pašalpa

Atliekant visuomenei naudingus darbus už valstybės mokamas pašalpas neretam apsunksta kūnas ir svyra rankos... Kai kurie, stengdamiesi kaip nors prastumti tas varginančias darbo valandas, sumano pakelti sau motyvaciją. Ir pakelia. Na, o pakėlus tampa labai sunku pasikelti pačiam... Mėnesiui – 20 valandų darbo Į Tauragės seniūniją visuomenei naudingiems darbams kas dieną prisistato po 50 socialinę paramą gaunančių asmenų.

Iš 60-ies šalies savivaldybių tik dešimt nereikalauja atidirbti už paramą. Įdarbinti delsia Kone 6000 panevėžiečių šeimų gali padėkoti Savivaldybei už tai, kad ši nevers socialinių pašalpų gavėjų vasarą dirbti. Kaip valstybės išlaikytinius pasiųsti dirbti viešųjų darbų, valdininkai miesto Tarybos buvo įpareigoti nuspręsti dar iki gegužės 1-osios. Tačiau nuo vasario sukę galvą specialistai pareiškė negalintys nieko išmąstyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, „Sodros“ deficitas per keturis pirmuosius 2012 metų mėnesius yra maždaug 200 milijonų litų mažesnis, negu buvo planuota. Tačiau tai esą nereiškia, kad buvo netiksliai suplanuota. „Per pirmąjį šių metų ketvirtį 50 tūkstančių padaugėjo dirbančiųjų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudamo rūšmis“, – gyrėsi ministras D. Jankauskas po „Sodroje“ pirmadienį vykusio išvažiuojamojo vyriausybės pasitarimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. Tiesa, iki krizės tas didėjimas buvo ne itin ženklus.

Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka leista pačioms spręsti, kam skirti socialines pašalpas. Baigiantis trečiajam eksperimento mėnesiui aiškėja, kad dalis pašalpų gavėjų gudrauja ir pašalpas gauna neteisėtai, praneša LTV „Panorama“. Akmenės rajone vasarį buvo per 3 tūkstančius pašalpų gavėjų. Jiems išdalyta per pusę milijono litų, kompensacijos už šilumą rajone artėja prie milijono. „Apie 50–70 žmonių per mėnesį aplankome.

Penki Graikijos valstybinio socialinio draudimo fondo (IKA) tarnautojai kaltinami daugiau kaip 6 milijonų eurų pasisavinimu. Tai penktadienį pranešė šalies policija, kuria remiasi naujienų agentūra „RIA Novosti“. Tyrėjų duomenimis, nuo 2003 metų organizuota gauja įvykdė iš viso 244 nusikalstamas veikas. Socialiniai darbuotojai išrašydavo patys sau arba pažįstamiems pašalpas, skirdavo kompensacijas neva patirtoms išlaidoms padengti, pavyzdžiui, po gimdymo, gydymosi ligoninėje arba sanatorijoje.

Svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje. Į Ispaniją užsidirbti atvykę panevėžietis Deividas (35 m.), klaipėdiečiai Ruslanas (36 m.) bei Daiva M. (36 m.) ir Juozas Š. (51 m.) tikėjosi rasti geresnį ir sotesnį gyvenimą.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Pen­kis vai­kus pa­gim­džiu­si ir išau­gi­nu­si Šau­kė­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – R.M.) „Šiau­lių kraš­te“ per­skai­čiu­si, jog, li­kus pen­ke­riems me­tams iki pen­si­nio am­žiaus dau­gia­vai­kės mo­ti­nos ga­li gau­ti 540 li­tų šal­pos pen­si­ją, krei­pė­si į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Čia iš­gir­do, jog pašal­pa jai ne­prik­lau­so. O vie­na ka­bi­ne­te bu­vu­si mo­te­ris nu­si­ste­bė­ju­si, jog mo­te­ris ti­ki šiukš­lė­mis.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Vi­si as­me­nys, il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą, nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei naudin­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems asme­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Vi­si il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą as­me­nys nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Ma­no­ma, kad ati­dir­ban­čių­jų už pa­šal­pas uk­mer­giš­kių pa­dau­gės ke­tu­ris kar­tus. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems as­me­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Teritorinės darbo biržos vasario 10-17 d. bedarbio statusą suteikė 6,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Per tą pačią savaitę jos padėjo įsidarbinti 2,3 tūkst. bedarbių, dar 575 bedarbiai pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Kas penktas (21,5 proc.) įregistruotas bedarbis yra jaunesnis kaip 25 metų. 44,2 proc. bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Tarp naujųjų bedarbių daugiausia yra įregistruotų pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 66,1 proc.

