propaganda

Lenkų rinkimų akcijos vienas iš lyderių, dabartinio Seimo nario padėjėjas Zbygnevas Jedinskis pasiūlė Lenkijai išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos ir sudaryti sąjungą su Putino Rusija. Be to, buvęs parlamentaras internete platina paties Putino kalbas. Toks akibrokštas sukėlė audrą Seime, mat į partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir saugumo kviečiama ir Lenkų rinkimų akcija. Buvęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis feisbuke aktyvus. Matyti, kad jis dalinasi ir Vladimiro Putino kalbomis.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.

Internete jau sklando istorijos apie neva ukrainiečių pabėgėlių netinkamą elgesį Lietuvoje. Pasakojama, kad jie įžūlūs, kelia nepagrįstus reikalavimus, nedėkingi. O ukrainietės moterys neva vilioja vedusius lietuvių vyrus. Tačiau aiškėja, kad tokias istorijas viešina neegzistuojantys žmonės, jos kartojasi skirtingose šalyse – sukiršinti lietuvius su karo pabėgėliais greičiausiai bando Kremliaus propagandistai.

Vilniečiai rinkosi prie Vengrijos ambasados ir protestavo prieš Orbano ir jo vyriausybės sprendimus netiekti per savo teritoriją ginklų Ukrainai, nepalaikyti tolimesnių sankcijų Rusijai. Pyko ir dėl Orbano draugystės su Putinu. Tiesa, su juo bičiuliautis, panašu, nori ir Serbija su Armėnija. Pastaroji, anot ekspertų, dėl tokio balansavimo tarp Rytų ir Vakarų gali netekti savo šanso tapti Europos Sąjungos nare.

Tina Kandelaki, įvardijama kaip viena garsiausių ir žinomiausių Vladimiro Putino televizijos propagandisčių, arši Rusijos karo Ukrainoje palaikytoja, paklausta, kodėl jos 20-metis sūnus nebuvo pašauktas į Rusijos armiją, nuo atsakymų susilaikė. Nors televizijos žvaigždė aiškiai palaiko Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje, jos sūnus kare nedalyvauja ir net nėra įtrauktas į šauktinių sąrašus.

Rusijos valdžiai apribojus prieigą savo piliečiams prie nepriklausomų informacijos šaltinių ir užsienio žiniasklaidos, lietuviai inicijavo tarptautinę kampaniją „Paskambink Rusijai“. Milijonams rusų skambinantys savanoriai bando tokiu būdu informuoti žmones apie Ukrainoje vykstantį karą. Ši akcija sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio, o skambučių skaičius per keletą savaičių jau pasiekė beveik du šimtus tūkstančių.

Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, smurtas ar karo propaganda. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Kremliaus propagandos mašina visu pajėgumu skverbiasi į eilinių rusų smegenis – Putinui bombarduojant Ukrainą, dešimtys milijonų rusų tiki melu ir iškreipta realybe. Jaunimui plaunamos smegenys nuo mažų dienų: net vaikų darželiuose ar hospiso prieigose, kur gydomi sunkiai sergantys ligoniai – visi priversti šlovinti Putiną. Pasak propagandos ekspertų, milijonai rusų įtikėję kova prieš fašizmą, nacizmą, nors realiai net nesupranta, kas yra tikrieji fašistai ir nacistai.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) antradienį nurodė telekomunikacijų bendrovėms blokuoti prieigą prie septynių tinklalapių, platinančių karinę propagandą ir kurstančių neapykantą. Remiantis rezoliucija, TTJA įpareigojo telekomunikacijų bendroves blokuoti ir užtikrinti, kad galutiniams vartotojams nebūtų pasiekiamos šios interneto svetainės: ntv.ru, ren.tv, 5-tv.ru, 78.ru, 1tv.com, lenta.ru ir tass.ru.

Žinomas propagandinių Rusijos televizijos laidų veidas – NTV naujienų laidos vedėja Lilija Gildejeva – pabėgo iš šalies. Jos teigimu, tik pavykus išvykti, ji nuotoliniu būdu parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo.

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų. Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Priešindamiesi Rusijos invazijai į Ukrainą, žmonės rašo atsiliepimus apie restoranus Rusijoje, juose informuodami apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Pirmadienį vienoje Tviterio paskyroje atsirado pasiūlymas žmonėms atsidaryti „Google Maps“ žemėlapius, ieškoti Rusijoje esančių restoranų ir rašyti atsiliepimus su paaiškinimais, kas darosi Ukrainoje, pranešama indy100.com.

Padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams galima ne vien tik ginklu rankose – tai įrodė sparčiai suorganizuotos humanitarinės akcijos ir žmonių aukos. Dar įvairesniais būdais padėti kovoti su plintančia dezinformacija siūlo ir socialinių tinklų žvaigždė Agnė Kulitaitė, pasidalinusi pasiūlymu su propaganda kovoti pažinčių programėlėse.

Reaguodama į tai, kad kai kurie Lietuvoje veikiantys portalai ir interneto svetainės galimai skleidžia rusišką propagandą, kursto karinius veiksmus, nesantaiką ir pažeidžia įstatymus, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina atsakingas šalies institucijas kuo skubiau principingai reaguoti ir ištirti, ar jų skelbiamas turinys nėra draudžiama skleisti informacija, o prireikus – stabdyti jų veiklą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas prasidėjo visais frontais, taip pat ir informaciniame lauke. Kremliaus žiniasklaida pila propagandą su aiškia linija – teisina Putino agresiją, kuris neva pradėjo karą išprovokuotas „fašistinės“, kaip ją vadina propagandistai, Ukrainos. Propagandistai dėl karo kaltina ir NATO, kuri neva apgulė Rusiją ir nepaliko jai nieko kito kaip paleisti ugnį. Lietuva melagienų srautą bando sumažinti stabdydama 5 propagandinių kanalų transliavimą.

Jeigu Vakarų žiniasklaidoje skelbiama apie Rusijos kariuomenės aktyvumą pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje, tai rusams per televiziją aiškinama, kad iš tiesų pati Ukraina ruošiasi puolimui. Populiariose valstybinės televizijos laidose ir internete dėstomos įvairiausios sąmokslo teorijos. Nuo Rusijos, apsuptos NATO šalių, gynimo, iki galimo JAV cheminio ginklo panaudojimo – šalies informacinėje erdvėje gausu klaidinančių ir niekuo nepagrįstų prielaidų.

Daugiau nei mėnesį tylėjęs Vladimiras Putinas pareiškė, neva Amerikai Ukrainos saugumas nerūpi, o pagrindinis Vašingtono tikslas esą susilpninti Rusiją ir išprovokuoti karinį konfliktą. Tačiau Ukrainos prezidentas sako, kad jei Putinas ryšis įsiveržti – šįkart Rusija kovos ne tik su Ukraina ir gaus rimtą atkirtį. Nors iki oficialios Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Sąjungos ryžtas“ pradžios liko dar savaitė, abiejų šalių kariai rankų sudėję nesėdi ir dabar.

Šiaurės Korėja springsta nuo diktatoriaus Kim Čen Uno propagandos. Save šlovinantį dokumentinį filmą jis pristatė šalies gyventojams. Jame Kim Čen Unas ne tik rūpestingas bei progresyvus, bet ir romatiškas lyderis. Lyg princas ant balto žirgo prie jūros stebintis saulėtekį – tai įžanginiai propagandinio filmo „Didžioji 2021-ųjų pergalė“ kadrai. Jį Šiaurės Korėjos gyventojai išvydo likus porai dienų iki įžengiant į Naujuosius Juodojo vandens tigro metus.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių po keturių dienų vizito grįžo iš Minsko. Ši marga kompanija sugrįžtuvių spaudos konferencijoje tikino gavusi iš Baltarusijos patikinimą, kad ji – visada buvo ir yra gera Lietuvos kaimynė. Esą nepaisant Lietuvos „valdžios neprotingo elgesio“ baltarusių viršūnės nors ir šiandien priimtų juos ir tęstų dialogą.

Kinijos propagandinė žiniasklaida jau džiūgauja dėl Vakarų žiniasklaidoje aprašomų ekonominio spaudimo Lietuvai pasekmių ir tikina, kad tai yra perspėjimas kitoms šalims nesekti mūsų pavyzdžiu Taivano klausimu. „Lietuva gali vis dar turėti iliuzijų, kad JAV ir Europa galėtų padėti jai pasipriešinti Kinijos spaudimui po Baltijos šalies beatodairiškos provokacijos Taivano klausimu, tačiau realybė tėkšis jai į veidą“, – buvo rašoma lapkričio 25-osios „Global Times“ straipsnyje.

Kol Lenkijos ir Lietuvos pasieniečiai stengiasi atremti Aleksandro Lukašenkos režimo organizuojamą nelegalų puolimą – Baltarusijos ir Rusijos propaganda įvykius pasienyje nušviečia visai kitomis spalvomis. Minskas ir Kremlius kaip susitarę dėl padėties pasienyje kaltina Lenkiją ir Lietuvą brutaliu elgesiu su migrantais, Lenkijos pareigūnus kaltina šaudant į nekaltus žmones ir net užsimena apie galimą karinį konfliktą, kurio metu Rusija kaipmat stotų Minskui į pagalbą.

Baltarusijos režimas ir toliau kurpia propagandines istorijas apie pasienyje lenkų pareigūnų neva žalojamus nelegalius migrantus. Šįkart jie pasakoja apie komos būklės irakietį, kurį lenkų pasieniečiai esą tiesiog numetė į Baltarusijos pusę. Sklinda nuotrauka, kurioje – neva sumuštas ir komos ištiktas irakiečių migrantas.

Po skandalingųjų riaušių Rusijos ir Baltarusijos kanaluose Lietuvą užpylė propagandos lavina. Joje – absurdiškos melagienos – ir kad mūsų šalyje prasidėjo revoliucija ar Maidanas, ir kad Nausėda – posto įsikibęs kruvinas diktatorius, ir kad šalyje – bandymai nuversti fašistų valdžią. Politologai sako, kad tai – kaina už paramą Baltarusijai ir apgailestauja, kad propagandistams pasitarnauja ir garsiai rėkiantys mūsų šalies politikai, pavyzdžiui, Petras Gražulis. „Nuostabus bumerango efektas.

Migrantų krizės akivaizdoje patogu skleisti melagienas ir dar labiau kiršinti Lietuvos visuomenę. Tuo naudojasi tiek Lukašenkos, tiek Kremliaus režimai. Negana to, panaši dezinformacija atsikartoja ir Lietuvos socialiniuose tinkluose, sako ekspertai. Kryptinga dezinformacija apie migrantus ne tik apjuodina Lietuvos įvaizdį, bet ir gali šalyje sukelti chaosą, minėjo specialistai.

Baltarusios diktatorius, lyg kontrabandines cigaretes į Lietuvą pradėjęs masiškai tiekti nelegalus, dabar džiaugiasi pas mus jau kylančiais nesutarimais tarp policijos ir nelegalų stovyklų nenorinčių žmonių. Aliaksandro Lukašenkos režimo propaganda vieną po kito suka reportažus apie neva Lietuvos pareigūnų žiaurius susidorojimus su protestuotojais.

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Rusijos propagandinėje šou laidoje „Rossija 1“ televizijos eteryje buvo papasakota istorija apie tai, kaip Ukraina tariamai ruošiasi Donbase gėjų paradą surengti.

Vakcinacija dar kartą parodė, kad gausiai tautinių mažumų apgyvendinti pietryčių Lietuvos regionai itin imlūs Rusijos propagandai ir dezinformacijai. Siūloma sukurti plačią auditoriją apimsiantį televizijos kanalą, kuris pasiūlytų unikalų ir kokybišką pramoginį turinį, dėl kurio Lietuvos tautinių mažumų atstovai neperjungtų į rusiškus kanalus.

Save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aleksandras Lukašenka apkaltino tris asmenis bendradarbiavus su JAV ruošiant jo paties nužudymą. Baltarusių visuomenininkai paaiškino, kad kaltinami valstybės perversmo organizavimu „kalbėjo apie tą patį, apie ką kiekviena baltarusių šeima kalba virtuvėje“. Maža to, sensacingoje istorijoje minimas ir Lietuvos vardas.

