politika

Įtakingas JAV dienraštis „The Washington Post“ teigia, kad renacionalizacija, skaudi ekonominė krizė, milžiniškas išsiplėtimas bei populizmas pavertė Europos Sąjungą praeities dalyku.

„Lietuvos politikai vadovaujasi sovietinėmis nuostatomis“, - mano Seimo komisijos, tiriančios galimą politikų poveikį teisaugai posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas  Nekrošius.

Šiuolaikinės Lietuvos politinis elitas, lyg nepasimokęs iš praeities klaidų, yra gana „ūkininkiškai“ įsitikinęs, kad geopolitinį šalies saugumą geriausiai gali užtikrinti šiuo metu stipriausia karinė–politinė jėga pasaulyje, pažymi kai kurie istorikai, ir vadina tai tam tikru paauglių mentalitetu: jei vaikėzas kieme yra stipriausias, tai prie jo ir reikia glaustis. „1939–1940 m. Europoje tokia stipriausia jėga buvo nacistinė Vokietija.

Šiandien trisdešimt projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvių pradeda savaitės praktiką Vyriausybės institucijose. Jų laukia susitikimai su Premjeru Andriumi Kubiliumi, ministrais, dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose, įvairiuose susitikimuose. Moksleiviai galės stebėti šių institucijų veiklą bei kasdienį darbą. „Džiaugiuosi Vyriausybės posėdžių salėje ministrų vietose matydamas tiek jaunų gabių žmonių, kurie neabejingi ir domisi, kaip valdoma valstybė.

Negalėdami pasigirti politinio darbo rezultatais, dalis politikų mėgina savo įvaizdį formuoti linksmindami rinkėjus šokiais, dainomis ir kitokiais išsidirbinėjimais. Šokantį su Meksikos žvaigžde galima pamatyti ir JAV prezidentą Baracką Obamą, o vienas jo pirmtakų Billas Clintonas yra grojęs rinkėjams saksofonu. Tačiau jie žinomi ne kaip saksofonininkai ar šokėjai, o kaip politikai. Tai, kas senos demokratijos šalyse yra išimtis ir papildomas politikų bruožas, Lietuvoje tampa įvaizdžio ašimi.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“– žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Politinis tango“. Negalėdami pasigirti politinio darbo rezultatais, dalis politikų mėgina savo įvaizdį formuoti linksmindami rinkėjus šokiais, dainomis ir kitokiais išsidirbinėjimais. Politikai apsimeta, kad dirba, rinkėjai – kad jais pasitiki.

Pirminės balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad pirmoji Australijos ministrė pirmininkė moteris Džulija Julia Gillars mažu skirtumu pirmauja prieš konservatorių lyderį Tony Abbott. Australijoje balso teisė suteikta 14 mln. šalies gyventojų, rašo BBC. Balsavimas šioje šalyje yra privalomas. Be to, dauguma piliečių domisi politinėmis šalies tendencijomis. Balsas.

Šeštadienį Ukmergės rajone į sąskrydį rinksis Lietuvos liaudies partijos (LLP) jaunimas. Renginio programoje numatytas seminaras apie jaunimo lyderystę ir visuomeninį aktyvumą. LLP pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė sąskrydyje kalbės apie Lietuvos jaunimo interesus ir partijos programinius tikslus. Apie socialinę lyderystę ir jaunimo motyvaciją kalbės prof. Renaldas Gudauskas.

Įpusėjus karštai vasarai tenka prisiminti gudročiaus Senekos išmintį: quod licet Jovi, non licet bovi, kuri reiškia, kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui. Juk krašto politikai ir toliau demonstruoja, kad yra tikri jupiteriai. Štai žiniasklaida praneša, kad parlamentaras, Tautos prisikėlimo partijos narys Vincas Babilius kelyje Vilnius–Kaunas švilpė 165 kilometrų per valandą greičiu ir, žinoma, įkliuvo policijos pareigūnams.

Sparčiai populiarėjančiame „Foursquare“ socialiniame tinkle nuo šiol galima rasti ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) būstines. „Foursquare“ – lokacijos principu veikiantis socialinis tinklas, kuriame vartotojai mobiliųjų aplikacijų pagalba pasižymi, jog atvyko į tam tikrą vietą. Taip suteikiama galimybė pranešti draugams, kuriose vietose lankotės, palikti komentarus apie tą vietą.

Savivalda Lietuvoje ir vėl liko beveik nereformuota. Noro keistis neparodė nei Seimas, nei prezidentė. „Partijos tapo „Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis“ su savo suvereniais tikslais ir interesais“, „valdžią Lietuvoje uzurpavo partijos“ – tai šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai. Daugiau dirbti ir mažiau kalbėti raginanti šalies vadovė metiniame pranešime pripažino, kad nusivylimas politikais ir politika yra milžiniškas. Ji ragino keistis.

Pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą išgirdus žodį „Sirija“, yra tokia: nedemokratiška valstybė, beatodairiškai varžanti savo piliečių teises ir remianti terorizmą. 2002 m. JAV ambasadorius JT Johnas R. Bostonas priskyrė Siriją prie „niekšingų šalių“ („rogue states“), bendradarbiaujančių su „blogio ašimi“ (Iraku, Iranu ir Šiaurės Korėja). Naujojo JAV prezidento Baracko Obamos administracija tokiais skambiais epitetais nesišvaisto, tačiau į šią šalį žiūri taip pat įtariai.

D.Britanijos vyriausybė ketina peržiūrėti Europos Sąjungai nepriklausančių šalių studentų vizų sistemą, siekdama užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, pasinaudojant šia sistema.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien vėl keliaus po šalies kaimelius. Šįkart – Dzūkijos. Tik tikrojo kaimo bėdų ji nematys. Mat išvakarėse viskas išvalyta ir išpuoselėta, o žmonės net nesitiki, kad pavyks bent žodeliu persimesti su pas verslininkus atvykstančia šalies vadove. Žolė žalesnė Varėnos rajono Dargužių kaime, kur šiandien nuo ryto viešės prezidentė, vakar virė darbai. Net ir alinant daugiau nei 30 laipsnių karščiui kaimo gyventojai plušo išvien.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos ir Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose. Užsienio reikalų taryboje ES šalių narių diplomatijos vadovai aptars ES poziciją Gruzijos atžvilgiu, organizacijos atsaką į Irano branduolinę programą, padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje, Sudane, Artimuosiuose Rytuose ir Gazos ruože, ES santykius su Indija ir Brazilija.

Ne taip jau seniai šalies vadovė giliamintiškai pamokslavo apie tai, kad užsienio politiką reikia grįsti ne praeities prisiminimais, o ateitimi. Tiesa, nepatikslino, nuo kada (nuo kurio momento) prasideda užmirština praeitis. Tautosaka žmogų be atminties vadintų kvaileliu, nuolat mindančiu tą patį grėblį ir gaunančiu juo į kaktą. Mokytesni ar medicininius terminus įvaldę asmenys kalbėtų apie sklerozę arba amneziją, visiškai nelaikydami to geru dalyku.

„Ilgai svarsčiau, kodėl parvykęs iš kokios šalies į Lietuvą tuojau pat pajuntu, kad atsidūriau tamsioje provincijoje... Ogi todėl, kad čia aukščiausiuose sluoksniuose nesama valstybinio mąstymo, nėra kultūrinių ir apskritai bendrų interesų, nukreiptų į šalies ateitį. Net ir taupant prasišviečia kaži kokia trumparegystė - stengiamasi taupyti sąskaita tų dalykų, kuriais negalima taupyti. Ir meno kūrinių atlikimo, koncertų, didžiulių kultūros projektų kokybė - kaip tik ir yra tie dalykai.

Lietuvos Respublikos vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. „Žengiame dar vieną žingsnį visuomenės ir valdžios dialoge, imdamiesi konkrečių veiksmų – viešųjų konsultacijų organizavimo.

Nereikia klausti politikų, valstybės tarnautojų ar net politologų nuomonės apie prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmąsias darbo metines. Retas kuris išdrįs viešai pasakyti tai, ką iš tikrųjų galvoja. Pasikvietusi politikos apžvalgininkus D.Grybauskaitė juos prigąsdino taip: jei išplepėsite, ką čia girdėjote, išlėksite iš sąrašo tų, su kuriais prezidentė bendrauja. Kaip prigąsdina pareigūnus, tarnautojus ar politikus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai jai pavaldūs, galime tik įsivaizduoti.

