paskolos

Avialinijų bendrovei „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną sustabdžius veiklą po truputėlį į viešumą kyla jos paini finansinė schema. Aiškėja, kad įmonė buvo dotuojama ne tik iš Vilniaus savivaldybės, tačiau ir iš jai priklausančių įmonių, tokių kaip: AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Grinda“ ir pagrindinės „Air Lituanica“ akcininkės „Start Vilnius“. Vilniaus šilumos tinklų paskolos ir laidavimai tv3.lt gautais duomenimis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo verčiami UAB „Air Lituanica“ suteikti ke...

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

2014 metais sumokėti paskolos įmokas 60 ir daugiau dienų vėlavo maždaug dešimtadalis paskolas turinčių namų ūkių, o labiausiai vartojimo paskolų turėtojai. Šie duomenys skelbiami Lietuvos banko paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalgoje. 2014 metais iš visų vartojimo paskolų turėtojų vėluojančių mokėti įmokas dalis sudarė 14,8 proc. arba 1,2 proc. p. daugiau nei užpernai. Išperkamosios nuomos įsipareigojimus vykdyti vėlavo mokėti apie 10,5 proc. (2013 m. – 11 proc.) namų ūkių.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

 Mažėjant jaunam verslui lengvatų ir skirtingų programų įrankių, mažėja ir norinčių kurti ir plėtoti verslą. Per pirmą šių metų ketvirtį su jaunais verslininkais buvo sudaryta VSF paskolų sutarčių už 691 tūkst. eurų, tai yra du kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laiku (1,47 mln. eurų). Šias paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) Lietuvoje teikia 56 LKU grupės kredito unijos, o 95 proc. sumokėtų palūkanų yra kompensuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Praėjusių metų viduryje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kilęs sujudimas, nulemtas nuogąstavimų, kad įvedus eurą būsto kainos sparčiai kils, išgaravo. Tačiau, SEB banko ir nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ duomenimis, naujo impulso ir būsto paskolų, ir NT rinkoms suteikia augančios gyventojų pajamos, gerėjantys lūkesčiai dėl ateities, mažos palūkanos ir didėjanti būsto pasiūla.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų rinka pasižymėjo aktyvumu. Per pirmuosius tris metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams iš viso suteikė 49 mln. eurų būsto paskolų arba 5,5 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Swedbank“ ekspertų, dėl euro įvedimo prognozuoto sąstingio būsto finansavimo rinkoje fiksuota nebuvo.

Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2015 m. pirmą ketvirtį pasiekė 38,7 mln. EUR ir, lyginant su 2014 metų atitinkamu ketvirčiu, augo 15 proc. Grynasis banko pelnas šių metų pirmą ketvirtį sudarė 108,8 tūkst. EUR. „Banko paskolų portfelis išlaikė spartų augimą tiek 2014 pabaigoje, tiek 2015 metų pirmą ketvirtį.

 Lietuvos bankas (LB) siekia sugriežtinti paskolų išdavimo tvarką. Norima trumpinti paskolos laiką, mažinti jos maksimalų dydį. Taip siekiama apsaugoti vartotojus nuo palūkanų augimo šoko, nes šiuo metu jos yra rekordiškai žemos, todėl kai kurie gyventojai nepakankamai įvertina savo galimybes mokėti įmokas bankui, kai palūkanos išaugs. Ekspertai sako, kad palūkanos ateityje vis tiek augs, todėl pasiskolinusieji gali susidurti su problemomis, grąžinant kreditus.

 Beveik pusė tautiečių, paėmę vartojimo kreditą ir vėluodami jį grąžinti, labiausiai baimintųsi, jog paskola pabrangs, parodė visuomenės nuomonės apklausa. Tuo tarpu beveik penktadalis teigė manantys, jog vėluodami gražinti kreditą jokių baimių nejaustų.

Diana Janušaitė Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.

 Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.

