paskolos

Lietuvoje pradėjo veikti didžiausia Latvijos hipotekos paskolų įmonė „West Kredit“ - į įmonės filialą Vilniuje investuota 100 tūkst. eurų. Nebankinis hipotekinis kreditorius „West Kredit“ Latvijos rinkoje dirba jau daugiau kaip 20 metų. „Esame įsitikinę, kad „West Kredit“ veiklos modelis, leidęs mums Latvijoje užimti lyderio padėtį, turi eksporto galimybių, tad išsamiai išanalizavę kaimyninių šalių rinkas, nusprendėme pirmiausia žengti Lietuvos kryptimi.

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. „Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

„Swedbank“ pradeda teikti finansavimą studentams, turintiems teisę į valstybės remiamą paskolą Lietuvoje. Sutartis dėl paskolos jaunuoliai banke galės pasirašyti per mėnesį – nuo spalio 6 d. iki lapkričio 3 d. Praėjusiais metais Lietuvos bankai studijų reikmėms lengvatinėmis sąlygomis iš viso paskolino 11 mln. eurų. Planuojama, kad panašaus dydžio finansavimas bus suteiktas ir šiais metais.

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Gyventojų galimybes laiduoti (garantuoti) už komercinių bankų ir kredito unijų suteikiamas paskolas turės būti vertinamos reikliau - reikės įsitikinti, kad gyventojo finansinė būklė atitinka pagal laidavimo sutartį prisiimamus įsipareigojimus. Lietuvos bankas papildė kredito unijoms ir bankams taikomus Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatus reikalavimu įvertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti už kredito įstaigų suteikiamas paskolas, pranešė LB.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

  Paskolų rykliai Kinijoje rado netradicinį būdą užtikrinti, kad internete paskolinti pinigai jiems būtų grąžinti – iš jaunų skolininkių, visų pirma studenčių, jie reikalauja nuotraukų, kuriose šios yra visiškai nuogos.   Dienraštis „The Southern Metropolis Daily“ šią savaitę pranešė, jog privatūs paskolų teikėjai reikalauja, kad pasiskolinti pinigų norinčios jaunos moterys kartu su savo tapatybės kortelės kopija atsiųstų ir savo nuogas nuotraukas.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Lietuvoje veikiantys bankai įmonėms skolina gausiau ir ilgesniam laikui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu, o norintiems gauti vartojimo kreditą, sąlygos turėtų šiek tiek griežtėti, rodo Lietuvos banko atlikta bankų apklausa. „Bankai šiek tiek sušvelnino reikalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonės galėjo gauti didesnes ir ilgesnio termino paskolas.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Didesni pajamų lūkesčiai Lietuvoje skatina gyventojus aktyviau skolintis vartojimui, sako vieno didžiausių komercinių bankų SEB ekspertė Julita Varanauskienė.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio. Kodėl kinta pinigų kaina? Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti.

Sudėtinga būtų rasti verslininką, kuris negalvotų apie savo įmonės plėtrą – investicijas į naujas technologijas, naujų produktų gamybą bei rinkų paiešką, personalo kompetencijų tobulinimą.

Europos Komisija (EK) suinteresuota padėti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“ iš Norvegijos „Hoegh“ išpirkti SGD laivą-saugyklą po to, kai 2024 metų pabaigoje baigsis laivo nuomos sutartis, sako „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška. Anot jo, šiuo terminalu taip pat domisi 2-3 pasaulinio lygio dujų tiekėjai.

Kredito unijų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo daugiau nei 55 mln. Eur (8,1 %), iki 672,6 mln. Eur. Tačiau nuostolingas ketvirtasis ketvirtis lėmė neigiamus metinius rezultatus: 2015 m. sektorius patyrė 0,6 mln. Eur nuostolių. „Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.

Ką darytumėte, jei vos per pusantrų metų jūsų įmoka bankui už būsto paskolą pabrangtų tris-keturis kartus? Baisu net įsivaizduoti. Ir būtent tokiame siaube gyvena paprasti rusai, prieš kelerius metus pasiėmę paskolas užsienio valiuta, o dabar negalintys jų išmokėti dėl keliskart smukusio rublio. Ir rusai netyli – šturmuoja šalies bankus ir reikalauja keisti paskolų sąlygas. Rublio kurso smukimas daugiausia nulemtas naftos kainos kritimo, mat nafta – pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis.

Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.

Lietuvoje populiarėjant tarpusavio skolinimosi platformoms jos pritraukia ne tik vis daugiau investuotojų ir besiskolinančių, bet šių bendrovių kuriasi vis daugiau. Auganti konkurencija skatina ir greitųjų kreditų įmones atidaryti naują platformą.  Pirmosios Lietuvoje tokios skolinimo platformos „Savy“ direktorius Vytautas Zabulis sako pastebintis, kad visos kitos platformos, kurios jau veikia, transformavosi iš greitųjų kredito įmonių.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Imdami banko paskolą, finansiškai įsipareigojate keliems ar net kelioms dešimtims metų. Nors sudėtingai skambanti bankų ir paskolų sistema dažnai gąsdina besiskolinančiuosius, norint sutaupyti ir gauti jūsų pernelyg neapsunkinančią paskolą, reikėtų žinoti, ko reikalauti iš konsultanto, prašant būsto paskolos banke. Pateikiu tris svarbiausius argumentus. Suteikti paskolą su mažiausia tuo metu nustatyta marža. Bankas greičiausiai jums siūlys didesnę maržą, nei skolinimosi metu esama mažiausia.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Vairuojate BMW? Jūs – toks pats neatsakingas, pro pirštus į gyvenimą žiūrintis pilietis, kaip ir tie, kurie maitoja visuomeninio transporto stoteles ir savo gyvenimus. Problemą galime išspręsti atėmę iš kai kurių žmonių teisę vairuoti BMW. Tiesa, reikėtų tam tikrų išlygų – negalima vairuoti tik greitųjų BMW, kuriuos vairuotojai gali įsigyti už nedidelę sumą – juk banko prezidento patarėjas irgi vairuoja BMW, tačiau transporto priemonė nekelia grėsmės nei jam, nei kitiems.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Nuo lapkričio 1 d., Visų šventųjų dienos, įsigaliosiančios griežtesnės būsto paskolų išdavimo tvarkos NT vystytojai gali net nepajusti, sako NT projektus finansuojančio banko ir NT agentūros atstovai. Tačiau jei pirkėjus sugriežtinimas paveiks labiau nei tikimasi, būsto neįperkantys gyventojai tik dar labiau pagyvins naujos statybos butų nuomos rinką, prognozuoja pašnekovai.

Seimui liko vienas žingsnis įteisinti naujoves Vartojimo kredito įstatyme ir nuo kitų metų pakeisti vartojimo kreditų išdavimo tvarką, kuri turėtų užtikrinti atsakingesnį skolinimą. Paprastai pristatome dešimt svarbiausių pasiūlytų naujovių, kurios turėtų pakeisti „greituosius“ kreditus. 1. Mažesnės palūkanos. Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

Būsto kainų augimas jau nestebina žmonių, tačiau pastarąjį pusmetį yra matomas didesnis pirkėjų aktyvumas dėl to, jog nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi skolinimosi reikalavimai. Lietuvos statistiko departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 procentais. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 3,9 proc., iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 5,4 proc., daugiabučiuose namuose – 3,5 proc.

 74 proc. gyventojų teigia žinantys, kokią dalį savo pajamų per mėnesį gali skirti paskolai grąžinti. Tai – 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Visgi, nors teigia žinantys, paprašyti įvardinti, 20 proc. gyventojų tą sumą nurodo klaidingai. Tokius duomenis parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir praėjusiais metais. Tyrimas atskleidė, kad 70 proc.

 Dažnas lietuvis įsitikinęs, kad geriau jau mokėti palūkanas bankui už būsto paskolą nei nuomostis butą iš kitų žmonių. Tačiau neretai žmonės prieš imdami paskolas užduoda sau ir banko darbuotojams ne tuos klausimus, kuriuos derėtų. Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra.

Trečiadienį veiklą pradeda tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“. Bendrovės atstovų teigimu, platforma siūlys vartojimo paskolas bei paprastą būdą investuoti savo pinigus. Tarpusavio skolinimas (angl. p2p lending) yra pasaulyje sparčiai populiarėjantis skolinimo ir investavimo būdas, kuomet skolintojai ir besiskolinantys yra fiziniai asmenys, o tarpusavio skolinimo platforma yra tik tarpininkė tarp jų.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.