psichinė sveikata

Pernai gegužę pradėtas socialinio recepto projektas, skirtas vienišų, psichikos sutrikimų turinčių senjorų psichologinei sveikatai stiprinti, šįmet vyks dar 13 Lietuvos savivaldybių. Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse prasidėjusi iniciatyva yra skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, vienatvę išgyvenantiems pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.

Naujausių pasaulinių tyrimų mokslinės apžvalgos skelbia, kad pagalbos dėl probleminio interneto naudojimo – priklausomybės – gali prireikti jau kas dešimtam interneto naudotojui. Lietuvos visuomenės priklausomybę internetui imasi tirti trys didieji Lietuvos universitetai. Kada interneto vartojimas tampa problema? Ir kaip Lietuvos mokslininkai tirs žmones? Pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Vilma Jakienė.

Nerimą keliančiame tyrime nustatyta, kad labai populiarūs tarp vaikų ir jaunimo energiniai gėrimai gali padidinti psichikos sveikatos problemų atsiradimo tikimybę. Tesaido ir Niukaslo universitetų mokslininkai mano, kad energinius gėrimus geriantiems jaunuoliams gali padidėti nerimo, streso, depresijos rizika.

Valdžia planuoja griežčiau tikrinti sveikatą tiek norintiems gauti leidimą ginklui, tiek jį jau turintiems. Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos svarsto, kaip kilus incidentui vykdami į iškvietimą medikai ir policininkai gautų informaciją, jei žmogus turi ginklą ar serga psichikos liga.

Z kartos ypatumai – beveik pusė į šauktinių sąrašus įtrauktų, patikrintų jaunuolių, dėl blogos sveikatos netinka kariuomenei, o pusė iš netinkamų turi psichinės sveikatos problemų: nerimo, depresijos sutrikimų. Seimo nariai įtaria, kad dalis jaunuolių apsimetinėja, ir taip bando išvengti tarnybos.

Šeima iš Kauno rajono teigia išgyvenusi tikrą pragarą, kai iš jų buvo paimta 14 metų dukra, kuri turi negalią, esą pamelavusi socialinei darbuotojai mokykloje. Su institucijų biurokratija tėvams teko kovoti daugiau nei pusę metų, kol dukrai leista grįžti namo, bet patirtas stresas paliko gilią žymę. Institucijos komentuoja, kad šiuo atveju buvo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, o į pranešimus apie smurtą Vaiko gerovės centre „Gynia“ reaguota atitinkamai.

Lietuvą ir pasaulį pastaraisiais metais šokiruoja viena tragedija po kitos – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kitos nelaimė verčia gyventojus jaustis nesaugiai, patirti vis didesnį stresą. Nors dalis šių veiksnių priklauso ne nuo mūsų pasirinkimų, gyventojai vis tiek gali rasti priemonių padėti sau.

„Šiandien noriu pasidžiaugti nuostabia Lietuvos dainininke Liepa Mondeikaite-Norkevičiene, kad ji vienoje laidoje drąsiai ryžosi prabilti tokia jautria tema – psichine sveikata ir depresija. Turime tik saujelę žinomų žmonių, kurie apie tai kalba garsiai“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Viktorija. Klausydama Liepos žodžius viduje tyliai džiaugiausi. Ne dėl to, ką jai teko praeiti, o dėl to, kad ji išdrįso apie tai kalbėti garsiai.

Vilnietis Karolis Grigaliūnas prieš dvejus metus išgyveno vieną juodžiausių ir sunkiausių gyvenimo etapų – gilią depresiją ir bandymą nusižudyti. Jei ne pagalbos ranką ištiesęs artimas žmogus, Karolis sako, kad šiandien, greičiausiai, savo istorijos papasakoti jau nebegalėtų. 31-erių vilnietis atviras – psichinės sveikatos ir savižudybių temą vis dar supa daugybė stigmų ir nežinojimo, kaip padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę.