. Ryšys abipusis Kūnas ir siela tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką mūsų nuotaikai, pavyzdžiui, lėtinės arba sunkios ligos gali įstumti žmogų į depresiją. Bet yra ir atgalinis ryšys: žmogaus psichologija daro įtaką jo savijautai ir sveikatai.

Pagalvok apie viską, ką turi savo gyvenime: žmones, automobilį, darbą, turtą ir t.t. Ar visa tai atsirado savaime? Tiesiog POKŠT – ir jau yra? Be abejo NE! Viskas gyvenime atsiranda ir supa tave todėl, kad tu nusprendi, kad taip turi būti. Tu priimi sprendimą! Bet kas, kas turi galvoje bent šiek tiek smegenėlių, puikiai suvokia, kad gyvenime yra dalykų, kuriuos privalai rinktis labai atsargiai, pvz.

Visų žmonių viduje tūno neįtikėtinos galios ir sugebėjimai, bet tik vienetai sugeba susijungti su ta energija ir pasiekti savo tikslus, įsitikinęs Lietuvoje apsilankęs ir išskirtinį interviu naujienų portalui Balsas.lt davęs garsus Rusijos asmenybės ugdymo ir transformacijos programų treneris Jurijus Micharevas. Pasak jo, kiekvienas žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir tiesiog veikti, užuot sėdėjęs ir laukęs.

Sveiki. Galiu bendrauti su moterimi, netgi prajuokinti ją, bet iki tam tikros ribos. Net neįsivaizduoju, kaip ir kur ją pakviesti į pasimatymą. Bėda ta, kad pats niekur neišeinu, o kartais nėra kur eiti, nes kur beeičiau, visur jaučiuosi lyg būčiau ne savo rogėse – aplanko kažkoks keistas susikaustymas. Kartais manau, kad man trūksta motyvacijos ar sugebėjimo socializuotis... Teoriškai suprantu, kaip tai yra būtina, bet niekaip nesugebu savęs tuo įtikinti.

veiki. Turiu vaikiną, su kuriuo draugauju dar tik 3 mėnesius, bet vienas kitą labai mylime, suprantame, mus sieja ne tik jausmai, bet ir draugystė, supratimas. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dabar yra išvažiavęs. Tačiau „facebook’e“ prieš kelias dienas pamačiau jo susirašinejimą su draugu, kurio tema esu aš, ir mano draugas nelabai kokiais žodžiais atsiliepė apie mane. Mane tai įskaudino, įžeidė, bet iki šiol aš tyliu, jam nieko nesakau.

Mokslininkai nustatė, kad fenomenas, vulgariai apibūdinamas fraze „Negražių moterų nebūna, būna tik per mažai degtinės“ iš tikrųjų labiau veikia moteris, o ne vyrus. Londono Roehamptono universiteto (D. Britanija) tyrėjai išsiaiškino, kodėl po kelių alkoholinių gėrimų gurkšnių priešingos lyties atstovai mums atrodo patrauklesni, ir nustatė, kad moterų sprendimus alkoholis įtakoja labiausiai, skelbia „Dailymail.co.

„Laimė – natūrali žmogaus būsena, tokia kaip alkis, pyktis, susijaudinimas, nuobodulys, abejingumas arba judrumas. Laimingi gali būti visi. “ (p. 10) Taip taip, noriu būti laiminga, vien pavasarinių žiedų ir paukščių čirenimo nepakanka – susimokėjus sąskaitas ir užėjus į parduotuvę laimė kaipmat išgaruoja. Yra knygų, mokančių tapti turtingais. O ši moko, kaip tapti laimingu. Argi to išmokstama? Netikiu, nors tu ką.

Tyrimo rezultatai rodo, kad trumpas žvilgterėjimas į žalią spalvą pažadina žmogaus kūrybines galias. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, prieš kibdami į kūrybinę užduotį, pažiūrėję į žalią spalvą tampa kūrybiškesni. Kitų spalvų, pavyzdžiui, baltos, pilkos, raudonos ar mėlynos, įtakos nepastebėta, rašo msn.com.

Rytoj mokykloje jaunesnio amžiaus mūsų skaitytojai mokytojams galės tiesiai šviesiai pareikšti, kad namų darbai yra tik laiko švaistymas ir taip tvirtina ne koks nusivylęs paauglys, o Sidnėjaus Universiteto mokslininkai. Tyrimai parodė, kad pradinių klasių moksleiviams užduodami namų darbai neduoda visiškai jokios apčiuopiamos naudos ir tik 11-12 klasių moksleiviai gali pajusti realesnę namų darbų vertę.

Reikia vieną kartą imti ir išmokti tvarkytis su kritika, nes ją įveikti kartais kainuoja per daug jėgų. Tie kurie jau užsiaugino pasitikėjimą savimi ir tvirtesnę odą gal tik lengvai nusišypsos, bet kritika daugeliui yra jautri tema ir juokai čia menki. Nuo mažens mes nuolat kritikuojami tėvų, mokytojų, po to dėstytojų, viršininkų, internetinių komentatorių.

Norint būti geru vadovu, kantrybė yra būtina. Kantrybė leidžia kontroliuoti ne tik save, bet ir savo aplinką, rašo Inc.com. Kaip teigia Allanas Lokos, knygos „Kantrybė: taikaus gyvenimo menas“ autorius, kantrybė – tai mūsų reakcijos kontrolė. Mes negalime visko kontroliuoti, kas mums atsitinka, pavyzdžiui, senėjimo. Bet galime kontroliuoti savo reakciją į tai. Kantrybė neteisingai suprantama kaip pasyvus veiksmas.

Pastaruoju metu man vis sunkiau užmigti, o ir ryte atsikeliu nepailsėjusi. Ar tai gali būti kokios ligos priežastis. Ar dėl kelių nemigos dienų jau verta kreiptis į gydytojus? Diana Nemigos gydymas –ne saviveikla. Prieš imantis kokių nors veiksmų ar priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Jis įvertins sveikatos būklę, miego kokybę, jei bus reikalingi medikamentai, paskirs tinkamiausią dozę.