politika

Jei būtų iš naujo formuojama Vyriausybė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako būtų linkęs tęsti ketveriems metams suplanuotus darbus.  „Iš tikrųjų reikia palaukti sprendimų, tačiau šiuo atveju aš galiu pasakyti, kad darbai buvo suplanuoti ketveriems metams, ir labai konkretūs, ir kai kurie dalykai, kurie dar buvo derinami tarp institucijų, tačiau nepasiekė to etapo, kad mes pradėtume įgyvendinti kai kurias reformas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti pataisas, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas – siektų penktadalį mero algos. Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc.

Į Paryžių siekti rekordinio – 23-io – „Didžiojo kirčio“ vienetų titulo atvyko serbas Novakas Džokovičius (ATP-3). Jis pirmadienį startavo pergale 6:3, 6:2, 7:6 (7:1) prieš JAV atstovaujantį Aleksandarą Kovačevičių (ATP-114). Po pergalės yra įprasta, kad nugalėjęs tenisininkas gauna progą kažką parašyti ant kameros. Dažniausiai tai būna menkos reikšmės žinutės, tačiau šį kartą N.Džokovičius nusprendė pasielgti kitaip ir parašė politinį pareiškimą.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai vis dar sunku susidoroti su Kremliaus propaganda. Šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių gyventojų ir dalis jų vis dar žiūri valstybinius Rusijos kanalus, o Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi vietiniais prokremliškais aktyvistais. Nepaisant to, kad Baltijos šalių valdžia aktyviai kovoja su Kremliaus įtaka, prokremliški aktyvistai tęsia savo veiklą, o propagandiniai leidiniai toliau propaguoja Maskvos „tiesas“,  rašo The Insider.

2018 metais pristatydamas hipergarsinę raketą „Kinžal“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrėsi, kad jos perimti beveik neįmanoma. Tačiau naktį į pirmadienį Ukrainos vadai teigė numušę visą pusšimtį tokių raketų, kurios skriejo Kyjivo link. Jie taip pat sakė, kad Ukrainos oro gynyba numušė dar keliolika kitokių raketų ir Irane pagamintų bepiločių orlaivių. Taigi, Putinas buvo neteisus, rašo Politico.

Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė Taline dalyvauja Baltijos šalių premjerų ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikime. Po susitikimo trys premjerai ir Vokietijos kancleris pareiškė, kad daugiausiai kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą ir Ukrainą. Tiesa, Vokietijos kanceleris nuo klausimą apie brigadą Lietuvoje išsisuko, o paklaustas apie vokiškus ginklus Rusijos teritorijoje pastebimai susierzino.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tapo rimta pretendente vadovauti NATO. Politikė visai neseniai gavo kvietimą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas paskelbė, kad prezidentas Joe Bidenas kitą mėnesį priims Frederiksen, o tai pakurstė gandus NATO būstinėje, kad JAV gali palaikyti Danijos kandidatę vadovauti NATO. Tradiciškai šis postas yra skirtas europiečiui, tačiau jam reikia Vašingtono palaiminimo, rašo Politico.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda atmeta dalies valdančiųjų politikų kritiką dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo. „Tai, kad prezidentas rinkimų kampanijai išleido dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas, jam reikia aiškintis“, – Paryžiuje žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas gerokai didesnes, taškė pinigus į kairę, į dešinę, jiems tai nekelia klausimų.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Kai 1999 m. valdžią perėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos kariuomenė išgyveno dešimtmetį posovietinio žlugimo. Per ateinančius 20 metų Putinas ir jo kariniai patarėjai atkūrė šias pajėgas į galinčias atlikti įvairias operacijas visame pasaulyje, su pažangiais karo laivais ir orlaiviais bei gerai ginkluotais kariais.

Gegužės pradžioje įtampa tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimos privačios karinės bendrovės „Wagner“ prasiveržė į viešumą. Ištisus mėnesius Wagnerio kariai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos apgultyje prie Bachmuto ir tai darė milžiniškomis žmogiškomis sąnaudomis. Bet ir Prigožinas jau prarado kantrybę, apšaukė Rusijos karo vadus, generolus ir galimai net patį Putiną.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio iškelta mintis dėl pirmalaikių rinkimų veikiau yra derybinė pozicija nei noras iš tikrųjų eiti iki galo, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį, daugiausiai rinkėjų rinktųsi socialdemokratus, antra būtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, daugiausia rinkėjų palaikymo – 21,8 proc. balsų (13,1 proc. vasarį) – gautų Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, rodo rodo lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Kelionėmis į Baltarusiją išgarsėjęs ir veikimu prieš Lietuvą įtariamas veikėjas Kazimieras Juraitis savo „Youtube“ kanale paskelbė pokalbį su Vladimiro Putino įkvėpėju laikytu filosofu Aleksandru Duginu. Šis ultrakonservatyvus rusų veikėjas garsėja savo imperinėmis pažiūromis ir drastiškais pasisakymais apie tai, kas „priklauso Rusijai“. Jo dukra Darija Dugina pernai vasarą buvo susprogdinta savo automobilyje Maskvoje, manoma, kad buvo taikytasi į A. Duginą.

Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörgas Vollmeris yra laikomas dideliu Lietuvos draugu. Būtent jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje atsidurtų NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, prisidėjo prie jos dislokavimo, formavimo ir komplektavimo, o už tai 2018 metais prezidentės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

„Turkijos šimtmečio“ pažadas buvo vienas pagrindinių prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano šūkių prieš šį sekmadienį vyksiančius šalies prezidento ir parlamento rinkimus. Ir beveik nekyla abejonių, su kuo jis konkuruoja: artėja Turkijos Respublikos šimtmetis, ji įkurta 1923 m. spalio 29 d., vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatürkui. Nuo tada, kai 2002 m. atėjo į nacionalinę valdžią, Erdoganas tikrai įrodė esąs įtakingiausias Turkijos lyderis nuo Atatiurko laikų.

Ekspertai negali atsistebėti, kad Rusija vis radikalėja ir ima panašėti į nacistinę Vokietiją, kuria jau senokai žavisi rusai. Pasak buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno ir karo istoriko Valdo Rakučio, rusams iki visiškos transformacijos link fašistinės visuomenės dar trūksta svaiginančių pergalių, arba žiaurių pralaimėjimų. Po jų, kelio atgal jau nebus.

Romanas Popkovas įsitraukė į Rusijos kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų politines scenas gerokai prieš tai, kai pasišventė ginkluotu būdu nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 2011 m. jis persikėlė į Kijevą po to, kai buvo įkalintas Rusijoje už dalyvavimą protestuose prieš Putiną. Didžiausią savo veiklos sėkmę jis pasiekė balandžio 2 d., kai Sankt Peterburgo kavinėje buvo nužudytas žymus Rusijos propagandistas Vladlenas Tatarskis.

Politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas Artūras Paulauskas, reaguodamas į Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą dėl Izraelio vyriausybės veiksmų nugriaunant palestiniečių mokyklą ir jo įžeidų pasisakymą apie Izraelio tautą, cituotą antisemitinę lietuvišką tautosaką, teigė, kad tokie komentarai yra nesuderinami su teise laisvai reikšti savo įsitikinimus ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį.

Apeliaciniu skundu „MG Baltic“, pakeitusios pavadinimą į „MG grupė“ byloje prokuroras Justas Laucius toliau siekia kriminalizuoti Seimo narių ir suinteresuotų asmenų grupių bendravimą, savaip interpretuoja pokalbius, verslo santykius painioja su nusikalstama veika, sako advokatas Giedrius Danėlius.

Prezidentūroje rinkosi valstybės gynimo taryba (VGT), kurios nariai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Po susitikimo jos dalyviai pranešė, kad buvo nutarta kurti lietuviškąją diviziją, nes Rusijos grėsmė –  nemažėja, Kaliningrade rusai planuoja naujas karines pertvarkas.  Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija.

Kinijos vardas pasaulyje skamba plačiai ir kelia vis didesnį nerimą. Ne Rusija, o Kinija yra laikoma didžiausia JAV priešininke ir konkurente, o susidūrimas dėl Taivano, deja, bet nenumaldomai artėja. Kinija mankština raumenis ne tik pratybose Taivano sąsiauryje, bet tarptautinės diplomatijos frontuose. Ekspertai sako, kad verslams dabar pats laikas sprukti iš Kinijos, o Lietuvos politikams aiškiai susitarti, ką mes manome apie Kiniją. Laiko liko nedaug.

Kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kas mėnesį čia, pietvakarių Vokietijoje, surenka daugiau nei 40 valstybių gynybos vadų, valandų valandas trunkantis susirinkimas paprastai baigiasi taip pat: Pentagono tarptautinių saugumo reikalų vadovė Celeste Wallander kviečia kiekvieną dalyvį perskaityti sąrašą, kokius ginklus jų tauta pasiruošusi perduoti Ukrainai, apie Ramšteine vykstančius susitikimus rašo Politico.

„Vyksta pokyčiai, kurių nematėme 100 metų“, – praėjusį mėnesį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, baigdamas valstybinį vizitą Rusijoje.

Prezidentūroje aptartos gynybos pramonės galimybės ir perspektyvos. Politikai ir verslo atstovai sutarė, kad skubiai reikia šalinti kliūtis šiai pramonei klestėti ir skinti kelią į didžiąsias rinkas. Pasak jų, pats laikas nustoti stigmatizuoti šią pramonės šaką.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Teismui dėl dokumentų klastojimo visiškai išteisinus buvusią Alytaus miesto savivaldybės tarybos narę Laurą Radzevičiūtę, teisėsauga dėl tokio pačio galimo nusikaltimo pradėjo tyrimą prieš bylos nukentėjusiąją.

Sunkiausi dalykai prasidės po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sako NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kalbėdamas apie naujausius gynybos planus ir tai, kaip šalys privalės strateguoti savo gynybos ateitį ir būsimas išlaidas. Pasak jo, būtent vykdymas, o ne planavimas ir popierių pasirašymas yra sunkiausia ir nemaloniausia dalis.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, NATO tobulina gynybos planus Baltijos šalims, jie bus palankūs mums. NATO parengė atnaujintus Baltijos šalių gynybos planus ir neseniai pristatė visų Aljanso valstybių atstovams, tai patvirtino ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.  Pasak ambasadoriaus, gynybos planai yra pateikti ir apie juos diskutuojama. „Jie tikrai bus palankūs rytinio flango apginamumui.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Kremlius sugriežtino keliones savo valdininkams, o tai primena gūdų sovietmetį.  Rusijos saugumo tarnybos konfiskavo aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų pasus, kad užkirstų kelią jų kelionėms į užsienį.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

NATO ieško generalinio sekretoriaus, bet šis darbas netikėtai tapo toks politiškai jautrus ir aukšto lygio, kad imama kalbėti net apie Ursulą von der Leyen, esą ji galėtų imtis vadovauti NATO. Tiesa, toks įvykių posūkis mažai tikėtinas, rašo „Politico“. Gandai Briuselyje sklinda greitai. Kalbama, kad ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gali keisti darbą  ir imti vadovauti NATO. Toks gandas yra gana logiškas.

Manoma, kad Meghan Markle planuoja pradėti politinę karjerą – yra keturi aiškūs ženklai, parodantys galimas jos ambicijas žengti į politinę areną. Sasekso kunigaikštienė viešumoje visada kalbėdavo socialiai svarbiomis temomis, o dabar yra požymių, kad ji svarsto eiti į politiką, rašo mirror.co.uk. Tokie gandai pasklido po to, kai paaiškėjo, kad Harry ir Meghan sumokėjo beveik 90 tūkst.

Iš ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigų atsistatydinantis Vincas Jurgutis pranešė besitraukiantis ir iš Laisvės partijos. Jis sakė savo ateitį siejantis su privačiu sektoriumi, todėl taip nori atsikratyti bet kokių „interesų konflikto regimybių“. „Kadangi traukdamasis iš ekonomikos viceministro pareigų esu pasakęs, kad ketinu grįžti į privatų sektorių, tai pasitraukiau tiek iš Laisvės partijos valdybos, tiek ir apskritai iš jos narių, kad grįžtant į privatų sektorių nekiltų jokių inter...

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Prieš pirmąsias karo metines Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė apie papildomų puolimo brigadų, pavadintų „puolamąja gvardija“, sukūrimą. Šią gvardiją sudaro naujos „Azovo“, „Spartan“, „Geležinės sienos“ formacijos. Šie nauji daliniai kartu su kitais bus mesti išlaisvinti okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Donbasą ir Krymą.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.

Šešėlinio žvalgybos karo tarp Europos ir Rusijos fronto linija šiuo metu eina mieguista Pikk gatve, esančia Estijos sostinės Talino širdyje. Už veidrodinių langų 19 numeriu pažymėtame pastate, kitaip sakant Rusijos ambasadoje, stovi daugybė naujai atlaisvintų stalų.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos miestas Bachmutas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos antraštėse: šis mažas miestelis, kuriame kažkada gyveno 70 tūkstančių žmonių, o dabar beveik nėra gyventojų, tapo svarbiausiu Putino karių ir Ukrainos konfrontacijos centru. Miestas neturi strateginės reikšmės, tačiau Kremlius metė milžiniškas pajėgas, kad jį užgrobtų.

Netoli įėjimo į Kijyvo Pečersko lavrą – XI a. stačiatikių urvų vienuolyno kompleksą miesto centre – policija sustabdo kiekvieną automobilį trumpam patikrinimui. Trečiadienį baigėsi 1000 vienuolyno gyventojų, vienuolių laikas čia.

Politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuomone apie netylančias kalbas apie tai, ką pasakė JAV atsargos generolas Benas Hodgesas. Pasak politologo, lyg ir nieko naujo neišgirdome, bet aistros verda jau beveik savaitę. „Jau beveik savaitė, kaip netyla kalbos apie tai, ką pasakė generolas B. Hodgesas. Dviprasmiškas jausmas vertinant išsakytas mintis.

Prieš devynerius metus po okupuotame Kryme surengto „referendumo“, Rusija neteisėtai „aneksavo“ pusiasalį. Ilgą laiką „Krymo klausimas“ priklausė įšaldytų konfliktų kategorijai ir atrodė, kad niekas negalėjo sutrukdyti Rusijai de facto kontroliuoti šios teritorijos. Tačiau po karo su Ukraina pradžios situacija pasikeitė.

Seime šią savaitę svarstant, kokioms sukaktims paminėti daugiausiai dėmesio skirti 2024 metais, vėl kilo ginčai dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Populiariausiomis partijomis išlieka opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai bei valdantieji konservatoriai. Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ vasarį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 13,1 proc. apklaustųjų (14,7 proc. sausį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę tiek pat – 13,1 proc. rinkėjų, (14,4 proc. sausį), , rodo penktadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Didžiausia rinkimų staigmena merų rinkimuose tapo griuvusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos tvirtovė Vilniaus rajone, o nauju lyderiu išrinktas socialdemokratas Robert Duchnevič. Laidoje „Dėmesio centre“ apsilankęs naujasis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius įvertino, kaip kalbėsis su priešiškai nusiteikusia taryba bei kokių realių pokyčių gali sulaukti Vilniaus rajonas.