Kovą platintoje dezinformacijoje ir kitose priešiškose žinutėse dominavo gynybos ir užsienio politikos temos, teigia kariuomenės analitikai. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius augo 15 proc. lyginant su vasariu – iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję neigiamos veiklos bruožų.

Konservatoriai ėmėsi taisyti įstatymus, kad į Lietuvą automatiškai būtų uždrausta atvykti rusų propagandistams. Anot Gabrieliaus Landsbergio, norima turėti tvirtesnius argumentus, neįsileidžiant Kremliaus ruporų, mat kai kurie sprendimus paskelbti juos nepageidaujamais Lietuvoje skundžia mūsų teismams.

Rusijos valdžia ruošiasi dar labiau didinti savo propagandinių kanalų tinklo finansavimą. Tokias agentūras, kaip „RIA Novosti“ „Sputnik“ ar „Russia Today“ (dabar jau vadinamas tiesiog RT) valdančiai valstybinei įstaigai valdžia per artimiausius 4 metus planuoja skirti milžinišką pinigų sumą. Viso per ateinančius ketverius metus valstybės programai „Informacinė visuomenė“ skirs ne mažiau nei 211,1 mlrd. rublių (apie 2,4 mlrd.

Naujoji Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė bando politizuoti ir ideologizuoti istorinius tyrimus – taip skelbia kai kurie šiame centre dirbantys mokslininkai. Be to, kolektyve tvyro įtampa, tad darbuotojai net pasiskundė Seimo vadovybei. Nepatenkinti istorikai neslepia, kad nori pakeisti tik pernai dirbti pradėjusį direktorių, tačiau jų teiginiai apie politizuojamus tyrimus parlamente sukėlė dvejonių.

Policija imasi veiksmų prieš dezinformacijos ir melagienų skleidėjus internete – už viešai skelbiamas absurdiškas ir sąmokslo teorijomis paremtas mintis galima sulaukti pareigūnų vizito namuose ir įspėjimo. Vis dėlto, politikai pripažįsta, kad įstatymu numatyti bausmes už skleidžiamus melus bei absurdą – sudėtinga, mat svarbi ir žodžio laisvė, kuria sąmokslo teorijų skleidėjai dažnai ir prisidengia.

Lapkritį fiksuotas didesnis nei įprastai neigiamos informacinės veiklos intensyvumas, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai lapkritį užfiksavo 308 neigiamos informacinės veiklos bruožų turėjusius atvejus, kuriais buvo siekiama daryti poveikį šalies visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos naryste NATO, prezidento bei valdžios institucijomis.

Sekmadienį Lietuvoje baigėsi antrasis Seimo rinkimų turas, o suskaičiavus balsus tapo aišku, kas taps naujojojo parlamento nariais, o kas be to formuos ir Vyriausybę. Valstiečių partijos lyderis pirmadienio rytą socialiniame tinkle dėkojo rinkėjams ir teigė, kad rinkimai yra ženklas, kad darbai buvo naudingi ir teisingi. „Dėkoju visiems, kurie atėjote į rinkimus ir balsavote už mus. Retai kada valandčioji partija rinkimuose surenka tiek daug balsų.

Koronaviruso pandemijos antrajai bangai įgavus pagreitį ir šalims suskubus įsitraukti į vakcinos nuo Covid-19 pagaminimo lenktynes, netruko pasirodyti ir Rusijos propagandos šešėlis.  PSO duomenimis, spalio pradžioje pasaulyje buvo kuriama 321 vakcina, tačiau tik 42 atvejais yra pasiekta klinikinių bandymų su žmonėmis fazė. Penkios vakcinos yra įregistruotos „ribotam naudojimui“: trys iš jų sukurtos ir užregistruotos Kinijoje, o dvi – Rusijoje.

Rusijos socialiniuose tinkluose kritikos susilaukė Archangelske iškilusios vaikų žaidimų aikštelės nuotraukos. Žmonėms klausimų kėlė pasirinkta karinė, mažiausiems miesto gyventojams skirta, aikštelės tematika.  Kritikai aiškino, kad karinė tema nėra tinkama tokio pobūdžio veiklai.

