paskolos

Greitųjų kreditų bendrovės savo paslaugas reklamuoja su rožinių svajonių atspalviu, tačiau dėl neatsakingo skolinimosi visuomenė patiria ne mažiau problemas nei jų sukelia besaikis alkoholio vartojimas, mano projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė. Kas paskatino pradėti projektą „Atsisakyk greituko“? Projekto idėja kilo, kai buvau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezidentė.

Nepaisant išaugusių vienkartinių išlaidų, susijusių su Ūkio banko dalies integracija, Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 6,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Atitinkamo 2012 metų laikotarpio banko grupės neaudituotas grynasis pelnas buvo 7,0 mln. litų. Banko šių metų pirmojo pusmečio neaudituotas grynasis pelnas siekė beveik 6,3 mln. litų arba 11 proc. mažiau nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu.

Edita KARKLELIENĖ Praėjusią parą Šiaulių apskrities policija užfiksavo keturis sukčiavimo ir du neteisėto elektroninės priemonės naudojimo atvejus. Nuo sukčių šiemet jau nukentėjo per 170 apskrities gyventojų. Pažintis socialiniame tinkle Pirmadienį Šiaulių rajone, Bazilionų miestelyje, gyvenantis 20-metis, socialiniame tinkle bendraudamas su mergina, pastarajai patikėjo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį ir kodus.

DNB bankas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius suteikė 1901 būsto paskolą, kurių bendra vertė – 264 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujai pasirašytų būsto paskolų apimtis išaugo 58 proc., o DNB banko dalis naujų būsto paskolų rinkoje, priklausomai nuo mėnesio, svyravo nuo 26 iki 30 procentų. Didžiausią būsto paskolų paklausą per pirmuosius šešis šių metų mėnesius DNB bankas fiksavo šalies sostinėje - apie 40 proc. naujų sutarčių pasirašyta Vilniuje, 17,4 proc.

  Pirmąjį šių metų pusmetį „Danske Bank“ naujų būsto paskolų portfelis augo 51 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai. Vidutinė naujos paskolos suma nekilnojamajam turtui šiemet augo 32 proc. ir siekė 202 tūkst. litų. Naujų būsto paskolų sutarčių suma 2013 m. pirmąjį pusmetį iš viso sudarė apie 70 mln. litų. „Metų pradžioje prasidėjęs būsto paskolų rinkos atsigavimas pirmiausia yra nulemtas atsigaunančio nekilnojamojo turto sektoriaus.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.

Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės į užburtą ir dažnai pražūtingą paskolų ratą kasdien įtraukia per 1000 Lietuvos gyventojų. Visuomeninės akcijos „Atsisakyk greituko“ atstovai atviru laišku ragina Lietuvos banką ir kitas valdžios institucijas imtis aktyvių veiksmų, kurie pažabotų greituosius kreditus išduodančių įmonių apetitą. Greitųjų kreditų portfelis Lietuvoje auga geometrine progresija.

DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 25,5 mln. litų grynojo pelno. Pirmąjį 2012 m. pusmetį bankas buvo uždirbęs 55,3 mln. litų grynojo pelno. Birželio pabaigoje DNB bankas individualiems ir verslo klientams buvo suteikęs 9,14 mlrd. litų vertės kreditų, t. y banko grynasis paskolų portfelis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 3,1 procento.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Įvertinus namų ūkių finansinę padėtį, matoma, kad sunkiausia padėtis yra Panevėžio mieste. Toliau rikiuojasi Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Klaipėda. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, tokį išsidėstymą lėmė skirtingas nedarbo lygis. Įvertinus emigracijos rodiklį, miestai išsirikiavo priešingai – didžiausia grėsmė kyla Klaipėdos miestui, Panevėžyje gyventi lieka daugiausia žmonių, tačiau tai lemia vyresnis gyventojų amžius.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

 Išsimokėtinai įsigyjami nedidel daiktai vartotojams gali užkirsti kelią perkant automobilį ar butą, jei pernelyg optimistiškai vertins savo finansines galimybes. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas ir telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ pastebi, jog dažniausiai su šia grėsme susiduria neseniai savarankišką gyvenimą pradėję jaunuoliai, o vyresni vartotojai savo finansines galimybes įvertina atsakingiau.

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. Kaip pagrindinius argumentus bankai nurodo didėjančią konkurenciją ir gerėjantį rizikos vertinimą.

Nors praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė, jog bankrutavusių asmenų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, visuomenės apklausos parodė, jog penki milijonai britų šeimų turi imti paskolas ar naudoti savo santaupas vien tam, kad galėtų padengti maisto išlaidas, rašo The Huffington Post. Šeimos, kurių pajamų nepakanka padengti maisto sąskaitoms, yra priskiriamos mažiausias pajamas turintiems namų ūkiams. Šioje grupėje esančių šeimų pajamos yra mažesnės nei 21 tūkst.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

 DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis per pirmuosius tris šių metų mėnesius uždirbo 13,3 mln. litų grynojo pelno. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį bankas buvo uždirbęs 21,7 mln. litų grynojo pelno. Rezultatai apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

Kreditorių trejeto teigimu, Graikija ūkio augimo gali tikėtis jau kitais metais, praneša BBC. Šiuo metu Graikijos valstybės skola siekia 160 proc. BVP. Tarptautinio valiutos fondo teigimu, siekiant stabilizuoti padėtį būtina šį skaičių sumažinti bent iki 120 proc. Kreditorių trejetas, įvertinęs šalies finansinę būklę ir pažangą vykdant reformas, patvirtino planus artimiausiu metu suteikti šaliai dar vieną 8,8 mlrd. eurų paramos paketą.

 Lietuvoje skandinaviškiems bankams pagal dabartinius kriterijus daugelis verslo projektų atrodo rizikingi, todėl jie neranda, kur įdarbinti pinigus, rašo „Verslo žinios“. SEB bankas Lietuvoje grąžins savo patronuojančiam bankui Švedijoje 100 mln. eurų vertės paskolą. Analitikai teigia, kad tai įrodo, jog bankas nerado, kur investuoti šiuos pinigus Lietuvoje.

Pagal audituotus duomenis UAB Medicinos bankas ir jo dukterinės įmonės (grupė*) 2012 metais uždirbo 5,17 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 4,14 mln. litų grynojo pelno. Medicinos banko valdybos pirmininko, administracijos vadovo Gintaro Treinio teigimu, 2012-ieji metai Medicinos bankui buvo įsimintini ir sėkmingi – buvo pažymėtas banko veiklos dvidešimtmetis ir pelningai baigti finansiniai metai. Per 2012 metus Medicinos bankas 32,18 mln.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė griežtą Airijos ekonominių problemų vertinimą, praneša BBC. Vertindami Airijos finansinio gelbėjimo planą, atstovai negaili kritikos „neadekvačiam“ Airijos bankų procesui. Buvo atsižvelgta į tai, kad bankai sunkiai kovoja su blogosiomis paskolomis. TVF yra susirūpinę, kad bankai praranda pinigus dar prieš padengdami blogasias paskolas.

Asta VOLKOVAITĖ Greituosius kreditus teikiančios kompanijos vilioja akcijomis ir „atrakcijomis“. Juos prižiūrintis Lietuvos bankas pernelyg nesiskubina drausti reklamos, kuri skatina žmones neatsakingai skolintis. Greitųjų kreditų reklamos jau skinasi kelią ir į vaikiškus žaidimus.  Vieni uždirba, kiti prasiskolina „Yra kelios bendrovės, kurios moka pinigus už tai, kai mano pakviesti draugai paima pirmąją paskolą.

Siekdamas skatinti atsakingąjį skolinimą ir skolinimąsi smulkiųjų kreditų rinkoje, Lietuvos bankas nustatė reikalavimus vartojimo kredito davėjams, kurie privalės atidžiau vertinti vartojimo kreditą norinčių gauti asmenų mokumą.

„Kiekviena verslo idėja prasideda nuo to, kad reikia ieškoti pinigų, kaip ją įgyvendinti. Pradžioje apėjome gimines, jie mums padėti negalėjo. Vienoje parodoje sužinojome apie ES paramą, pradėjome aiškintis, kaip ją gauti, o šiandien jau turime barą“, – savo patirtimi dalijasi „Trip“ baro vienas savininkų Algirdas Rumšas.

Aktyviausia būsto paskolų rinka – Vilnius ir toliau augs, prognozuoja didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausančio DNB banko atstovai. Jie prognozuoja, kad 2013 metais būsto paskolų Vilniuje tik daugės, tačiau kituose miestuose būsto paskolos bus stabilaus lygio. DNB banko Vilniaus regiono vadovas Edvardas Uziala sakė, kad Vilnius tyrimui pasirinktas neatsitiktinai – čia kas 9–10-as sostinės gyventojas turi būsto paskolą.

Šiaulių bankui atseikėta geroji dalis Ūkio banko turto. Kreditoriai, nesutiksiantys su Šiaulių banko pasiūlyta 4 įvairaus turto portfelių verte, galės parduoti juos rinkoje ir uždirbti iš susidariusio skirtumo. „Pagrindinis perkeliamas Ūkio banko turtas –  I, II ir III grupės paskolos, antrinės įmonės, susijusios su finansinėmis paslaugomis, Ūkio banko lizingas ir „Bonum Publicum“ gyvybės draudimas. Nebankinis turtas sudaro iki 10 proc.

Smulkios ir vidutinės įmonės norėtų pritraukti papildomo finansavimo, tačiau reta jo paieškai pasitelktų rizikos fondų investicijas. Taip yra todėl, kad informacijos apie juos verslininkams dar trūksta, atskleidžia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos (LRKA) atlikta apklausa.

Per 6 metų mikrokreditų teikimo laikotarpį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms suteikta kreditų už daugiau kaip 62 mln. litų. Mikrokreditų pasinaudojo beveik 900 įmonių. Ūkio ministerija, verslo atstovai ir priemonės administratorius teigia, kad rezultatai pranoko lūkesčius. „Mikrokreditai suteikė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse. Ten buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų veiklai plėtoti.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Kaip teigia prokuroras Simonas Minkevičius, sumos siekia dešimtis milijonų litų, tačiau įtarimai dar niekam nepareikšti. Tyrimas pradėtas antradienį popiet gavus Lietuvos banko raštą, kuriame išdėstyta informacija apie veikas, galbūt turinčias didelės vertės turto iššvaistymo požymių.

Lietuvos bankas įspėjo kredito uniją „Vilniaus kreditas“ dėl tinkamai neįvertinamos rizikos. Kaip teigiama Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pranešime spaudai, kredito unijos „Vilniaus kreditas“ inspektavimo metu buvo nustatyta, kad ši kredito unija kreditavimo veiklą vykdo tinkamai nevertindama iš sudaromų ir sudarytų skolinimo sandorių atsirandančios rizikos. Be to, kai kuriais atvejais kredito unija nepateikė arba nepatikslino duomenų, teikiamų Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazei.

2012 m. kredito unijų priimtų indėlių suma pašoko beveik 30 % – iki 1,8 mlrd. Lt, o paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 20 % – iki 1,1 mlrd. Lt. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rizikai valdyti. Nors kredito unijos specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms pernai padidino beveik triskart, vertinant atskiras įstaigas, dar yra požymių, kad paskolų susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai.

Išperkamosios nuomos bendrovės „Snoro lizingas“ 2012 metų grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, siekė 4,3 mln. litų – tai 30 kartų daugiau nei užpernai, kai pelnas buvo lygus 124 tūkst. litų. Bendrovės vartojimo paskolų portfelis pernai sudarė 18,3 mln. litų, kuomet išperkamosios nuomos paslaugų portfelis – 37 mln. litų. 65 proc. iš visų bendrovės „Snoro lizingas“ 2012 m. su vartotojais sudarytų sutarčių priklausė lojaliems klientams, su įmone jau sudariusiems 2 ir daugiau sutarčių.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet.

