REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.

Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vien per tris 2015 metų ketvirčius žmonės Lietuvoje pasiskolino daugiau nei per visus 2014 metus. Iš viso pernai buvo išduota naujų paskolų už beveik pusę milijardo eurų. Atrodo, žmonės pamiršo krizes, atsipalaidavo ir džiaugiasi gyvenimu.

REKLAMA

„Iš tiesų tiek būsto paskolų finansavimo augimas, tiek vartojimo finansavimo augimas šiandien dieną atrodo tikrai įspūdingai. Tai vienas veiksnių yra, kad didėja gyventojų pajamos, gerėja gyventojų lūkesčiai," - tikina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Paskolų bumą šiuo metu lemia dar ir tai, kad būsto paskolų palūkanos yra pačiame dugne ir kintanti būsto paskolos eurais dalis Euribor (6 mėn.) tesiekia apie 0,05 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Bet kas bus, jeigu nulines palūkanas pakeis keliais procentais didesnės. O jei žmogus išvis neteks darbo arba jei numirs vienas iš šeimos maitintojų?

„Žmogus turėtų kiekvienas įsivertinti, kas būtų, jeigu, pavyzdžiui, mano įmokos padidėtų 20 proc. Ir būtų ne 300 eurų, o galų gale galbūt 350–400 eurų. Ar aš tikrai galėčiau mokėti tokias įmokas?,“ - sako Odeta Bložienė.

Vis dėlto ne visi ekspertai mano, kad būsto paskolų ir apskritai skolinimo rinkoje vyksta kosminis augimas. Ir 2015 metų duomenis reikėtų vertinti iš kitos perspektyvos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ar pradėta labai smarkiai skolintis? Manau, kad galėsime atsakyti į šį klausimą tiksliau ir korektiškiau įvertinę, ar procesas šiek tiek sustojo po to, kai įsigaliojo sugriežtinta atsakingojo skolinimo redakcija. Nes turime tam tikrų abejonių, kad nemaža dalimi iki lapkričio 1 d. buvo skolinamasi tam, kad užbėgti už akių šitai griežtesnei redakcijai,“ - teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Be to, anot ekspertų, gruodį visuomet daugiau investuojama į būstą nei kitais mėnesiais.

Tačiau prieš 2008 – 2009 metų krizę Lietuvoje taip pat buvo jaučiamas didžiulis atsipalaidavimas. Žmonės už paskolas pirko būstus, skolinosi vartojimui visiškai nevertinę, kaip gyvens, jei padėtis pablogės. Ir skaudžiausiai krizės rykštė pliekė tiems, kurie turėjo pasiėmę dideles būsto paskolas. Ar situacija kartojasi?

Daugiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų