politika

Atsitikdavo pasaulio istorijoje tokios kritinės padėtys kai valstybę ištikdavo didelės negandos, o valstybės valdžių grandys dėl nesutarimų tapdavo nepajėgios jas išspręsti. Tada valstybės galva šaukdavo tautos konventą. Sakykite ar neatėjo toks laikas mūsų valstybei? Dar niekada Lietuvos istorijoje nebuvo tokio bėgimo iš savo šalies kaip dabar.

Seimo Krikščionių frakcijos vadovas Aleksandras Sacharukas portalui „Balsas.lt“  teigia esąs šmeižiamas. Anot jo, Seimo etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas elgiasi neetiškai. Pasak A. Sacharuko, jis pripažįsta pats kažkur pasielgęs neetiškai, bet mano esąs aršaus oponentų susidorojimo auka. „Būtinai pareikalausiu visų įrašų ir patikrinsiu, kiek kiti kolegos balsavo už kitus, kiek praleido posėdžių.

Nors man tik dvidešimt penkeri metai, bet kuo toliau, tuo labiau vis neatsistebiu savo valstybėje esančiais paradoksais ir valdžios vykdomais nesusipratimais. Visuomenės paradoksai Lietuvaičiai tenka pripažinti kerštinga tauta, pasižiūrėkite, kaip mes vieni kitus skundžiame. Jei žmogų atleido iš darbo, tai jis būtinai padarys taip, kad buvusi darbovietė turėtų daug nemalonumų. Jei asmuo nuteisiamas už nusikaltimą, atlikęs bausmę jis neišvengiamai sieks spirti jį nuteisusiam asmeniui į veidą.

ARTĖJANT NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTEI: „AR TOKIOS LIETUVOS NORIME? Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui vis dažniau viešumoje išgirstame pasvarstymus ar tokios šalies tikėjomės? Manau, užtenka ir ne visai objektyvių apklausos duomenų, kad įsitikinti, jog ne mažiau 80 proc. gyventojų tikėjosi ir tikisi kitokios valstybės. Ir nereikia spekuliuoti,  lyg  jie nori buvusios Sovietų Sąjungos. Visų pirma, žmonės ne kvaili ir supranta, kad atgal nebegrįšime, nes grįžti nėra kur.

Jei kas paklaustų mūsų Seimo narių, diplomatų, valstybės pareigūnų bei kitų asmenų save laikančių politikais, kas yra tauta, valstybė, politika, demokratija, pilietinė visuomenė, kuo skiriasi politinė veikla nuo partinės veiklos, sulauktume įvairiausių atsakymų, tarp jų – ir televizijos „Klausimėlio“ laidos vertų.

Pasivaikščiojimas su karstais, prie generaline prokuratūra pavadinto pastato, gali padėti pastato viršininkui išsaugoti kėdę, kurią iš po jo seniai reikėjo išspirti. Protesto dėl prokurorų veiksmų aiškinantis „Sodros“ pinigų galimą pasisavinimą dalyviai, galbūt to patys ir nenorėdami, padeda A. Valantinui.

Iš universiteto laikų prisiminiau vieną graikų dramaturgo Aristofano komediją „Moterys tautos susirinkime”, kurioje jis vaizdžiai piešia sunkiai tais laikais įsivaizduojamą reiškinį, kaip moterys slapta nuo vyrų į savo rankas paima valdžią ir iki aušros valdo visą miestą. Tuomet tai buvo neįmanomas ir protu nesuvokiamas dalykas, šiandien prie valstybės vairo stovinti moteris - nieko nestebinanti realybė. Netgi ir Lietuvoje, kuri yra išpuoselėjusi itin patriarchalines tradicijas.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytųjų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvada.

Seimo nariai, tiriantys slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje mįslę, netrukus paskelbs savo išvadas. Aiškių atsakymų sąrašas trumpas: buvo arba nebuvo. Tiesą žino Dievas ir dar pulkelis žmonių. Gal ir Barackas Obama šį tą nutuokia. Aiškių atsakymų paskelbimas turės labai aiškių pasekmių. Tarkime, komisija pripažįsta, kad kalėjimas Lietuvoje buvo. Tada reikalo imtųsi prokurorai, ir kažkas Lietuvoje turėtų sėsti už grotų.

