Tokių žingsnių valdžia ėmėsi po incidentų, kai pareigūnus užpuolė ginkluotas psichikos bėdų turintis senolis ir medikams nesusitvarkius su agresyvia puldinėjusia moterimi policininkas ją nušovė.
„Arui“ teko nuginkluoti 86-erių senolį
Pernai gruodį Vilniuje daugiabutyje suveikus priešgaisrinei signalizacijai į butą atskubėjusius policininkus pasitiko 86-erių senolis su koviniu revolveriu ir tik padedant „Arui“ vyrą pavyko nuginkluoti ir išvežti į psichiatrinę ligoninę.
Kitas incidentas su psichikos bėdų turinčia moterimi baigėsi tragedija – į Juodšilius atskubėję medikai negalėjo sutramdyti psichozės ištiktos 40-metės: ji nereagavo nei į pipirines dujas, nei į kelis kartus panaudotą elektrošoką.
Įsisiautėjusios moters sustabdyti nepavyko net atvykusiems dviem pareigūnų ekipažams, galiausiai pareigūnas ją nušovė. Po šių įvykių pareigūnai tikina, kad vykdami į iškvietimą turėtų žinoti apie ten esančio žmogaus psichikos sveikatą. Informuoti, kad žmogus turi sutrikimų, tačiau neskelbiant diagnozių.
„Jeigu parašyta raidė, kodas, mes ne medikai, mums nieko nesako“, – dabartine situacija piktinasi Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila.
Apie psichikos ligą, dėl kurios žmogus gali kelti pavojų sau ir aplinkiniams, pareigūnai norėtų sužinoti taip, kaip dabar sužino, ar jis turi ginklą.
„Pareigūnas jeigu vyksta konkrečiu adresu tai jis mato šauktuką sistemoj ir jam rodo, kad registruotas ginklas tuo adresu. Tai automatiškai pareigūnas žino, kad gali būti grėsmė“, – sakė M. Draudvila.
Pareigūnai nori matyti „e.sveikatos“ duomenis
Sveikatos apsaugos ministras siūlo, kad „e.sveikatoje“ esančius duomenis matytų ir pareigūnai. Tačiau policijos profsąjunga bijo, kad ši informacija gali atsisukti ir prieš pačius pareigūnus.
„Mes girdime įvairių piktnaudžiavimo atvejų kaip vadovai piktnaudžiauja rinkdami informaciją apie savo pavaldinius pačius policijos pareigūnus“, – teigė Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Kita bėda – ne visi privačiai dirbantys psichiatrai ir psichologai į „e.sveikatą“ duomenis apie ligonį surašo – būtent dėl to į juos dėl psichikos bėdų kreipiasi oficialių įrašų nenorintys turėti žmonės. Kaip privers tą padaryti, ministras nesako, bet žada griežtinti ir leidimų ginklams išdavimą – jį peržiūrės ekspertai.
„Ar tikrai tie klausimynai yra tobuli, nes kartais pasigirsta ir vidaus reikalų ministrei ir man, aš kartais išgirstu priekaištų, kad tai daroma formaliai, kad yra neatidžiai tas darbas daromas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Norintieji turėti ginklą sveikatą turi tikrintis kas penkerius metus. Tokių patikrų per metus būna apie 11 tūkstančių. Tačiau jei iki kitos patikros ginklą turintis žmogus suserga psichikos liga, informacija apie tai policiją pasiekia ne visada.
„Policija galėtų tai matyti iš karto sistemoje, o ne reikėtų medikams kreiptis pradžioje kreiptis į savo įstaigos administraciją, tada tie siunčia raštus, tie raštai pateko nepateko, pateko ten kur reikia, ar kur nereikia, kokiu greičiu ir tai toliau“, – pridėjo A. Dulkys.
Mergaitės pagrobėjo istorija Kaune parodė ir kitą spragą – kad ginklas iš žmogaus nėra atimamas, net jei dėl jo veiksmų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Sistemoje yra labai didelės spragos, nes šiuo atveju ir šturmo atveju galėjo nukentėti ne tik įkaite paimta mergaitė, galėjo nukentėti ir patys policijos pareigūnai“, – teigė R. Katinienė.
Kad išvengtų skaudžių incidentų, medikai ketina pareigūnus mokyti, kaip elgtis su sergančiais psichikos ligomis, o pareigūnai medikus – kaip gintis nuo agresyvių ir ginkluotų pacientų. Šiuo metu Lietuvoje išduota 57 tūkstančiai leidimų ginklui.
