politika

Sekmadienį vykusiuose merų rinkimuose jau paaiškėjo ir pirmieji nugalėtojai. Kai kurie išrinkti merai miestams vadovaus jau ne pirmąjį kartą. Kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose konservatoriui Valdui Benkunskui. „Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską“, – žurnalistams savo štabe sakė A. Zuokas.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

XI Jinpingas Vladimirą Putiną vadino geriausiu draugu, tačiau dabar, kai Rusijos lyderiui skubiai reikia pagalbos iš Kinijos, kyla klausimas ar Pekinas vis dar yra toks didelis rusų draugas? Putino armija įstrigo Ukrainoje ir jai trūksta amunicijos.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie VSD skandalą, kuris kilo po dviejų žurnalistų parašytos knygos, teirautasi ar ji prašė tikrinti savo komandą.  Atasakydama į tai ji, tikino, jog sprendimas dėl galimo tyrimo yra Seimo rankose. Visgi, ji teigė, jog „prieskonis yra nemalonus“. „Pasakyčiau, kad prieskonis nemalonus.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Savivaldos rinkimų padangę sudrebinus teisminiams pasistumdymams dėl galimybės tapti merais, politologams kilo klausimas, kodėl Lietuvos rinkėjai tokie tolerantiški teistiems politikams ir norintiems tokiais tapti. Šiemet mero posto siekė net 25 teisti asmenys, ne vienas jų išėjo į antrą turą. Dalis jų gali tapti merais. Teistų asmenų sąrašuose į savivaldos tarybas buvo tiek, kad mirgėjo akyse. Rinkėjai, regis, nesipiktino, rinko.

Teismams ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) susivėlus dėl dviejų kandidatų į merus galimybių toliau tęsti kovą dėl posto, netikrumo ir chaoso sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose padaugėjo. Po pirmojo rinkimų turo Anykščių ir Visagino merais norintys tapti kandidatai dėl teistumo buvo pašalinti iš tolimesnės kovos, bet šiandien, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, aiškėja, kad jiedu rinkimuose, matyt, dalyvaus.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Estija mokosi iš Švedijos ir Suomijos ir kuria sistemą, kad civiliai prisidėtų prie krašto apsaugos invazijos atveju. Kai Rusija prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvo sukrėsti pamatę, kad ukrainiečiai nori ginti savo šalį – vieni tarnavo kariuomenėje, kiti palaikė pilietinę visuomenę.

Per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad į miestų tarybas partijos susodins daugybę giminystės ir kitais ryšiais su partijos įtakingais nariais susijusių žmonių. Tarybose dirbs ministrų ir seimūnų vyrai, žmonos, giminaičiai, bendradarbiai. Gausų desantą savo padėjėjų valdyti miestų siunčia parlamentarai ar ministrų patarėjai. Politikos lyderiai į rinkimų vežimą įsirašė ir vaikus ar marčias.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinko su parlamento valdyba aptarti netrukus prasidėsiančios  pavasario sesijos darbų. Po susitikimo prezidentas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė bendravo su žurnalistais. G. Nausėda patvirtino, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimas dėl brigados – galioja, todėl dramos jis nemato, bet mato poreikį dirbti kartu su vokiečiais.

Kovo 8-osios proga Viktoras Uspaskichas nepraleido progos pasveikinti moteris su švente. Savo socialinio tinklo paskyroje jis parašė ilgą sveikinimą, kuriame linki moterims nesistengti būti lygiomis su vyrais, nes pasak jo – laiminga moteris džiaugiasi ne savo, o vyro pergalėmis.  „Šilčiausi sveikinimai tarptautinės Moters dienos proga! Meilės, sveikatos, laimės ir geros pavasariškos nuotaikos. Ir ta proga, noriu palinkėti nesistengti būti lygia su savo vyru.

Sekmadienį baigėsi pirmasis savivaldybių rinkimų turas – gyventojai išsirinko ne tik nemažą dalį merų, bet ir tarybų narius. Tarp jų – tiek būrys senbuvių, tiek ir keletas naujokų. O kai kurių laukia rimtas pasiruošimas antrajam rinkimų turui.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kvietė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Pasibaigus posėdžiui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentavo tai, kas buvo nutarta. Siekiama, pasak politikų, didinti Lietuvos kariuomenę, kalbama apie diviziją. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

Aršiausiai Rusijoje karą kritikuoja tie, kuriems pavesta jame kovoti. Praėjus metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra nusiteikęs baigti karo, nepaisant didelių aukų ir atsitraukimų mūšio lauke. Praėjusią savaitę ilgame pranešime jis nepasakė, kodėl vadinamoji specialioji karinė operacija, turėjusi tikslą per kelias dienas sugriauti Ukrainos valstybę, užsitęsė metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kartų suklydo, kai nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis pervertino savo kariuomenės karinius sugebėjimus. Jis neįvertino Ukrainos nacionalizmo galios ir jos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo apginti savo tėvynę. Panašu, kad jis neteisingai įvertino ir Vakarų vienybę, greitį, kuriuo NATO ir kiti ateis į pagalbą Ukrainai, ir energiją importuojančių šalių norą bei gebėjimą įvesti sankcijas Rusijai.

Kinija kitą savaitę vyksiančiame kasmetiniame Nacionaliniame Liaudies Kongrese tikriausiai iškels vieną iš mažiausių šalies augimo tikslų per kelis dešimtmečius, atsižvelgdama į šalies nekilnojamojo turto sektoriaus problemas, pasaulinės ekonomikos vangumą ir geopolitines įtampas, naujienų agentūrai AFP teigė ekspertai.  Tūkstančiai partijos delegatų iš visos Kinijos susirinks į Pekiną nustatyti ateinančių metų politikos.

Premjerė Ingrida Šimonytė iš anksto balsavo savivaldos rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje. Ministrės pirmininkės atstovaujama partija Vilniaus miesto mero rinkimuose kandidatu yra iškėlusi konservatorių Valdą Benkunską. Jis šiuo metu yra Vilniaus vicemeras. Po balsavimo premjerė trumpai atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kalbėdamas apie praėjusius karo Ukrainoje metus, prisipažino, kad jie buvo kupini įtampos ir nerimo, o kartu ir labai darbingi, nemenkai nustebinę. Tiesa, dar praeitą vasarį skaitydami žvalgybos ataskaitas kariuomenės specialistai aiškiai matė, kad Rusija ruošiasi plačiai pulti Ukrainą, o jėgų persvara buvo ne Ukrainos naudai.

Neseniai dalyvavau vienoje iš Baltijos šalių vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Joje kalbėjo žymus rusų išeivis, aršus Vladimiro Putino režimo priešininkas, padaręs puikią kultūrinę karjerą. Konferencija nebuvo vieša, todėl vadinsiu jį Andrejumi.

Kipro prezidento rinkimus laimėjo buvęs užsienio reikalų ministras Nikas Kristodulidis, rodo sekmadienį paskelbti rezultatai. Kipro televizija RIK TV skelbia, kad, suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad N. Kristodulidis surinko 51,91 proc. balsų, o jo varžovas karjeros diplomatas Andrėjas Mavrojanis gavo 48,09 proc. balsų. Pranešama, kad A. Mavrojanis pripažino N. Kristodulidžio pergalę Kipro prezidento rinkimų antrame ture.

Viena esminių Rusijos visuomenės sociopolitinių problemų yra ta, kad septyniasdešimtmečiai politiniai lyderiai už jaunus žmones sprendžia, kaip jie gyvens ir už ką mirs. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vyriausybei iki 2023 metų parengti priemonių paketą, kuris padėtų padidinti gimstamumą ir gyvenimo trukmę Rusijoje. Jis taip pat išreiškė suglumimą dėl mažėjančio gimstamumo kai kuriuose regionuose, rašo Cernegie‘o instituto analitikai.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, jo buvę bendražygiai įtariami galimai nutekinę jautrią informaciją įtariamam vaikų skriaudikui. Politikos ir komunikacijos ekspertai sako, kad ši tamsi istorija kasdien kelia vis daugiau klausimų.

Baltarusiai susiskaldę, o politiškai sąmoningi baltarusiai gyvena savo informaciniuose burbuluose ir nenori žinoti to, kas vyksta aplink. Tai yra pagrindinė išvada, kurią padarė Baltarusijos Laisvosios Europos radijo atstovai, įvertinę internetinę baltarusių apklausą, kurią atliko „Chatham House“, rašo Jamestown Foundation analitikai.

 Penktadienį pirmą kartą oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas  „Tai bus pirmas mano vizitas į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Nekantrauju sužinoti daugiau apie paralimpinį judėjimą šiose šalyse“, – vizito išvakarėse teigė A. Parsonsas.

