politika

Vyriausybė nepritaria Seimo nario liberalo Simono Kairio inicijuotoms įstatymo pataisoms, siūlančioms atleisti dvarus nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija šeštadienį vykstančiame suvažiavime patvirtino 2027 metų savivaldos rinkimų programą, kurioje numatoma vietos gyventojams pristatyti po penkis konkrečius įsipareigojimus. Partijos patvirtintoje programoje „Savivalda kiekvienai dienai“ išskiriami dešimt bazinių savivaldos principų ir partijos įsipareigojimų modelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad remtų Valdo Benkunsko kandidatūrą į Vilniaus merus antrai kadencijai, jei pastarasis nuspręstų kandidatuoti. „Aš tikrai remčiau jo sprendimą kandidatuoti antrai kadencijai. Tikrai tikiu, kad jis turi daug galimybių, vėl paprašyti pasitikėjimo“, – žurnalistams šeštadienį teigė konservatorių lyderis.

Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija dėl rinkėjų pasitikėjimo turi konkuruoti, tačiau dėl strateginės Lietuvos krypties privalo laikytis kartu, sako liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Esame pakankamai skirtingi, kad išliktume savimi, bet pakankamai brandūs, kad sutartume, kas svarbiausia. Lietuvos vieta buvo, yra ir bus tarp stiprių, laisvų ir vakarietiškų valstybių.

Lietuva lieka nematoma europinėse diskusijose dėl būsimos žemyno kolektyvinės gynybos sistemos, nors šis klausimas šaliai yra gyvybiškai svarbus, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Aš vis klausiu savęs, kodėl Lietuva yra tokia nematoma tuose europiniuose debatuose, kurie liečia mūsų gyvybinius interesus“, – šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime kalbėjo jis.

Konservatizmas yra pirmiausia atsakomybė – už tai, ką paveldėjome ir ką perduosime ateities kartoms, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime sako partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas. „Konservatizmą suprantu pirmiausia kaip atsakomybę. Atsakomybę už tai, ką paveldėjome ir ką perduosime ateities kartoms: valstybę, jos saugumą, kalbą, kultūrą, istorinę atmintį ir demokratines institucijas“, – kalbėjo politikas.

Atsinaujinus diskusijoms dėl visuotinio privalomojo šaukimo, opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija žada artimiausiu metu inicijuoti politinį procesą dėl jo įvedimo, sako konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.  „Mūsų siekis – Lietuva kaip dygliuotas lietuviškas ežys, kuris ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų pernelyg nepatogus. Todėl aiškiai sakome: Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujama politinė jėga po kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų sudarys ir paskelbs šešėlinę Vyriausybę.  „Mūsų opozicinę laikyseną galima apibrėžti taip: stabdyti žalingus sprendimus, siūlyti geresnes alternatyvas ir palaikyti tai, kas atitinka Lietuvos interesą. Norint pasiekti rezultatų, reikia veikti organizuotai, kryptingai ir kaip vienai komandai.

Kilus diskusijoms dėl Vašingtono pateikto lojalumo klausimyno, Lietuvoje svarstoma, kaip tai paveiks šalies santykius su JAV ir amerikiečių pajėgų dislokavimą. Ką ši „draugystės anketa“ reiškia Lietuvai, kokio vertinimo tikėtis bei kokiu pasekmių sulauksime? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala. Lietuva save laiko gera JAV drauge – derino politiką, finansus, išlaidas gynybai, Taivano klausimą. Dabar gauna lojalumo testą.

Naujausia ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad per pastarąjį mėnesį esminių pokyčių partinių reitingų lentelėje nėra, o jos viršuje toliau rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Palyginti su praėjusiu mėnesiu, palankiau vertinamas sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Prie valdančiosios koalicijos prisijungusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šeštadienį rinksis į suvažiavimą, kuriame bus išrinktas nuolatinis politinės jėgos pirmininkas.  Partijos skyriai buvo iškėlę keturis kandidatus – šiuo metu laikinai demokratams vadovaujantį europarlamentarą Virginijų Sinkevičių, sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį, energetikos ministrą Luką Savicką bei Seimo narį, ekspremjerą Algirdą Butkevičių.

Prokurorai nutraukė ikiteisminius tyrimus „čekiukų“ bylose dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių Antano Sireikos bei Jono Bartkaus veiksmų, o Pagėgių savivaldybės tarybos narys Remigijus Špečkauskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė kritikuoja paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą keisti santykinai gerai dirbusius ministrus. Politikė ypač išskiria laikinai finansų ministro pareigas einantį Kristupą Vaitiekūną, kurio adekvatus požiūris į tam tikras iniciatyvas, anot jos, galėjo nepatikti būsimam Vyriausybės vadovui, besitikinčiam lojalumo iš savo siūlomų kandidatų.

Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pateikė 12 punktų pasiūlymą keisti konstituciją, kuriuo siekiama nušalinti prezidentą Tamasą Sulyoką ir sumažinti ankstesnės Viktoro Orbano administracijos įtaką.

Vengrijos vyriausybės vadovas Peteris Magyar šeštadienį pasiūlė apriboti politikų darbo parlamente trukmę iki 12 m. kaip dalį platesnio konstitucinių reformų paketo. Apie šią priemonę P. Magyaras paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir nurodė, kad tai dalis jo parlamentui pateiktų pakeitimų.

Buvęs Jonavos rajono savivaldybės vicemeras ir tarybos narys Eugenijus Sabutis į savo išlaidų ataskaitas įtraukė ir piniginei kompensacijai kaip už savo veiklą pateikė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei dviejų privačių bendrovių kuro kvitus. Tai paaiškėjo pradėjus šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme ir valstybės kaltintojui prokurorui Dariui Valkavičiui paskelbus kaltinamąjį aktą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tai, jog naują koaliciją formuojantys socialdemokratai vis dar negali atsakyti, kas užims premjero pareigas, politiškai yra nesuvokiama.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paragino valdančiųjų socdemų lyderį Mindaugą Sinkevičių galop įvardyti sprendimą dėl jo galimo vadovavimo Vyriausybei ir pernelyg nevilkinti derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos. „Iš tikrųjų norisi, kad socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, pasakęs A, aiškiai ištartų ir raidę B. Matau, kad yra noras imtis tos lyderystės, kuri Lietuvai šiandien reikalinga vykdomojoje valdžioje“, – žurnalistams sekmadienį sakė šalies vadovas.

Antradienį Briuselyje dėl galimybės suburti naują valdančiąją daugumą susitiko socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ lyderiai – Mindaugas Sinkevičius, Virginijus Sinkevičius ir Aurelijus Veryga. Po susitikimo V. Sinkevičius teigė šiuo metu neatmetantis galimybės sugrįžti į Lietuvą ir užimti vieną iš ministrų postų. Jis taip pat įvardijo prioritetus, kuriuos demokratai siektų įgyvendinti iki kadencijos pabaigos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, ketvirtadienį atliekamos kratos parlamentarų „aušriečių“ Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės darbo vietose ir partijos „Nemuno aušra“ būstinėje. Pats R. Žemaitaitis tikino, kad atliekami procedūriniai veiksmai ir aiškino, kad buvo padaryta buhalterinė klaida, kurią partija esą ištaisė.

Naujasis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad sprendimas dėl galimų pokyčių valdančiojoje koalicijoje bus priimtas, atsižvelgus į naujas aplinkybes bei pastarojo meto politinius skandalus. „Turime atsižvelgti į naujas politines aplinkybes, skandalus, kurie paliečia įvairias politines organizacijas, ne tik tas, kurias mes turime kaip koalicijos partnerius, bet paliečia ir galimus kandidatus, kurie gali būti partneriais“, – pirmadienį LRT radijui teigė M. Sinkevičius.