Geografija „nebėra neutralus dalykas“ rašo Robert Butler paskutiniame savo „žalios“ rubrikos pranešime. Klimato kaita padarė ją „nauja istorija“ – dinamiškesne ir labiau gąsdinančia ... Ne taip seniai rašytojas ir akademikas Robert Macfarlane radijo eterio metu aptarinėjo savo paskutinę knygą „Laukinės vietos“. Diskusijos viduryje Kembridžo anglų kalbos dėstytojas Macfarlane atvirai prisipažino klausytojams, kad labiau norėtų dirbti universiteto geografijos skyriuje, kadangi ten vyksta realus ...

Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos valdydama ekonominę krizę. Parlamentarai remiasi laišku, kuriuo į Seimo narius esą kreipėsi pilietis Povilas Trakumas iš Klaipėdos. Pastarasis prašo paaiškinti susidariusią situaciją dėl atlyginimų, pensijų ir išmokų mažinimo.

Jeigu reikėtų pasirinkti iš dviejų variantų – šviesios premjero Andriaus Kubiliaus Lietuvos vizijos ir juodos jo oponentų, kurią rinktumėtės? Neabejotinai – šviesiąją. To jus išmokė televizija, o kaip žinia, televizija neklysta. Ji moko džiaugtis gyvenimu ir pozityviai mąstyti. Nes tai sveika, nes tada gyvenimas yra gražus. Nes taip paprasčiau jus valdyti.

Pastaruoju metu Lietuvoje buvo ne viena eismo nelaimė, per kurią žuvo garbaus amžiaus sulaukęs vairuotojas. Po tokių atvejų vis atsinaujina amžina diskusija: ar nereikėtų riboti vairuojančių žmonių amžiaus? Apie tai skaitykite straipsnyje „Pensininkas prie vairo – giltinė už kampo?“ AKISTATA...

Pastaruoju metu padaugėjo nelaimingų atsitikimų darbe, per kuriuos sunkiai sužalojami arba mirtinai sužeidžiami darbuotojai. Pasirodo, kad darbo sauga pasirūpinti suskumba ne visi.

Vaikų pornografijos portalai, arba vadinamieji pedofilų tinklai, yra apraizgę kone visą pasaulį. Tokiuose portaluose pedofilai dalijasi nuogų vaikų nuotraukomis, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti prievartaujami nepilnamečiai, siūlo įsigyti „autentiškų vaizdelių“ ar dalijasi informacija, kur galima rasti naujų aukų.

Vilniaus apygardos teisme toliau nagrinėjama pasikėsinimu surengti teroro aktą Rusijoje kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės, turėjusios Azizos slapyvardį, byla. Iš paviešintų ikiteisminio tyrimo duomenų aiškėja, kad ši mergina buvo apkvailinta ir turėjo viltį tapusi musulmone patekti į rojų.

„Akistata“, atrodo, rado atsakymą, dėl ko Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės papjovė savo bendramokslę, kurios supjaustytą kūną išmėtė mieste.

Prarasta karta, beviltiška visuomenė...Tokių ar panašių epitetų lietuvių tautos atžvilgiu iš pačių lietuvių pastaruoju metu galima prisiklausyti apsčiai. Dalinai su tais praradimais, beviltiškumais galima sutikti. Tačiau būtina išsiaiškinti ir išaiškinti to priežastis. Juk pati iš savęs tauta nėra beviltiška. Kitaip nebūtume turėję progos ir galimybės švęsti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo. Šiemet minėsime Baltijos kelio dvidešimtmetį.

Serbijos dienraštis „Politika“ rašo, kad Kosove tarnaujančios NATO pajėgos (KFOR) jau šį birželį bus sumažintos iki minimumo. Dienraštis cituoja šaltinius NATO būstinėje Briuselyje. Šie šaltiniai teigia, kad NATO valstybių narių gynybos ministrai sprendimą dėl Kosove tarnaujančių karių kontingento ženklaus sumažinimo priims birželį. Teigiama, kad veikiausiai nuo Serbijos atsiskyrusioje provincijoje liks tik simbolinės aljanso karių pajėgos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį paneigė Kosovo premjero Hashimo Thacio kalbas, kad Maskva rengiasi pripažinti buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę, skelbia „RIA Novosti“. Duodamas interviu Serbijos laikraščiui „Politika“, ketvirtadienį H. Thaci pareiškė, kad Maskva netrukus ruošiasi pripažinti Kosovo suverenitetą. S. Lavrovas pareiškė, kad Kosovo premjeras neturėtų kalbėti Rusijos vardu, ir paneigė, kad Kremlius pripažins Kosovo nepriklausomybę.

Noras pasidailinti kūno formas pas, kaip skelbiama, vieną geriausių Lietuvoje plastinės chirurgijos meistrų Kęstutį Vitkų kaunietei kainavo ne tik krūvą pinigų – dar daugiau sugadinta nervų dėl nepavykusios operacijos ir jos pasekmių. Ir dar viena pamoka – nuo šiol moteris žinos, kad sutartis būtina perskaityti iki galo.

O kaip maitina? Koks ten maistas? Ar skanu?“, – šiuos ir panašius klausimus, matyt, yra girdėjęs kiekvienas, nors kartą pabuvojęs kitoje šalyje. Ir kiekvieną kartą išgirdus šį klausimą būna nepaprastai sunku keliais žodžiais apibūdinti vienos ar kitos šalies virtuvę. Chalkidikės gyventojai, kaip, beje, ir visi graikai, mėgsta skaniai ir sočiai pavalgyti. Tą galima pajusti lankantis ir mažose tavernose, ir prabangiuose restoranuose.

Spalio 28 ir 29 dienomis Nacionaliniame dramos teatre bus parodytas vienas įspūdingiausių festivalio teatrinių projektų – kultinio kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“. Pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, spektaklis pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Kūrinį atliks žymus prancūzų kino ir teatro aktorius André Wilmsas ir garsusis „Mondriaan“ styginių kvartetas iš Amsterdamo.

Spalio 28 ir 29 dienomis Nacionaliniame dramos teatre bus parodytas vienas įspūdingiausių festivalio teatrinių projektų – kultinio kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“. Pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, spektaklis pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Kūrinį atliks žymus prancūzų kino ir teatro aktorius André Wilmsas ir garsusis „Mondriaan“ styginių kvartetas iš Amsterdamo.

Rudenį Lietuvoje pirmą kartą rengiamose „Pasaulio muzikos dienose“ bus parodytas vieno iš svarbiausių šiuolaikinio muzikinio teatro atstovų, kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – museé des phrases“. Šis kūrinys, pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Goebbelso „Eraritjaritjaka“ spalio 28, 29 d. bus rodoma Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

Rudenį Lietuvoje pirmą kartą rengiamose „Pasaulio muzikos dienose“ (http://www.wmd2008.org/lt/news/view/66) bus parodytas vieno iš svarbiausių šiuolaikinio muzikinio teatro atstovų, kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – museé des phrases“. Šis kūrinys, pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, pripažintas geriausiu teatro „Vidy Lausanne“ (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu.

Vladimiras Putinas, po trijų mėnesių baigsiantis savo kadenciją Rusijos prezidento poste, žengė dar vieną ryžtingą užsienio politikos žingsnį: sausio pradžioje savo įsaku jis paskyrė buvusį Dūmos deputatą 44-erių metų Dmitrijų Rogoziną nuolatiniu atstovu prie NATO. Lapkričio mėnesį jo kandidatūrą slaptame posėdyje patvirtino parlamento Užsienio reikalų komitetas.

Netylant kalboms apie galimą „Mažeikių naftos“ savininko, koncerno „PKN Orlen“, perėmimą, ne juokais sunerimo ir Lenkijos valdžia, ir saugumo tarnybos, skelbia "Klaipėda". Informacija slapta Lenkijos specialiųjų tarnybų ministras Zbigniewas Wassermannas, gavęs Vidaus saugumo agentūros (VSA) įspėjimą, kad šalies naftos milžiną nori perimti Rusijos koncernas, nurodė nedelsiant pradėti tyrimą, kam priklauso „PKN Orlen“ akcijos. Kol kas tyrimo eiga įslaptinta.

Šis interviu yra žurnalistės Lauros Šaulytės parengto interviu ciklo „Šiek tiek daugiau nei žurnalistika“ pirmoji dalis. Interviu ciklas supažindina su žmonėmis, kurie užsiima pilietine žurnalistika nebūdami profesionalūs žurnalistai - jie imasi pilietinių iniciatyvų, kuria blogus ir juose pateikia savo komentarus visuomenei aktualiomis temomis.