Valstybės institucijos per pusmetį nesugebėjo atsisakyti privilegijų Lietuvos valstybės institucijos vangiai atsisako joms nereikalingų ir nuostolingų tarnybinių namų bei butų, nors juos pardavus rinkos kainomis valstybės biudžetas pasipildytų milijonais litų, o pavertus socialiniais sumažėtų stogo virš galvos laukiančiųjų eilės.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ateityje partijų sąrašus tikrins elektroninė sistema. Ir nors sistema gali supaprastinti valdininkų darbą bei sumažinti biudžeto išlaidas, ji mokesčių mokėtojams atsieitų apie 150 tūkst. Lt. Seimo Opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys stebisi pernelyg didele suma: ,,Manau, kad ši suma yra ryškiai per didelė, nes įstatymais yra numatyta vos keletas reikalavimų dėl partijų sąrašų tikrinimo“, —­ sakė Vytautas Gapšys.

„Pasibaigus politiniam sezonui, gerų naujienų yra, bet tai žmonių ištvermės ir išradingumo, o ne vien „teisingų politinių sprendimų“, rezultatas“,– mano Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos atstovas D. Budrys. Pasak D. Budrio, nereikia nei savęs gąsdinti, nei girtis. „Atsigavimo ženklai tikrai yra. Išaugę Klaipėdos uosto krovimai, eksporto augimas ir netgi krizės pradžioje išaugęs, o dabar mažėjantis, plėšimų skaičius rodo, kad smūgį atlaikyti įmanoma.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė geriau negu kas kitas žino, kaip kiekvienam vaikui yra reikalingi juos mylintys tėvai. Alytuje gimusi moteris labai anksti jų neteko ir užaugo tetos šeimoje. Skaudi našlaitės dalia kontrolierei kartais padeda ne tik darbe, bet ir namie, auklėjant abi savo dukteris. - Ar augdama be tėvų nesijautėte likimo nuskriausta? - Dėl to, kad neturiu tėvų, patyčių tikrai nesulaukdavau. Bet pati apie tai nepamiršdavau niekada.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos įsitikinimu, norint siekti teigiamų politinių, ekonominių, socialinių pokyčių, pirmiausia būtina tvirta politinė valia. Ko, beje, labai trūko per atkurtos Lietuvos valstybės dvidešimties metų laikotarpį.

Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis prieš keletą metų būdamas Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotoju garsiai kėlė klausimą dėl „kabinetinės liustracijos“. Tuo metu jam bei daliai URK narių kilo pagrįstų įtarimų, kad ne vienas šalies diplomatinėje tarnyboje dirbančių ir aukštas pareigas užimančių pareigūnų liustraciją praėjo tuometinių specialiųjų tarnybų vadovų kabinetuose. Įtarimai rimti ir iki šiol neišsklaidyti. Visuomenė šiuo klausimu taip pat tyli.

Lietuvos politiniuose sluoksniuose suvešėjęs politinis eurokonformizmas ir eurokolaboravimas vargu ar būtų toks stiprus ir atviras, jeigu šalyje nebūtų jam klestėti leidžiančios itin palankios moralinės, intelektualinės, galiausiai – ir psichologinės dirvos. Šių reiškinių šaknys gana aiškios. Tautos politinę ir pilietinę sąmonę pirmiausia formuoja pati gyvenimo savarankiškoje valstybėje patirtis. Normaliomis sąlygomis tokia patirtis natūraliai perduodama iš kartos į kartą.

Visiškos Kliunkos ir visiški lauciai šiandien reikalauja dar daugiau pasitikėjimo kreditų. Ne tik įtariamieji po septynių mėnesių gaudynių kniūpsti  miršta pasidėję prie kojų pagrindinį nusikaltimo įrankį, bet ir valstybės saugotos personos netyčia randamos negyvos. Užtat kalinamos rusų karinėms bazėms „pavojingos“ mergiotės.

Papildomus vairuotojų mokymus pradedantiesiems vairuotojams Seimas įteisino nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Tad drausmingiems pradedantiesiems vairuotojams dvejus metus galiojantis pažymėjimas, nustosiantis galioti iki 2012 m., bus keičiamas į dešimt metų galiojantį pažymėjimą be papildomų mokymų. Papildomų vairuotojų mokymų tvarka motorinių transporto priemonių vairuotojams nesikeis, jie ir toliau bus organizuojami tiems, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Lietuvos padėtis ir statusas po CŽV skandalo smarkiai pasikeitė. Šiuo metu Lietuva faktiškai nebėra valstybė. Ji virto neapibrėžto statuso teritorija, neturinčia ne tik aiškios, bet ir apskritai jokios nors kiek savarankiškos užsienio politikos. Kartais išsakomi vertinimai, jog užsienio politikos pokyčiai yra Lietuvos „finliandizacijos“ požymis, vis dėlto grindžiami kiek paviršutiniškomis analogijomis ir neatspindi valstybės tikrojo statuso ir padėties tarptautinėje arenoje.