Nors dauguma šalies gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3-6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. - taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę - dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn.

2012 m. smulkiajam ir vidutiniam verslui kurti ir plėtoti 42 kredito unijos iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) išdavė 214 paskolų - net 43 proc. daugiau nei 2011 m. Bendra paskolų vertė praėjusiais metais sudarė beveik 13 mln. litų, arba 40 proc. daugiau nei 2011 m. Lietuvos centrinės kredito unijos projekto "Verslumo skatinimas" koordinatorius Tomas Valauskas pažymi, jog paskolų gavimo sąlygomis daugiau domisi jaunesnio amžiaus pradedantieji verslininkai.

Lietuvos banko valdyba, siekdama sudaryti galimybę fiziniams asmenims susipažinti su Paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomais jų asmens duomenimis per interneto prieigą, pakeitė Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles. Tokią galimybę turės fiziniai asmenys, patvirtinę savo tapatybę viena iš Lietuvos bankui priimtinų elektroninių asmens autentifikavimo priemonių.

2013 metais Baltarusijai būtinai reikės pritraukti dar apie milijardą dolerių paskoloms refinansuoti, pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai praneša "Telegraf.by". Valstybės vadovas patikslino, kad 2013 metais teks sumokėti didžiausią sumą skoloms padengti - kreditoriams būtina pervesti per 3 mlrd. JAV dolerių. "Vėliau bus lengviau, per metus teks sumokėti iki 2 mlrd.", - teigė prezidentas. A. Lukašenkos nuomone, Minskui pavyks rasti būtiną milijardą dolerių.

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį nuosmukis euro zonoje, panašu, tik dar labiau gilėjo, nors naujų neigiamų sukrėtimų bendros valiutos sąjunga nepatyrė. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,2 proc. Nuosmukį iš dalies sukėlė visuotiniai mėginimai sumažinti gamybines atsargas.

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.

Ūkio bankas, pasirašęs Atviros kredito linijos sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atliekančia INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, teiks paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas. Į AKF kreditus pretenduoti gali smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė spalį padidėjo iki naujo rekordo, praneša "Dow Jones". Remiantis pirminiais duomenimis, blogų paskolų vertė padidėjo 7 mlrd. eurų, iki 189,6 mlrd. eurų, arba 11,2 proc. visų paskolų. Rugsėjį rodiklis siekė 10,7 proc. Blogų paskolų vertė augo kiekvieną šių metų mėnesį, tačiau bendrų paskolų vertė mažėjo lėtesniu tempu, nes po metų metus trukusių lengvų skolinimo sąlygų bankai įdiegė griežtesnę kontrolę. Bendrų paskolų vertė sumažėjo nuo 1,7 trln.

Jau rašėmė apie bankų klientų galimybes derėtis su bankais: pasiūlyti jiems palankesnes kredito sutarties sąlygas, tinkamai pasirinkti banko teikiamas galimybes ir taip sutaupyti kad ir dešimtadalį paskolų vertės. Pasirodo, kaip tik dabar bankai turėtų būti lankstesni ir linkę išklausyti klientus. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad neretai požiūris į bankus, kaip į patronuojančią ir sąlygas diktuojančią finansų instituciją yra kontroversiškas.

Kaip iš milijonierių netapti milijonieriais su minuso ženklu, laiku ir be sunkumų išmokėti paskolą, gauti naudą ir dar sutaupyti? Specialistai pataria: su banku derėtis ne tik galima, bet ir reikia. Esą tinkamai įvertinus banko siūlomas sąlygas, ir, dar geriau, siūlant savąsias, galima sutaupyti bent 10 ar 20 proc. paskolų vertės, bent puse procento sumažinti banko maržą.