Praėjusiais metais 95 Seimo nariai iš parlamentinei veiklai jiems skiriamų lėšų įsigijo viešosios informacijos rengėjų paslaugų ir tam išleido 105 tūkst. eurų, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Teigiama, jog pinigai keliavo į parlamentarų giminaičių ir bendražygių valdomas žiniasklaidos priemones, leisti viešųjų ryšių konsultantams ir sveikinimams regionų leidiniuose. Didžiausią sumą – 5 tūkst. eurų per metus – išleido Seimo narys aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 1,2 tūkst.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

Pirmadienį pasirodė informacija apie Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui mestus kaltinimus dėl nepilnamečių prievartavimo ir tvirkinimo. TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad išgirdęs šią žinią buvo sukrėstas ir tikisi, kad teisėsauga išsiaiškins, jei buvo padarytas nusikaltimas. „Šiandien dirbdamas Briuselyje išgirdau apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Seimo frakcijos nario K. Bartoševičiaus galimai įvykdyto nusikaltimo ir buvau sukrėstas.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

2023 m. Rusija susidurs su trimis esminiais klausimais – prezidento Vladimiro Putino ateities planais, kova tarp vanagų ​​ir pragmatikų elite ir gresiančiomis vyriausybės personalo permainomis, kurios gali pakeisti šalį. Praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo invazijos į Ukrainą, kontrastas tarp Rusijos patiriamų išorinių sukrėtimų masto ir santykinės inercijos šalies viduje yra ryškus.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Konferencijos Seime metu taip pat buvo pareikšta, kad šiuo metu mes pilnai nežinome galimo pasipriešinimo potencialo, o kovoti už laisvę išaušus valandai X ateitų tie žmonės, apie kuriuos šiandien net nepagalvojame.

Prekybos centras „Europa“, reaguodamas į klientų ir nuomininkų poreikius, nuo sausio 12 dienos visiems klientams, apsipirkusiems už bet kokią sumą iki 20 eurų, padengs 2 valandų, o apsipirkusiems už 20 eurų ir daugiau – 4 val. parkavimo mokestį šalia prekybos centro esančioje verslo centro automobilių stovėjimo aikštelėje (Konstitucijos pr. 7B), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

Kremlius prieš Naujus metus išleido vadovą valdžios institucijoms ir prokremliškajai žiniasklaidai, ką šie turėtų pasakyti metų pabaigos ataskaitose apie 2022 m. Vadovo „rekomendacijos“ yra įvairios: nuo tvirtinimo, kad Putinas „užkirto kelią artėjančiam NATO puolimui Rusijos teritorijoje“, iki teiginių, kad „Ukrainos denacifikacija“ vyksta gerai, kad Rusijos ekonomika netrukus pradės klestėti, rašo „Meduza.

Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė infliacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, vidiniai konfliktai Lietuvos viduje – taip galima apibūdinti praėjusius 2022-uosius metus. Tačiau kaip bus šiais metais? Kas 2023 m. laukia Europos, Lietuvos ir Šimonytės Vyriausybės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su europarlamentaru Andriumi Kubiliumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atlieka tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo – Lietuvos lenkų sąjungos kalėdiniuose renginiuose dalintų dovanėlių.

Po invazijos į Ukrainą Rusijos smulkusis ir vidutinis verslas pirmiausia pajuto Vakarų sankcijų pasekmes: įprastų socialinių tinklų, kurie anksčiau buvo naudojami reklamai, blokavimą, anksčiau užsienyje pirktos medžiagos trūkumą ir paklausos sumažėjimą. Tačiau sekso vakarėlių sfera klesti: jų paklausa išaugo, nes žmonės malšina stresą ir nori blaškytis, teigia organizatoriai.

Paaiškėjus, kad dėl skandalingo koncerto Baltarusijos sostinėje Minske nuskambėjęs operos solistas Vaidas Vyšniauskas suka į politiką, apie šią žinią pasisakė ir jo dukra Viktorija Vyšniauskaitė, muzikiniu pseudonimu Cheri. Pirmadienį buvo pranešta, kad atlikėjas V. Vyšniauskas kandidatuoja į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Jis yra įrašytas pirmuoju numeriu Petro Gražulio vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (TTS) kandidatų sąraše.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.