Politikai yra nuobodūs! Tokios nuomonės yra Stefan Raab (43). Tokio pareiškimo priežastis yra "Jaunoji sąjunga" ("Junge Union"), kuri pasiūlė "Eurovision" dainų konkurso nugalėtoją Lena (19) ir jos prodiuserį Raab apdovanoti Federacinės Respublikos ordinu. Pastarasis apie tai spaudos konferencijos metu tepasake: "Žmonės, nedarykite tokių dalykų.

Trečioji „pilietininkų“ grupė – tai būrys į pilietiškumo monopolį pretenduojančių ir jo etalonu save laikančių intelektualų ir kultūrininkų. Daugelis jų reiškiasi ir kaip politikos bei viešojo gyvenimo komentatoriai ir apžvalgininkai. Šiame sambūryje išsiskiria du neformalūs vedliai. Lietuvos pilietininkas Nr.

Buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as (62), vos prieš dvi savaites atšventęs 40 metų sutuoktuvių jubiliejų, išsiskyrė su savo žmona Tipper Gore. Pora savo artimiesiems išsiuntinėjo elektroninius laiškus, kuriuose pranešė apie santuokos žlugimą. Skyrybų priežasties politikas ir jo aplinka nekomentavo.

Lietuvai yra ypač svarbu, jog įgyvendindamos santykių su Rusija "perkrovimo" politiką JAV atsižvelgtų ir į mažųjų šalių interesus bei suteiktų reikalingas saugumo garantijas, pažymėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketvirtadienį Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime su JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku Hovardu Bermanu (Howard L. Berman) ir komiteto nariais.

Europos demokratijos prioritetus ištiko tokia pat klinikinė mirtis, kaip ir jos jungtinės valiutos - euro - stabilumo kriterijus, siejamus su Mastrichto susitarimų vardu. Šiuos į lavoninę ar bent į reanimaciją pasiuntė graikų dykaduoniai ir buduliai, visiems įrodę, kad įprotį nesilaikyti sutarčių ir spjauti į įsipareigojimus galima parduoti kaip prigimtinę teisę. Graikija šiek tiek primena dvesiančią Sovietų Sąjungą - kad greičiau padvėstų, Vakarai jai kišo milijardus.

Likus porai dienų iki Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūties, kaimyninės šalies vadovui Vilniuje tariantis su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite dėl lenkiškų skalūninių dujų eksporto į mūsų šalį vietoj Kremliaus nuolat branginamų rusiškų gamtinių dujų, Lietuvos parlamentas neleido lenkiškų pavardžių lietuviškuose pasuose, asmens tapatybės kortelėse rašyti lenkiškomis raidėmis ir diakritiniais ženklais.

Nuolankiai pasidavusi tarptautinės bendruomenės spaudimui ir pakirtusi savo reputaciją bei praradusi savarankišką užsienio politiką Lietuva iš principo negali pretenduoti būti kuo nors daugiau kaip pilka ES provincija – beteisu ir bebalsiu administraciniu Sąjungos vienetu. Todėl dedamos milžiniškos pastangos įtikinti visuomenę, kad jokio užsienio politikos lūžio neįvyko.

Premjeras Andrius Kubilius, pasigyręs, kad pasiekė dugną, vis dėlto turi kur leistis. Naujausiais visuomenės apklausų duomenimis, balandžio mėnesį Vyriausybės vadovu nepasitikėjimą išreiškė net 88 procentai šalies gyventojų. Prieš mėnesį tokių buvo 3 procentais mažiau. Užtat visuomenės veikėjų lyderė nepasikeitė. Prezidente Dalia Grybauskaite kaip ir prieš mėnesį, pasitiki 85 procentai Lietuvos žmonių. Žmonių nuomonė apie svarbiausias šalies institucijas nepasikeitė.

Prezidentė ryžosi stebėtinai klaidingam žingsniui – teikia Seimui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis siūlo dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus. Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą ji siūlo didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.

Prireiks laiko, kol bus visuotinai suvoktas ir pripažintas faktas, kad iš pažiūros eilinis politinis skandalas tarsi netikėtai palaidojo valstybės suverenitetą. Juo greičiau tai įvyks – juo bus geriau tautai ir valstybei. Mintis, kad faktiškai sugebėta prarasti valstybę, kol kas dar pernelyg neįprasta ir keista, tad daug kam nebus lengva tuo patikėti. Bus nuoširdžiai norinčių, gal dar daugiau suinteresuotų, pavadinti ją absurdiška.

Seime prasidėjo opozicijos inicijuotos interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui svarstymas. Seimo balsavimas lems, ar E. Masiuliui pavyks išsilaikyti ministro kėdėje. Interpeliacijos tekstą ministrui E. Masiuliui pasirašė 44 Seimo nariai. Kaip numato Seimo statutas, ketvirtadienį Seimo posėdyje kalbės interpeliacijos pateikėjų atstovas.

Šiandien, gegužės 7 d., 16 val. V. Kudirkos aikštėje folkloro ansamblio „JORĖ“ pasirodymu prasidės Europos dienos paminėjimo šventinių renginių programa. Šventės dalyvius, lankytojus ir miesto svečius sveikins Vilniaus meras Vilius Navickas, LR Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, renginio organizatoriai pristatys Europos šalių mugės programą.

Vilniaus socialdemokratai pasiklydo – nebežino, ar ir toliau žygiuoti į dešinę ir paskęsti kartu su konservatoriais, ar trauktis iš koalicijos ir eiti savo keliu. Išeinam, dar pasiliekam, skelbia visuomei. Lyg ne miesto Taryboje, o alaus bare sėdėtų.

Skaitydamas nedidelio verslo aprašymą viename šalies dienraštyje vėl turėjau progos stebėtis, kaip ilgai mūsų jaunoje rinkos ūkio šalyje išlieka svarbių ekonomikos dalykų lengvabūdiškas traktavimas. Žurnalistė tame dienraštyje be jokio sąžinės graužimo socialinio draudimo įmokas ir net patalpų nuomą vadino mokesčiais, o verslo įmonės pajamas – pelnu. Tas ekonomikos traktavimo „lengvumas“ paplitęs kur kas plačiau nei apie viską aiškinančių žurnalistų bendruomenėje.

Žinai, kodėl varpas garsiai skamba? Nes vidus tuščias. Ignacas Krasickis. Žmogus, stebintis nuomonės formavimo procesą dabartinėje Lietuvoje, negali nematyti, kad vis  didėja pasauliui skleidžiamos neigiamos informacijos apimtis lenkakalbės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis balandžio 28 dieną Vilniuje Lietuvos akademinei bendruomenei, nevyriausybinių organizacijų ir užsienio politikos tyrimų centrų atstovams pristatė pagrindinius 2010 metų Lietuvos užsienio politikos prioritetus.

Septyniasdešimtmečio proga išsakyti aktoriaus Antano Šurnos atsiprašymai Vyriausybei, “Sodrai” ir kt. ne tik sukrėtė, bet ir paskatino atsigręžti į tuos režisierius, kurie atsakingi už Lietuvos politinį teatrą, kuriame rodomas pagal valdančiosios koalicijos kultūros programą pastatytas spektaklis.

Skurstantys ir ligų prispausti žmonės tegali pasvajoti, kad jų namus pasiektų labdaros organizacijų furgonais iš užsienio atgabenami baldai. Jie ir kiti daiktai atitenka kai kurioms įstaigoms ir politikų globojamoms kaimų bendruomenėms. Kalbėti paskatino našlaičių istorija Per visą Lietuvą nuskambėjo Vabalninko seniūnijos Ramongalių kaimo našlaičių istorija.

Švenčiant Nepriklausomybės atstatymo Akto dvidešimtmetį, šalia pakilių nuotaikų būta ir nesusipratimų, nusivylimo deklaracijų, politinio įniršio, mėginimų krautis politinį kapitalą bei paniekos demonstravimo. Visus vienyti turinti šventė kai kam tapo papildomu dirgikliu.

Šalies vadovo rinkimų kampanijos metu, rašydamas apie tuometinę kandidatę į Prezidentus Dalią Grybauskaitę kėliau klausimą – kas ji, kokioms vertybėms, kokiai pasaulėžiūrai ji atstovauja. Gal bus tik anksčiau suformuotos sistemos dalimi, o gal vykdys savarankišką politiką bei inicijuos esmines permainas, pateisindama žmonių lūkesčius? Pirmieji darbai valstybės vadovės poste rodo, kad Prezidentė siekia tapti stipria ir nepriklausoma valstybės vadove.