Paaiškėjus naujiems partijų reitingams, politologai teigia, kad po truputį nusistovi tendencija, kai valdančiosios partijos sulaukia vis mažiau gyventojų palaikymo nei opozicinės partijos. Pasak ekspertų, tai lėmė ne vienas kilęs skandalas šią kadenciją, o panašūs rezultatai gali išsilaikyti iki pat kitų Seimo rinkimų.  Politologas Ignas Kalpokas pažymi, kad, stebint politinių partijų reitingus, tendencija yra aiški, tačiau nestebinanti.

Sauliui Skverneliui atsidūrus teisėsaugos akiratyje dėl galimo kyšininkavimo, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo „Facebook“ paskyroje tikina, kad apie kilusį skandalą paaiškės dar ne vienas įdomus dalykas.  Generalinė prokuratūra ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę dėl galimo kyšininkavo, kuris, pasak Seimo pirmininko Juozo Oleko, siekia apie 51 tūkst. eurų.

Vis garsiau kalbant apie Lietuvos ir Baltarusijos santykių atnaujinimą, premjerė Inga Ruginienė tvirtina, kad dialogas bus įmanomas tik tokiu atveju, jei Baltarusija įvykdys tam tikrus Lietuvos reikalavimus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis ir vilkikais. Tuo metu kalbėti apie baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, ministrės pirmininkės teigimu, dar per anksti.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose Lietuvoje gerokai šoktelėjus degalų kainoms, Vyriausybė ieško priemonių, kaip suvaldyti situaciją, sako premjerė Inga Ruginienė. Pasak ministrės pirmininkės, jei karas užsitęs, kainos ir toliau augs, tačiau valdžia kiekvieną dieną stebi situacija.  Daugiau apie priemones kovoti su kylančiomis degalų kainomis „Dienos komentare“ kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.  Degalų kainos muša rekordus.

Turbūt ne vienas gerai prisimena Lietuvos teisingumo ministrę, visuomenininkę, žmogaus teisių gynėją Eweliną Dobrowolską. Vos prieš porą metų apie politikę buvo galima girdėti gana dažnai – ji pasirodydavo televizijos ekranuose, apie jos darbus rašė spauda, tačiau po politinės karjeros baigties jos vardas minimas rečiau. Šiuo metu E. Dobrowolska jau dvejus metus yra pasitraukusi iš aktyvios politikos.

Neparlamentinės partijos Krikščionių sąjunga ir „Lietuva – visų“ pasiekė preliminarų susitarimą dėl jungimosi į vieną politinę organizaciją, pirmadienį pranešė pastarosios pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Kaip skelbiama pranešime, abi politines jėgas vienija bendras požiūris į šeimą, krikščioniškas vertybes bei atsakingą valstybės valdymą. Nurodoma, jog A. Nemunaitis ir Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Dagys jau patvirtino politinę valią veikti kartu.

Šį savaitgalį aikštėn iškilo dar šių metų pradžioje Madride teisingumo viceministrės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės pranešimas tarptautinėje konferencijoje apie motinystę. Šis pranešimas sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynėjų, o ministrė gynėsi – tai jos asmeninė nuomonė, išsakyta atostogų metu. Tarptautinės konferencijos metu teisingumo viceministrė prabilo apie itin jautrius klausimus – religiją, santuoką, gimstamumą.

Seimo pavasario sesiją valdančiajai koalicijai priklausančiai Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai vadovaus Jaroslavas Narkevičius. Apie tai pranešta antradienį per pirmą pavasario sesijos posėdį. Prieš tai frakcijai vadovavo „valstietė“ Ligita Girskienė. Frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti Rimas Jonas Jankūnas ir Valius Ąžuolas. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją sudaro 11 narių.

Nuo praėjusios savaitės Iraną ir Artimųjų Rytų regioną krečia kariniai veiksmai, siekiant nuversti šiuo metu Teheraną valdantį režimą. Po bendrų JAV ir Izraelio smūgių mirė aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei, tuo metu Iranas atsakė puldamas gretimose šalyse esančias JAV ir kitų valstybių karines bazes.

„Nemuno aušra“ dar kartą atsidūrė valdžios institucijų ir visuomenės dėmesio centre po to, kai bendras redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė abejotiną partijos finansavimą. Politologai pažymi, kad grynųjų pinigų naudojimas praktiškai panaikina galimybę atsekti tikrąją lėšų kilmę ir galimus pažeidimus, o tai gali kelti grėsmę ne tik skaidrumui, bet ir nacionaliniam saugumui. Visgi ekspertų nuomone, net ir po šio tyrimo vargu, jog koalicija subyrės.

Nepaisant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) laikinojo pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus kvietimo, socdemų deleguoti trys nepartiniai ministrai neskuba prisijungti prie šios politinės jėgos. Apžvalgininko Mato Baltrukevičiaus teigimu, jeigu kai kurie jų norės rimtesnės politinės karjeros, vienokius ar kitokius sprendimus priims artėjant rinkimams. Interviu naujienų portalui „Delfi“ M. Sinkevičius sakė siūlęs visiems partinio bilieto neturintiems ministrams jungtis prie LSDP.

Politikos lauke netyla diskusijos dėl buvusio premjero Saulius Skvernelis ateities. Ar jo politinė karjera artėja prie pabaigos, o gal politinėje arenoje jau bręsta nauji lyderiai, pasirengę perimti iniciatyvą? Ar iš tiesų matome S. Skvernelio saulėlydį, ir kas galėtų užimti atsiveriančią nišą? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologe Aine Ramonaite.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pareiškė, kad siūlo naują kandidatą į aplinkos ministrus, siekdamas numalšinti įtampą tarp savo ministrų kabineto ir prezidento dėl ankstesnio kandidato, kuris buvo apkaltintas išžaginimu. A. Babišo ministrų kabinetas gruodį pradėjo darbą po spalį šalyje vykusių visuotinių rinkimų. Jį sudaro jo partija ANO ir dvi euroskeptikų partijos – kraštutinių dešiniųjų SPD ir dešinieji Motoristai.

Į partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimus pastaruoju metu vis dažniau atvyksta paaugliai, kurių skaičius stebina tiek organizatorius, tiek aplinkinius. R. Žemaitaitis teigia, kad tai ne atsitiktinumas, o politinių oponentų veiksmas, siekiant protestuoti prieš jį siunčiant nepilnamečius, nors kai kas mano, jog tai gali būti spontaniška jaunimo iniciatyva. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su psichologu Edvardu Šidlausku.

Buvusi premjero Gintauto Palucko patarėja kultūros klausimais Edita Utarienė pradėjo eiti kultūros viceministrės pareigas. Pasak E. Utarienės, pirmadienis – pirmoji jos darbo diena. Kultūros ministerijoje ji kuruos paveldosaugos sritį, UNESCO klausimus, kultūrinių rezervatų bei istorinio nacionalinio parko direkcijos veiklą, architektūros meną, kultūros turinio skaitmeninimo politiką bei valstybinę kalbą.

Daugėjant konfliktinių situacijų per susitikimus su gyventojais, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nežada keisti savo elgesio ar renginių organizavimo tvarkos. „Nereikia nieko keisti, mes viską darome tvarkingai, kultūringai, be jokių įžeidimų, be jokių keiksmažodžių, pagal įstatymus, pagal taisykles. Aš tą darau jau 15 metų ir 15 metų nebuvo jokių problemų“, – BNS sakė politikas.

Lietuvoje, pasak Vilniaus universiteto istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko, „dvejetukininkai“ pešasi su „trejetukininkais“. Ar vis dar galime kliautis Donaldo Trumpo Amerika ir koks patarimas Lietuvai, apie tai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Vilniaus universiteto istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Jeigu jau istorikai nelabai gali paaiškinti, kas vyksta pasaulyje, tai kas gali? A. Bumblauskas: Labai sunkus klausimas. Aš nebežinau, kas gali.

Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atleidus „valstiečių“ deleguotus darbuotojus ir po to prasidėjus Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime nesutarimams su „aušriečiais“, socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog pavyko sutarti, kad ši situacija nebūtų aštrinama. Anot jo, galimus sprendimo variantus premjerė Inga Ruginienė ketina aptarti su „valstiečių“ pirmininku Aurelijumi Veryga. „Pavyko turbūt sutarti, kad neaštrinsime situacijos.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikina, kad tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas viceministras Artūras Pekauskas, tiek ministro patarėjas Mindaugas Petkevičius pareigas paliko savo noru.  „Aš gi neatleidau. Atėjo viceministras, pateikė ministrui savo noru išeiti iš darbo. (...) Jie savo noru išėjo iš darbo. Tai nebuvo mano valia“, – Eltai teigė A. Palionis. Pirmadienį portalas lrt.

Į Panevėžį šiandien atvyksta pastaruoju metu savo poelgiais pagarsėjęs Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Nors dalis miesto kultūros įstaigų atsisakė išnuomoti patalpas politiko rengiamam susitikimui, renginys vis dėlto įvyks – duris atvėrė Panevėžio mokslo ir technologijų parkas.

Vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės akcentuojamų prioritetų – Lietuvos regionų stiprinimas, o tam Vyriausybė skiria papildomų lėšų. Visgi ne paslaptis, kad šiuo metu beveik pusę Lietuvos BVP generuoja Vilniaus regionas (2024 m. – 45,8 proc. viso šalies BVP). O kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, artimiausiu metu tikėtina, kad regionų ekonomika netgi gali mažėti.

Seimas prieš Kalėdas užbaigė rudens sesiją, kurią parlamentarai vertina itin skirtingai. Kokie buvo 2025 m. ir kokių rezultatų pavyko pasiekti „Žinių radijo“ laidoje aptarė socialdemokratas Algirdas Sysas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Mišrios Seimo frakcijos atstovas Viktoras Fiodorovas.  Ar didžiuojatės dėl 2025 metų? A. Sysas: Aišku, kad yra džiaugsmo. Man šis biudžetas Seime buvo 29-asis, tai aš galiu palyginti su buvusiais.

2025-ieji Lietuvos politikoje tapo metais, kai galima pasakyti, kad ramybės buvo mažai. Skandalai, įtempti ir absurdiški sprendimai ar konfliktai ne kartą supurtė tiek valdžios institucijas, tiek visuomenę. Tai buvo metai, kai keitėsi politikai, byrėjo koalicijos, vienas po kito vyko protestai ir dar daugybė visko. Štai svarbiausi, absurdiškiausi ir įdomiausi 2025-ųjų nutikimai politikoje, politikų poelgiai ar sprendimai, palikę ryškų pėdsaką.

Pasak verslininko Dainiaus Dundulio, tarp valdžios ir verslo atsivėrė akivaizdi praraja – skaidrumo standartai esą skiriasi kaip diena ir naktis. Statybininko išsilavinimą turintis „Norfos“ įkūrėjas neslėpė – į valstybės tarnybą jo niekas nepriimtų, o pats vadovaujasi paprasta taisykle – sprendimai turi kažką pakeisti ir teikti malonumą, kitaip jų neverta daryti.

„Nemuno aušrą“ iš koalicijos verčiantys kultūros atstovai apsisprendė eiti į politiką ir ruošiasi būsimiems savivaldos tarybų ir merų rinkimams. Kol kas naujos partijos kurti neketina – žada jungtis prie jau egzistuojančių politinių darinių. Konservatorių lyderis protestuojančių kultūrininkų laukia išskėstomis rankomis, esą pasiruošęs su jais pasikalbėti ir net priimti į partiją.

JAV prezidento administracija tvirtina, kad jau susitarta dėl didžiosios daugumos plano, kuriuo siekiama nutraukti karą prieš Ukrainą, punktų, liko tik „keletas nesutarimų“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina planuojantis apsilankyti Vašingtone, kad galutinai suderintų susitarimą. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui socialiniame tinkle paviešinus galimai kultūrininkų organizuojamame proteste dalyvausiančių mokinių pavardes, konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė dėl tokių politiko veiksmų kreipėsi į Valstybės duomenų apsaugos inspekciją ir policiją. Politikė kelia klausimą, ar tokiais veiksmais „aušrietis“ negalėjo sulaužyti Seimo nario priesaiką.