pramonė

Lapkritį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, liko nepakitusi, (nepašalinus – padidėjo 1,6 proc.). Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija–  6,7 proc. (nepašalinus – 4,4 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 6,6 proc. (8,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 2,9 proc. (3,3 proc.

Lietuvos ir Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį toliau didino, tuo tarpu Latvijos – kiek sumažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas pakilo 1,6 proc., Estijos - 0,2 proc., Latvijos – nukrito 0,1 procento. Per metus šis kainų indeksas labiausiai išaugo Latvijoje, o kukliausiai - Estijoje.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Lustų pasaulinių pardavimų metinis kritimas spalį, fiksuotas antrą mėnesį iš eilės, buvo didžiausias nuo 2019-ųjų pabaigos, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Jos duomenimis, spalį pasaulyje parduota lustų už 46,86 mlrd. JAV dolerių – 4,6 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį ir 0,3 proc. mažiau nei šiemet rugsėjį.

Vienos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 14 proc., iš jų verslo įmonėse – 15 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką). Sąnaudos labiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo (28,1 proc.), nekilnojamojo turto (22,8 proc.) bei administracinėse ir aptarnavimo (19,2 proc.) įmonėse, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Latvijos pramonės gamyba per pirmus 10 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1 proc., pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys augo 3 proc., gavybos – 2,2 proc., tuo tarpu elektros ir dujų tiekimas sunyko 14,3 procento.

Estijos pramonės, statybos, prekybos, paslaugų įmonių nuotaikos šį mėnesį toliau blogėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas sumažėjo 7 punktais iki minus 21 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo plius 15 punktų. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį smuktelėjo 8 punktais ir buvo 28 punktais žemiau nei praėjusių metų lapkritį – minus 14 punktų.

Spalį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,5 mlrd. eurų – palyginti su rugsėju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,1 proc. (nepašalinus – 1,2 proc.). Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonė augo 2,6 proc. (nepašalinus – 1 proc.), pranešė Statistikos departamentas Per mėnesį augo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 18,3 proc. (nepašalinus – 15,3 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 18,3 proc. (29,9 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,3 procento. Visoje ES ji augo 5,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 3,7 proc., o Estijoje – 7,5 procento.  Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – pramonė Lietuvoje smuko 8,2 proc., Latvijoje – 0,9 proc., o Estijoje – 3,6 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,9 procento.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbo vizito Berlyne metu susitiko su Vokietijos federalinės pramonės asociacijos (vok. BDI) Valdybos nariais, rašoma pranešime spaudai. „Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją stabiliai auga, o Vokietija išlieka pagrindine investuotoja Lietuvoje.

Neretai tenka išgirsti klaidingą teiginį, jog Lietuvoje nėra gynybos pramonės, o jei ir yra, tai labai fragmentiška. Klaidingam stereotipui susiformuoti galėjo būti ne viena priežastis, dažniausiai pasikartojanti – visuomenės žinios apie gynybos pramonę yra ganėtinai archajiškos: neretai ji siejama su „sunkiąja pramone“, tankų gamyba ar panašiai, užmirštant, kad egzistuoja moderniosios technologijos ir nemaža dalis šalies gynybos pramonės įmonių kuria ir gamina sudėtingų sistemų komponentus ir...

Dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, 2030-aisiais planuojamam 18 teravatvalandžių (TWh) suvartojimui padengti pakaks atsinaujinančios energetikos, tačiau vėliau poreikis didės.  „Dar turėsime po 2030 metų galimybe pasistatyti du parkus jūroje, bet to mums nepakaks.

Visos pramonės produkcijos vertė rugsėjį Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su rugpjūčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 4,3 proc.). Per mėnesį sumažėjo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 29 proc. (nepašalinus – 24,7 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 20,7 proc. (nepašalinus – 27,6 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 9 proc. (nepašalinus – taip pat 9 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, jog nepaisant nuolatinių krizių – pandemijos, energetikos – šalies pramonė tapo viena iš laimėtojų. „Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų“, – ketvirtadienį Metų ekonomikos forume Vilniuje sakė V. Janulevičius.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 14,4 procento. Labiau ji augo tik Bulgarijoje (16,5 proc.). Visoje ES pramonė per metus augo 3,5 proc. Latvijoje pramonė smuko 0,3 proc., o Estijoje – augo 0,7 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 3,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 5 procentais.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos pramonės įmonės gali teikti paraiškas dėl 40 mln. eurų valstybės paramos diegiant energiją taupančias ir atsinaujinančią energiją gaminančias technologijas. Maksimali subsidijos suma – 10 mln. eurų, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Valstybės parama skiriama siekiant padėti paspartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šiemet rugpjūtį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 8,2 proc.). Per mėnesį augo vaistų pramonės ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 73,4 proc. (nepašalinus – 98,8 proc.), mašinų ir įrangos – 18,9 proc. (nepašalinus – 15,9 proc.), rafinuotų naftos produktų – 10 proc. (nepašalinus – 5,4 proc.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 8,3 procento. Labiau ji augo Švedijoje (9,8 proc.), Lenkijoje (10,3 proc.), Danijoje (12 proc.) ir Bulgarijoje (17,6 proc.). Visoje ES pramonė per metus mažėjo 0,8 proc. Latvijoje pramonė smuko 2,9 proc., o Estijoje – 6,4 procento.  Per mėnesį – liepą palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje augo 6,5 proc.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys liepos mėnesį sumenko, rodo paskelbti oficialūs duomenys, o staigesnis kritimas fiksuotas daug energijos naudojančiuose sektoriuose, susidūrusiuose su smarkiai išaugusiomis gamybos sąnaudomis.  Gamybos sektorius – Vokietijos ekonomikos ramstis – liepą pagamino 0,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nors birželį buvo fiksuotas 0,8 proc. prieaugis, sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį lankysis Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur su ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės vadovybe, pramonės ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovais aptars tvariai statybai skirtų konstrukcijų gamybos potencialą ir iššūkius. Europos Sąjunga ragina valstybes nares statybų ir renovacijų sektoriuje taršias tradicines, plieno ir cemento, medžiagas keisti organinėmis.

Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusijos automobilių pramonė gamybą šiemet sumažino beveik dviem trečdaliais. Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius šalyje pagaminta apytikriai 300 tūkst. lengvųjų automobilių – 64 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Paskutinę rugpjūčio savaitę turėtų prasidėti intensyvūs pokalbiai dėl energijos taupymo pramonės sektoriuje, portalui delfi.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Pasak jo, svarstomos tokios priemonės, kaip įrenginių paleidimo koordinavimas tarp stambesnių elektros vartotojų, taip pat „nereikalingos“ elektros taupymas.  „Tarkime, dvi stambios gamyklos pasileidžia vienu metu, pavyzdžiui, nuo aštuonių valandų ryto.

Šiemet birželį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų  to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,8 proc. (nepašalinus – 3,6 proc.). Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 45,4 proc. (nepašalinus – 50,6 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 28,2 proc. (nepašalinus – 30,1 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 8,3 proc.

Beveik trejus metus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentu dirbęs Rimas Varkulevičius atsistatydina iš pareigų.  Nuo liepos 25 dienos šias pareigas laikinai eis viceprezidentas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, pranešė asociacija.  Pasak jos, R. Varkulevičius sprendimą trauktis priėmė dėl asmeninių priežasčių ir išaugusių įsipareigojimų naujose veiklose.

Pramonės smukimas Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per mėnesį smuko 7,6 procento. Visoje ES ji augo 0,6 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje pramonė per mėnesį augo augo 0,2 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento.  Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – pramonė Lietuvoje augo 4,3 proc., Latvijoje – 5,3 proc., o Estijoje – 4,8 procento.

Pramonės augimas Lietuvoje balandį ir toliau buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje balandį, palyginti su 2021-ųjų balandžiu, augo 20,6 procento. Visoje ES ji mažėjo 0,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje ir Estijoje per metus pramonė augo po 7,3 procento.  Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – pramonė Lietuvoje mažėjo 7,1 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,8 procento.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių. „Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 30,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 21,7 proc. Lietuvos rinkoje jos augo 47,9 proc., be rafinuotų naftos produktų – 36,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Ne Lietuvos rinkoje parduotos  produkcijos kainos augo 18,7 proc., be rafinuotų naftos produktų – 10,6 proc. Euro zonos rinkoje jos padidėjo 20,5 proc., ne euro zonos – 17,5 proc.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį pasiūlius vienerius metus nebetaikyti jokių importo muitų į Bendriją įvežamai Ukrainos produkcijai, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad karo niokojamos Ukrainos pramonę galima išgelbėti tik leidžiant jai dirbti ir prekiauti. Toks sprendimas, pasak jo, priimtas pirmą kartą Bendrijos istorijoje.  „Europos Sąjungos parama ir paskolos Ukrainai yra būtinos, tačiau pramonę išgelbėti galima tik leidžiant jai dirbti ir prekiauti.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Kol Rusija toliau bombarduoja šalį, Mariupolio ir Mykolajivo miestus, programišių grupė „Anonymous“ skelbia įsilaižusi ir nutekinusi Rusijos pramonės milžinės duomenis. Programišių grupuotė šią žinią paskelbė dar vėlų penktadienio vakarą. Anot jų, nutekinta 645 tūkst. didžiausios hidraulinės įrangos gamintojos „Enerpred“ elektroninių laiškų. Pramonės įmonė specializuojasi chemijos, dujų, anglies, naftos, energetikos ir statybų pramonėje.

Rusijos didžiausios privačios naftos pramonės grupės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, raginęs skubiai nutraukti Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbė paliekantis jo 1993-aisiais įkurtą ir nuo to laiko jai vadovautą bendrovę. „Lukoil“ paskelbė trumpą pareiškimą, kuriuo pranešė apie V. Alekperovo atsistatydinimą iš bendrovės prezidento ir direktorių tarybos nario pareigų, tačiau jokios jo tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.

Visos pramonės produkcijos vertė šiemet sausį–vasarį siekė 5,6 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 21,7 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 22,6 proc.). Vien vasarį pramonės produkcijos vertė siekė 2,7 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su sausiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 3,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,5 proc.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su 2021-ųjų sausiu, augo 24,7 procento. Visoje ES ji augo 0,4 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 5,8 proc., o Estijoje – 1,4 procento.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje traukėsi 0,7 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Pasiūlos trikdžiai, kurių neigiamas poveikis Europos ekonomikos atsigavimui prilygsta kai kurių šalių plėtros tempams įprastu metu, gali tęstis ir 2023 metais, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be šių suvaržymų, apimančių ir gamyklų veiklos pertraukimus bei komponentų stygių, ekonomikos augimas pernai būtų buvęs maždaug 2 procentiniais punktais didesnis, tinklaraščio įraše teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo 20 proc. iki 28,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 19,4 procento. Vien gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, pramonės gamyba ir pardavimai didėjo 6,2 proc. iki 2,9 mlrd. eurų (4,3 proc.), pranešė Statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų bei apdirbamoji gamyba per metus augo 20,8 proc.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausiai šis kainų indeksas išaugo Lietuvoje – beveik šeštadaliu, o jo šuolis Latvijoje ir Estijoje buvo bemaž vienodas – apytikriai ketvirtadaliu. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 16,3 proc., Latvijos – 25,1 proc., Estijos – 24,7 procento.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 22,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 14,1 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos augo atitinkamai 11,7 proc. ir 5,1 procento. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1,3 proc.

Mažiausiai 16 žmonių žuvo per galingą sprogimą Rusijoje, Riazanės apskrityje. Į orą išlėkė dirbtuvės, kuriuose buvo gaminamas parakas. Skelbiama, kad jos priklausė valstybei, o nelaimė galėjo kilti dėl pažeidimų gamybos metu ar neatsargaus elgesio. Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašas, kuriame, manoma, užfiksuotas momentas, kai Rusijos vakaruose sprogsta fabrikas, kuriame viso plušėjo septyniolika žmonių.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone esančiuose Pagiriuose į gamyklos statybą numato investuoti 150 mln. eurų ir sukurti 440 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei bendrovei pasirašius stambaus projekto investicijų sutartį, šiai investicijai suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, praneša ministerija.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,4 procento. Sparčiau ji augo tik Belgijoje (29,9 proc.) ir Airijoje (22,1 proc.). Visoje ES ji augo 5,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 3,8 proc., o Estijoje – 4,4 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje padidėjo 2,9 proc.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pranešė, kad per šią savaitę surengtas derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė galimybes abiem šalims glaudžiau bendradarbiauti gynybos pramonės srityje. Abu lyderiai trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje surengė pirmąjį per pastaruosius pusantrų metų tiesioginį susitikimą; jo darbotvarkėje svarbiausias klausimas buvo Sirijos konfliktas.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos liepą, palyginti su 2020-ųjų liepos mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o importuotų prekių – 13,9 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 1 proc., importuotų prekių – 1,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai –  11,5 proc. – brango medicinos ir odontologijos prietaisai, instrumentai ir reikmenys.

Baltarusijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per aštuonis šių metų mėnesius pakilo 11,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Žemės ūkio produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 6,3 proc., iš jų augalininkystės – 6,2 proc., gyvulininkystės – 6,3 procento. Statybų kainų indeksas padidėjo 11,7 procento. Krovinių gabenimo įkainiai išaugo vidutiniškai 4,1 procento.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 12,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 8,5 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 15,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 11,5 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos per metus didėjo 9,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,1 procento.