Įvykiai Baltarusijoje ir aktyvus Lietuvos vaidmuo palaikant prieš Lukašenką protestuojančius žmones, privertė rytų propagandistus keisti savo taktiką. Pastebima, kad vadinamųjų trolių fabrikai pradėjo kritikuoti Lietuvos laikyseną ir žeria grasinimus dėl karinių ir ekonominių pasekmių. Be to, gerokai padaugėjo ir kibernetinių išpuolių prieš mūsų valstybę – vien šiemet programišiai 6 kartus taikėsi į kritinę mūsų šalies infrastruktūrą.

Dėl Baltarusijos įvykių rugpjūčio mėnesį žymiai išaugo dezinformacijos atvejų – jų nustatyta daugiau nei 200, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai tokius dezinformacijos atvejus nustatė Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje, nurodo KAM.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pakeitė dar keturių Kinijos valstybinės žiniasklaidos organizacijų statusą, pareiškusios, kad šie kanalai ir leidiniai yra propagandos įrankiai. Vasarį tokių pačių priemonių buvo imtasi penkių kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu.

Lietuvoje nuo vasario pradžios užfiksuota 1248 klaidinančios informacijos atvejų apie koronavirusą, pranešė Lietuvos kariuomenė.  Jos teigimu, fiksuojami bandymai diskredituoti ir sumenkinti Lietuvos valstybę bei jos pastangas stabdyti viruso plitimą, šalies narystę ES ir NATO, strateginius partnerius bei sąjungininkus, kritikuojamas Baltijos šalių sprendimas tarpusavyje atverti sienas, siekiama kurstyti šalies piliečių priešiškumą strateginės infrastruktūros ir 5G ryšio plėtrai.

Ankstų antradienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pažėrė kritikos Gabrieliui Landsbergiui ir visai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai, vadindamas jų žinutes propagandinėmis.

Iš namų dirbantys ir tarp keturių sienų jau kelias savaites leidžiantys tautiečiai – ne tik internetinių sukčių, bet ir sąmokslo teorijų kūrėjų bei priešiškų valstybių tarnybų taikinyje. Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad namuose esantys kompiuteriai ir kiti įrenginiai lengvai tampa tokių kenkėjų grobiu, tad reikia pasirūpinti jų apsauga. Pranešama ir apie itin įžūlius ir pavojingus bandymus įsilaužti į strateginius šalies objektus, paveikti balsavimus.

Koronaviruso pandemija išryškino tai, kas, pasak politologų, aiškėjo jau kurį laiką – pasaulis skyla į dvi dalis ir formuojasi politinis dvipolis. Tiesa, iki Šaltojo karo pasidalijimo mums dar toloka, bet net tai, kaip šalys išnaudoja koronaviruso grėsmes savo įvaizdžio gerinimui, jau rado, kur mes stovime ir su kokiais partneriais mums pakeliui.   Kinija ir Rusija pirmauja koronaviruso propagandos kare ir tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti.

Pasaulį ir Lietuvą kaustant koronaviruso pandemijai, kas dėl pramogos, o kas dėl piktų kėslų, tai ir interneto troliai, ir sukčiai medžioja patiklius gyventojus. Socialiniuose tinkluose plinta žinutės tai apie neva jau išrastą vakciną, tai apie virš Lietuvos nardančius priešų lėktuvus. Kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad kasdienybę kaustančiu karantinu savaip naudojasi ir tie sukčiai, kurie iš gyventojų ar net įmonių stengiasi išvilioti pinigų.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos kolektyvas nemaloniai nustebęs, jų gimnazijos rusų kalbos mokytoja pamokų metu dėsto ne tai, ko mokiniai, jų tėvai ir mokytojos kolegos galėtų tikėtis. Mokytoja vietoje to, kad mokytų vaikus rusų kalbos, per pamokas jiems pasakoja, kokia nieko verta yra Lietuva, kaip ji meldžiasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadencija būtų pratęsta dar kartą ir kaip buvo gera gyventi sovietiniais laikais.  Šios mokytojos „pamokos“ neliko nepastebėtos.

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą.