pramonė

Lietuvoje infliacija jau perkopė 6 procentus, tačiau tai gali būti dar ne pabaiga. Brangstant degalams, dujoms ir elektrai, kainos kyla vis sparčiau. Ekonomistas įspėja – artimiausiais mėnesiais infliacija gali tapti net dviženklė. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

 Valstybė vis garsiau kalba apie papildomus milijonus, kuriuos būtų galima susigrąžinti mažinant šešėlinę ekonomiką. Tačiau prieš skaičiuojant būsimas pajamas verta atsakyti į paprastesnį klausimą – ar mes apskritai patikimai žinome, kur ir kiek jų šiandien prarandame? Tabako rinka čia yra geras testas. KPMG atlikto 2025 metų Europos nelegalių cigarečių rinkos tyrimo vertinimu, nelegalios cigarečių rinkos dalis Lietuvoje siekė 21,1 proc.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti plačiau atverti pinigines. Ekonomistas prognozuoja, kad pirmoje žiemos pusėje šilumos kaina gali būti maždaug trečdaliu didesnė nei pernai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visos pramonės produkcijos vertė šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 29 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,9 procento. Išankstiniais duomenimis, vien rugpjūtį pramonės produkcijos vertė siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,2 proc. daugiau nei liepą ir 3,3 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Per mėnesį variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija augo 24,1 proc.

Lietuvos pramonei birželį fiksavus 7,7 proc. metinį augimą, o be naftos produktų – 8,7 proc., ekonomistai sako, kad pramonė pademonstravo kur kas geresnius rezultatus, nei tikėtasi. Ekonomikos ekspertų vertinimu, nustebino chemijos, elektronikos ir didžioji dalis kitų sektoriaus šakų. „Apdirbamosios gamybos rezultatai birželį buvo tikrai stiprūs“, – BNS teigė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pramonės produkcijos vertė šiemet sausio–birželio mėnesiais siekė 19,4 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 4,9 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vien birželį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3,4 mlrd. eurų ir per mėnesį padidėjo 2,1 procento. Tuo metu šį birželį, palyginti su pernai birželiu, pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,7 procento.

Pramonės produkcijos vertė šiemet sausį–balandį siekė 12,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien balandį visos produkcijos vertė siekė 3,4 mlrd. eurų – palyginti su kovu, ji sumažėjo 1,6 proc., o palyginti su tuo pernai balandžiu, augo 7,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pramonė šiemet Lietuvoje augo 5 proc. Per mėnesį padidėjo pagrindinių vaistų ir farmacinių preparatų gamyba – 37,9 proc.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė šių metų sausį–kovą sudarė 9,3 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,2 proc., remdamasi išankstiniais duomenimis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Agentūros duomenimis, šių metų kovą visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3,4 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su vasariu, per mėnesį padidėjo 2,8 proc, o palyginti su praėjusių metų kovu, per metus padidėjo 4,6 proc.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės inovacijoms vystyti planuojama skirti 40 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Skelbiama, kad ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino naujosios rizikos kapitalo priemonės „MILInvest-2“ schemą. Šią priemonę įgyvendins nacionalinis plėtros bankas ILTE.

Didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką išleistą kuro rezervo dalį galės atkurti vėliau, kai naftos kainos rinkoje bus mažesnės, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai yra komercinis rezervas, kurį atstatyti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir galės jį atstatyti tada, kai naftos kainos nukris“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje šiemet sausį-vasarį siekė 5,9 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien vasarį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su sausiu, ji padidėjo 0,9 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – 4,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos produkcija – 23,1 proc.

 Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas vasarį pakilo 0,8 punkto iki 49,9 (sausį – 49,1) ir buvo aukščiausias nuo 2022 metų rugpjūčio, antradienį skelbia indeksą skaičiuojanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad pramonės lūkesčių augimas rodo, kad paklausa euro zonoje stabilizuojasi, tačiau tai dar nereiškia tvaraus gamybos atsigavimo, nes Europa yra ties kritiniu tašku – investicijos krypsta ten, kur gaminti apsimoka greičiau ir pigiau.

Pramonės gamybos metinis augimas Lietuvoje pernai gruodį buvo mažesnis nei vidutiniškai ES, skelbia Eurostatas. Gamyba Lietuvoje per metus augo 0,2 proc., o vidutiniškai ES – 1,4 proc. Latvijoje pramonė augo 1 proc., o Estijoje – 0,2 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje sumenko 0,3 proc., Latvijoje – 1,4 proc., o Estijoje – 1,7 proc. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 0,8 procento.

Lietuvos karo pramonė jau dabar pajėgi kurti technologijas, galinčias aptikti ir neutralizuoti iš Baltarusijos į mūsų teritoriją įskrendančius objektus, tačiau vis dar matome spragas. Kodėl iki šiol neturime veikiančios sistemos visai šaliai ir kada pagaliau galėsime ne tik pamatyti, bet ir suvaldyti grėsmes? Apie tai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ir verslo atsparumo ekspertu Edvinu Kerza.

Rusijos pramonė gamybą 2025-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, padidino 1,3 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Užpernai, „Rosstat“ patikslintais duomenimis, į karo bėgius įstatyta Rusijos pramonė augo 5,1 procento. Pernai apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys didėjo 3,6 proc., gavybos – menko 1,6 procento. Elektros, dujų ir šilumos tiekimas mažėjo 1,6 proc., o vandens tiekimo ir utilizavimo apimtys – 4,3 procento.

Vokietijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 2,5 proc., antradienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Indekso metinis nuosmukis, užfiksuotas 10-ą mėnesį iš eilės, buvo stipriausias nuo 2024-ųjų balandžio, gilėjęs nuo 2,3 proc. lapkritį. Neskaitant energijos išteklių, likusios Vokietijos pramonės produkcijos gamintojų kainų metinis augimas per mėnesį spartėjo nuo 0,8 proc. iki 0,9 procento.

Prasidėjus naujiems 2026 metams, BNS pristato svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus strateginius Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės, valstybinių ir privačių įmonių verslo bei nekilnojamojo turto plėtros projektus bei tarptautinius teismų procesus šiais metais.

Latvijoje paskutinį praėjusių metų mėnesį pasitikėjimas, atsižvelgus į sezoniškumą, sustiprėjo tik paslaugų sektoriuje, tuo tarpu pramonėje, mažmeninėje prekyboje ir statybų sektoriuje nusilpo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti reguliariai skelbiamų tyrimų naujausi duomenys. Paslaugų teikėjai verslo aplinką ir toliau vertino palankiai, o jų pasitikėjimo indeksas per mėnesį pakilo nuo 3,1 iki 3,7 punkto, pasiekdamas aukščiausią lygį nuo 2024-ųjų rugpjūčio.

Pramonės produkcijos vertė šių metų sausio-spalio mėnesiais padidėjo 3,2 proc. (palyginamosiomis kainomis), lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir sudarė 29,2 mlrd. eurų (to meto kainomis), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, spalio mėnesį pramonės produkcijos vertė sudarė 3 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir per mėnesį, lyginant su rugsėju, smuko 0,5 proc., vertinant palyginamosiomis kainomis.

Lietuvos pramonė šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais augo 3,4 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu per mėnesį – rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu – pramonės produkcijos vertė palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,5 proc. iki  2,9 mlrd. eurų, rodo išankstiniai duomenys. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 10,4 proc.

Prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) komandos prisijungė buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas – jis atstovaus organizacijai  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete.  LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog E. Bajarūnas yra aukščiausio lygio profesionalas, puikiai išmanantis Europos Sąjungos institucijų veikimą ir tarptautinius procesus.

Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamajį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės – nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas. Lietuvių turtas užsienyje jau viršijo užsieniečių investicijas Lietuvoje.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. liepą visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sudarė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį 77,5 proc. sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija, popieriaus ir popieriaus gaminių – 9,6 proc., o medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 9,4 proc.

Pramonės produkcijos vertė, išankstiniais duomenimis, šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pat metu pernai, išaugo 4,6 proc. iki 20,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Vien liepą ji siekė 2,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,8 proc. mažiau nei birželį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis), tačiau  0,7 proc. daugiau nei pernai liepą, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Praėjusį mėnesį toliau stiprėjęs Latvijos pramonininkų pasitikėjimas pasiekė aukščiausią per pastaruosius trejus metus lygį. Statybų sektoriuje aplinka išlieka neįprastai optimistiška, nepaisant nedidelio nuosmukio. Tuo tarpu paslaugų sektoriaus atstovų nuotaikos per mėnesį kiek pablogėjo, o mažmenininkų – pagerėjo, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba reguliariai atliekamų tyrimų rezultatus.

Pekinas pradės įgyvendinti veiksmų planus, kuriais bus siekiama stabilizuoti augimą mašinų, automobilių ir elektros įrangos sektoriuose, pranešė Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerijos atstovė Tao Qing (Tao Čing), kurią cituoja portalas „Trading Economics“.  Šios iniciatyvos tikslas – „pagerinti aukščiausios kokybės produktų tiekimo pajėgumus“ ir skatinti kokybinį tobulėjimą bei stabilų kiekybinį augimą.

Statybų įmones vienijanti Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) paliko Lietuvos pramoninkų konfederaciją (LPK), pranešė asociacija. LSA taryba sprendimą išstoti iš LPK priėmė liepos 3 dieną. „Priėmėme subrandintą bei pamatuotą sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas šalies pramonės lūkesčių indeksas birželio mėnesį mažėjo 0,6 proc. punkto ir siekė 47,4. LPK teigimu, Lietuvos pramonės lūkesčiai blogėja jau trečią mėnesį iš eilės. Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonės atsargiau vertina savo plėtros galimybes dėl stagnuojančios Europos pramonės, eksporto rinkose mažėjančios paklausos ir augančios konkurencijos.

Šių metų gegužę visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3 mlrd. eurų ir, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo 1,7 proc, išankstinius vertinimus skelbia Valstybės duomenų agentūra. Institucijos duomenimis, per mėnesį padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 29,6 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 26,9 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 16,9 proc. Tuo metu sumažėjo drabužių siuvimo – 8,4 proc.

Balandžio mėnesį visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė sumažėjo 3 proc., lyginant su šių metų kovu, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, 2025 m. balandį visos pramonės gamybos vertė sudarė 2,9 mlrd. eurų to laikotarpio kainomis. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 18,5 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 14,4 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 14,1 proc.

Šalies gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį – balandį, lyginant su kovu – sumažėjo 1,9 proc., o per metus – balandį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2024 m. – sumažėjo 3,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu, neįskaitant rafinuotų naftos produktų, per mėnesį gamintojų pramonės produkcijos mažėjo 1 proc., per metus – 2,1 proc. Mėnesio rodikliams daugiausia įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (6,3 proc.

Visos pramonės produkcijos vertė kovą padidėjo 2,8 proc. ir pasiekė 3,1 mlrd. eurų, o per metus, lyginant su 2024-ųjų kovu, padidėjo 7,8 proc., remdamasi išankstiniais duomenimis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 19,3 proc., medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos – 9,6 proc., gėrimų gamybos – 8,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 8,1 proc.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Su tokiomis tendencijomis susiduria ir daugiau Europos valstybių.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Todėl dalis jų Naujaisiais metais darbuotojams pranešė ne apie algų didinimą, bet mažinimą.

Pramonininkai metų pabaigoje yra gerokai optimistiškesni, nei tokiu pat metu pernai. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvos pramonės laukia atsigavimas, tačiau kai kuriems sektoriams pilnai atsigauti nepavyks. Apie tai, kokie metais laukia Lietuvos pramonės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) po truputį mažėja. Spalio mėnesį 47,9 siekęs indeksas lapkritį sumažėjo iki 47,8, taip nutraukdamas prieš tai tris mėnesius besitęsusį lūkesčių augimą.   Teigiama, kad pokytį labiausiai lėmė dėl neigiamų euro zonos pramonės nuotaikų sumažėjusios įmonių gamybos prognozės. Skaičiuojama, kad euro zonos pramonės PMI (angl.

Pramonininkai šį rudenį gerokai optimistiškesni: tai gali būti susiję su JAV prezidento rinkimais ir Donaldo Trumpo pažadu įvesti muitus užsienio šalių prekėms. Veikiausia Lietuvos pramonininkai, gamindami komponentus, jau dabar jaučia augančius užsakymus, nes Europos verslai stengiasi iki muitų įsigaliojimo JAV pripildyti savo produkcija ten esančius sandėlius.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos pramonė patyrė įvairiausių iššūkių – augo žaliavų ir energijos kainos, vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Nepaisant to, 2023 m. patyrusi 8,8 proc. metinį nuosmukį, šalies pramonė rodo pozityvius atsigavimo ženklus. Lyginant su pernai, per 10 šių metų mėnesių ji augo 2,4 proc. Inovacijų agentūros ekspertų teigimu, prie to prisideda didėjantis įmonių dėmesys technologijų diegimui ir inovacijų kūrimui.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pakruojyje parketo gamybos verslas veikia beveik 3 dešimtmečius. Tik 10 procentų ten pagaminamo parketo lieka Lietuvoje, visa kita keliauja į Skandinavijos šalis.

Estijos pramonės gamyba liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 5,8 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo 23-ias iš eilės metinio nuosmukio mėnuo. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos gamybos apimtys sunyko 7,8 proc., tuo tarpu gavybos – padidėjo 16,3 proc., o energetikos sektoriaus – 16,9 procento. Apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus mažėjo 6,8 proc., iš jų vietos rinkoje – 7,5 proc.

Komerciniai bankai gerina savo prognozes. Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei anksčiau tikėjosi ekspertai. Dėl to šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali pranokti pirminius lūkesčius ir gerokai viršyti 2 procentus. Tiesa, Lietuvos pramonė rezultatais nesidžiaugia, nes, pasak verslo, įmonės šiuo metu negali dirbti pilnu pajėgumu.

Lietuvos pramonės konfederacija (LPK) steigs Gynybos pramonės komitetą. Pasak jos, komitetas bus skirtas įsitraukti į valstybėje vykstančius su geopolitiniais iššūkiais susijusius procesus.

Pramonės gamyba JAV liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, smuko 0,6 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias nuo sausio mėnesio, parodė Federalinio rezervo sistemos (FRS) paskelbti duomenys. Portalo „Trading Economics“ apklausti ekspertai prognozavo, kad pramonės gamyba per mėnesį sumažės vidutiniškai 0,3 procento. Apdirbamosios pramonės sektoriuje, kuriam tenka 78 proc. visos pramonės gamybos, gamyba liepą smuko 0,3 proc., o kasybos sektoriuje, įskaitant naftos ir dujų gavybą, gamyba nepakito.

2024 m. birželį, palyginti su tų pačių metų geguže, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., bet visoje Europos Sąjungoje (ES) nekito, remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje pramonės gamybos apimtys susitraukė 2,2 proc. Atnaujintais Eurostato duomenimis, 2024 m. gegužę mėn. pramonės gamyba euro zonoje krito 0,9 proc., o ES – 1,2 proc. Lietuvoje gegužės mėn. pramonės gamyba krito 1,1 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, lyginant su birželiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – taip pat 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kainų kilimui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas (3,2 proc.) bei medienos, kamštinių gaminių (išskyrus baldus) kainų sumažėjimas (0,7 proc.

Estijos pramonės gamyba birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 3 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo 22-as iš eilės metinio nuosmukio mėnuo. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos gamybos apimtys sumažėjo 2,3 proc., gavybos – 19,7 proc., tuo tarpu energetikos sektoriaus – padidėjo 4 procento. Apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus didėjo 0,4 proc., iš jų vietos rinkoje – 1,2 proc.

2024 m. gegužę, palyginti su tų pačių metų balandžiu, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., ir 0,8 visoje Europos Sąjungoje (ES), remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje pramonės gamybos apimtys susitraukė 1,3 proc. 2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 2,5 proc. Lietuvoje gegužę, lyginant su praeitais metais, pramonės gamybos apimtys išaugo 4,7 proc.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo kryptį? Naujausi išankstiniai rodikliai indikuoja, kad vos prasidėjęs euro zonos pramonės atsigavimo ciklas galimai pasibaigė.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). Vien kovą produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau nei prieš metus bei 3,2 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 33 proc., kitų nemetalo mineralinių produktų – 13,7 proc.