„Žiūrint į naujų paskolų tendencijas, matėme mažėjantį naujų paskolų išdavimo tempą. Praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad atsigauna paskolų portfelio augimas, bet tai yra tik tam tikra iliuzija, nes didžioji dalis naujai išduotų paskolų portfelio augimo buvo didesnės paskolos valstybės valdomoms įmonėms energetikos sektoriuje, o tai neturi nieko bendra su privataus sektoriaus investicijomis“, – sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norėdama išlaikyti Bendrijos finansavimą svarbiems strateginiams projektams, Lietuva turi labai aiškiai suformuluoti savo prioritetus ir laikytis lankstesnės pozicijos – pataria ambasadorius Raimundas Karoblis, pramonininkams pristatęs naujosios Europos Komisijos prioritetus, tarp jų ir naująjį daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų planą.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

 Negavusi nė vieno pasiūlymo, skolų kamuojama Vilniaus valdžia nutraukė dar keturis iki 51,119 mln. eurų (176,5 mln. litų) paskolų konkursus. Savivaldybė gruodžio 16 dieną nutraukė iki 22,361 mln. eurų (77,208 mln. litų) paskolos konkursą - ja ketinta refinansuoti SEB vadovaujamo bankų sindikato 2008 metais suteiktą paskolą. Taip pat nutrauktas iki 15,447 mln. eurų (53,36 mln. litų) paskolos, kuria ketinta padengti DNB 2012 metais suteikta paskolą, konkursas.

 Smulkiųjų vartojimo kreditų trečiąjį šių metų ketvirtį išduota beveik dešimtadaliu mažiau nei praėjusį ketvirtį, o nuo metų pradžios tokių kreditų suteikta beveik 4 proc. mažiau. Kreditų iki tūkstančio litų bendros kainos metinė norma nuosekliai mažėja ir nuo metų pradžios sumenko dar 6 proc. Lietuvos banko duomenimis, III šių metų ketvirtį buvo suteikti beveik 169 tūkstančiai iki 1000 litų siekiančių smulkiųjų vartojimo kreditų.

Gyventojų būsto paskolų portfelis po truputį didėja nuo pavasario pradžios, o naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį buvo beveik trečdaliu didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Bankas prognozuoja, kad artimiausiu metu skolinimosi būstui mastas daugiausiai priklausys nuo sezoniškumo. Lietuvos banko duomenimis, antrą ketvirtį paskolų portfelio vertė ūgtelėjo 133 mln. litų, arba 0,5 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 96,1 mln. litų padidėjusi būsto paskolų vertė.

Ieškodami paskolos, žmonės retai atsižvelgia į kreditorių siūlomas galimybes, nes svarbiausia yra tai, jog paskola būtų suteikiama kuo greičiau. Čia ir pasirodo didžiausios besiskolinančiųjų klaidos, kurių tikrai reikėtų vengti imant kreditą. Manote, jog nėra skirtumo iš ko paskola bus imama? Galvojate, kad kiekvienas kreditorius ją suteikia tokiomis pačiomis sąlygomis? Klystate. Kiekvienas paskolos teikėjas yra skirtingas ir jo siūlomų paslaugų sąrašas taip pat.

Paskola turi padėti spręsti problemas, o ne tapti dar vienu finansiniu sunkumu – toks smulkių kreditų bendrovės paskolostau.lt credo. Nuo 2008 metų stabiliai veiklą vykdančios įmonės prekės ženklą ir interneto puslapį valdo UAB „Finverta“, priklausanti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai ir akcentuojanti finansinės įmonės atsakomybę suteikiant paskolą, būtinybę dirbti skaidriai, būti ne tik patikimu, bet ir atsakingu paskolos gavėjo partneriu.

 Artėjant rugsėjui pagrindinis rūpestis mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams –pasiruošimas mokyklai. Kiek bus išleista priklauso ne tik nuo bazinio mokyklinių prekių krepšelio turinio, bet ir nuo vaiko norų. Bet kokiu atveju, pasirengimas mokyklai kainuoja. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa rodo, kad tik kas dešimtas skolintųsi pasirengimui mokyklai.

43 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius trejus metus ėmusių vartojimo paskolą, tai darė siekdami įsigyti prekių ar paslaugų, daugiau nei penktadalis – būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) remontui, 14 proc. – trūkstamai sumai padengti įsigyjant NT. Beveik trečdalis gyventojų, ėmusių vartojimo paskolą, skolinosi nuo 3,5 iki 17 tūkst. Lt sumą. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus. Lietuviai – antri po latvių Baltijos šalyse, labai norintys būtinai turėti nuosavą būstą. Pirkimo-pardavimo rinka atgijo pernai.

Nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki gegužės 16 d. studentai galėjo pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis viename iš atrinktų bankų (AB „Swedbank“, DNB bankas). Šį pavasario semestrą iš visų pateiktų prašymų-anketų buvo atrinkti 1207 prašymai valstybės remiamoms paskoloms gauti.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Portugalija pareiškė baigianti trejų metų euro zonos gelbėjimo programą, pagal kurią sulaukė 78 milijardų eurų paskolos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo. Šį sprendimą pirmadienį turėtų palaikyti euro zonos finansų ministrai.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nekilnojamo turto (NT) pardavimai Lietuvoje sparčiai auga, bet būsto paskolų rinka pernelyg nedidėja. Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad prieš euro įvedimą iš vokelių pradedami traukti ir neapskaityti pinigai. Vis dėlto, pašnekovų manymu, neskaidrios lėšos sudaro mažesniąją dalį pinigų, už kuriuos perkamas NT. Juolab kad toks pirkinys – rizikingas būdas jas legalizuoti.

Vienas Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus iš įvairių kreditorių vidutiniškai paėmė 1,85 vartojimo paskolą. Beveik pusė besiskolinančiųjų nebuvo lojalūs vienai konkrečiai kredito įstaigai – 47 proc. jų skolinosi iš dviejų arba trijų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta Lietuvos gyventojų, per trejus pastaruosius metus ėmusių vartojimo paskolą banke arba greitųjų kreditų bendrovėje, apklausa.

Pagreitį įgaunančioje nekilnojamojo turto rinkoje didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei priklausantis DNB bankas nuo vasario 17 dienos naujoms būsto paskoloms su kintamomis palūkanomis pradės taikyti aiškiau rinkos situaciją ir individualias kliento finansines aplinkybes atspindinčią kainodarą. Kaip ir iki šiol, DNB bankas teiks būsto paskolas už fiksuotas ir kintamas palūkanas.

Nuo bankroto paskelbimo 2011 m. gruodžio 7 dieną iki 2013 m. gruodžio pabaigos „Snoro“ bankroto administratorius, kartu su banko darbuotojais aktyviai valdydamas banko išduotų paskolų portfelį, jau sugrąžino 1 mlrd. litų. Per šį laikotarpį taip pat papildomai surinkti 153 mln. litų palūkanų ir kitų mokesčių už paslaugas. Iš šių sumų 50 mln. litų paskolų ir beveik 7 mln. litų palūkanų buvo išieškoti iš bankui įkeisto turto.

Vilniaus regione veikiančios trys kredito unijos – Grigiškių, Pareigūnų ir Vilniaus regiono – laikinai pajamų netekusiems „Vilniaus taupomosios kasos“ nariams ir klientams nuo trečiadienio teikia trumpalaikes beprocentes paskolas. Visos trys unijos priklauso Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai. „Šis trijų kredito unijų žingsnis – įrodymas, kad unijų veikla yra pagrįsta kooperacijos ir savitarpio pagalbos principais.

 Bankininkai teigia, kad Lietuvoje įvedus eurą, gyventojai, turintys paskolas litais, iš to papildomai gali ir neišlošti, nes jau šiuo metu už paskolas moka beveik tiek pat, kaip ir už paskolas eurais, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“. „Būsto paskolą litais paėmę gyventojai euro įvedimo Lietuvoje naudą junta jau dabar. Juk litai šalies tarpbankinėje rinkoje jau dabar kainuoja beveik tiek pat kiek ir eurai.

Per 2013 metus pradedantiesiems verslininkams suteikta 15,8 mln. litų paskolų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) – 35 proc. daugiau nei 2012 metais (11,7 mln. litų). VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) prognozuoja, kad iki šių metų birželio 30 d., kai baigsis VSF paskolų teikimo terminas, lengvatinėmis kreditavimo sąlygomis dar spės pasinaudoti iki 150 verslo naujokų.

Besibaigiantys 2013-tieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo. Pirmą kartą nuo 2008 metų realus darbo užmokestis buvo teigiamas ir augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o nominalios namų ūkių vartojimo išlaidos pasiekė ikirecesinį lygį.

Augsiantis vartojimas, žemų palūkanų aplinka ir besibaigianti kainų korekcija sudarys prielaidas būsto kainų augimui kitąmet, mano „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. „Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Remiantis neaudituotais duomenimis, per trečią šių metų ketvirtį specializuoto estiško kapitalo vartojimo paskolų banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo paskolų portfelis paaugo 11 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 28 proc., ir pasiekė 110,1 mln. Lt. Banko pelnas šį ketvirtį siekė 1,6 mln. Lt. „Siekiame tapti vartojimo paskolų rinkos lyderiais, tad banko paskolų portfeliui viršijus 100 mln. Lt, artėjame prie užsibrėžto tikslo įgyvendinimo.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertintų kliento mokumą, pastarasis nebeturėtų pareigos mokėti ne tik netesybų, bet ir palūkanų, sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

 Krizė buvo geras laikotarpis, nes buvo patikrinti anksčiau priimti sprendimai, teigia „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas. Bankininko teigimu, negalima teigti, kad ikikrizinio lygio verslo finansavimas nepasiekia ne dėl bankų nenoro finansuoti, tai greičiau perdėtas verslo atsargumas.

Nuo spalio mėn. specializuotas estiško kapitalo vartojimo paskolų bankas „Bigbank“ uždaro klientų aptarnavimo skyrių Marijampolėje. Kitų metų pradžioje bankas planuoja uždaryti dar du padalinius Kaune ir Panevėžyje. Pasak „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, klientų aptarnavimo padaliniai uždaromi siekiant patenkinti gyventojų, vis dažniau besinaudojančių banko paslaugomis internete, poreikius.

Lietuvos bankas tikisi, kad jam pavyks suvaldyti greitųjų kreditų rinką, ribojant maksimalias paskolų kainas bei jų prieinamumą, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvos bankas ketina pasitvirtinti trejų metų veikos strategiją, ir vienas iš strateginių tikslų yra greitųjų kreditų bumo suvaldymas”, - interviu BNS ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas. Centrinio banko vadovas teigė, jog problemą ketina spręsti, peržiūrint kreditų kainos lubas bei jų prieinamumą.

Europos investicijų bankui (EIB) – kontroliuojančiojo fondo JESSICA valdytojui Lietuvoje pasirašius 40 mln. eurų paskolos sutartį su Šiaulių banku Lietuvos miestuose bus galima dar sparčiau įgyvendinti energijos taupymo programas. Tai jau trečioji EIB sutartis su Šiaulių banku, kurios tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose pastatuose gerinant finansavimo sąlygas.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Graikijoje nedarbo lygis gegužės mėnesį siekė 27,6 proc., rašo BBC. Tuo tarpu praėjusių metų gegužės mėnesį nedarbo lygis šioje šalyje buvo 23,8 proc. Tarp nedirbančiųjų – ypač daug, net 64,9 proc. sudaro jaunimas, kurių amžius svyruoja nuo 15 iki 24 metų. Graikijai išgyvena šeštus metus trunkančią recesija. Verta paminėti, kad šie duomenys gauti dar prieš Graikijos premjero Antonio Samario susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone.

Europos lizingo asociacija „Leaseurope“ paskelbė naujausius birželį atliktos verslo pasitikėjimo apklausos duomenis. Europos lizingo profesionalų nuomone, lizingo rinkos perspektyvos išlieka teigiamos: 54 procentai apklaustųjų mano, kad per 2-ąjį šių metų pusmetį naujai pasirašomų sutarčių vertė augs, ir tik 20 procentų prognozuoja smukimą. Prieš pusmetį atlikto analogiško nuomonės tyrimo duomenimis, besitikinčių augimo buvo 58 procentai, besitikinčių smukimo – 21 procentas.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį mažėjant bankų svarbiausioms – grynųjų palūkanų – pajamoms, šiemet ir toliau mažėjo bankų sektoriaus pelnas. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje veiklą nutraukus „UniCredit“ grupei, sumenko metus augęs paskolų portfelis. „Bankų sistema pirmąjį pusmetį plėtojosi tvariai, o „UniCredit“ grupės pasitraukimas finansų sektoriui didesnės įtakos neturėjo.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai verslo pradžiai ir plėtrai jau gali kreiptis ne tik dėl lengvatinių paskolų ir garantijų, bet ir dėl kredito linijų.

Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.

Viešojoje erdvėje vis dažniau ima šmėkščioti antraštės apie būsto rinkos atsigavimą, būsto paskolų grįžimą į „sveiką lygmenį“, dviženklius būsto kreditų skaičiaus šuolius, esamos situacijos prilyginimus 2004-2006 m. laikotarpiui ir pan. Tačiau bendra makroekonominė konjunktūra kol kas dar neteikia rimto pagrindo gyventojų entuziazmui.