Pašalpų gavėjų Lietuvoje vis dar nemažėja ir toks gyvenimo būdas kai kuriems itin įprastas. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško būdų, kaip mažinti tendenciją gyventi iš pašalpų. Tokiu tikslu prieš mėnesį patvirtintas naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris įtvirtino nemažai naujovių šioje srityje.

Gyventojai teikia vis mažiau popierinių prašymų ligos pašalpoms gauti ir naudojasi galimybe teikti juos paprastesniu, elektroniniu, būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti buvo pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti per 2011 metus pateikta 193 tūkst. 463 (iš viso elektroninių pašalpos prašymų per 2011 metus pateikta 200 tūkst.

Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams. Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.

Savivaldybės administracijai nesiimant siųsti gaunančiųjų socialines pašalpas padirbėti, ją įpareigoti tai padaryti bando Tarybos narys. Jau kurį laiką nemažai šalies savivaldybių gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą, privalo už ją atidirbti. Panevėžio mieste tokia tvarka kol kas negalioja – tik rajone.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Alytaus rajone Alovės seniūnijoje Alytaus kaime tėviškėje pasistatytoje metalinėje būdelėje dar pensinio amžiaus nesulaukusi Jadvyga Kurec gyvena beveik dešimtmetį. Pro jos gyvenamąjį būstą nuolat pravažiuojantys žmonės stebisi moters kantrybe gyventi be elektros, glaudžiantis prastai šildomoje būdelėje. Dar labiau – valdžios abejingumu vargstančiajai. Bet ši moteris pati nelabai linkusi priimti siūlomą pagalbą.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje į muzikos grupę susibūrusi aštuonių vyrukų kompanija pasirinko keistą, tačiau itin aktualų tuo metu šalyje vyravusiam ekonominiam nuosmukiui pavadinimą. UB40 – tai bedarbystės simbolis – paraiškos bedarbio pašalpai gauti kodas. Sunkiu ekonominiu laikotarpiu, 1978 metais, susijungę jaunuoliai susivienijo vedini meilės jamaikietiško regio muzikos ritmams.

Nuo kitų metų įsigalėsiantis Piniginės socialinės paramos įstatymas, pagal kurį bus organizuojama socialinių pašalpų mokėjimas, kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kita parama nepasiturintiems gyventojams padės efektyviau paskirstyti pajamas ir paramą gauti tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga, spaudos konferencijoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Naujoji tvarka įsigalios Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio savivaldybėse.

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Nemąstan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pake­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems.

Prieš porą savaičių paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad dirbančių britų skaičius pernai sumažėjo 311 tūkst., o dirbančių užsieniečių gretos pasipildė 181 tūkst. žmonių. Paskelbus tokius duomenis, britų dienraštis „The Daily Mail“ pakalbino tris verslininkus apie jų patirtį ir kodėl jie mieliau renkasi imigrantus. Santechnikos paslaugų bendrovės „Pimlico Plumbers“ savininkas Charlie's Mullinsas sakė, kad britai „norėtų būti futbolininkais, o ne dirbti normalų kasdienį darbą.

Tauragiškių Linos ir Raimondo Venskų šeima, auginanti dviejų mėnesių mažylį, iki šiol negauna motinystės pašalpos, kadangi užklausa dėl darbo stažo Anglijoje užstrigo „Sodros“ Tauragės skyriaus kompiuteryje.

Apie tūkstantis Černobylio avarijos padarinių likvidavimo brigadų narių, pasipiktinę planuojamu pašalpų mažinimu, antradienį bandė įsiveržti į Ukrainos parlamento pastatą, praneša „RIA Novosti“. Protestuotojai pralaužė pastatą supančią metalinę užtvarą, bet buvo sustabdyti policijos. Jie reikalauja, kad įstatymų leidėjai išeitų iš pastato tiesioginėms deryboms.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra baigė dar vieną sukčiavimo motinystės pašalpomis ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai apgaule įgijus beveik 100 tūkstančių litų pareikšti trims vienos šeimos nariams.

Libijos pereinamoji nacionalinė taryba (PNT) prieš Muammarą Gaddafį režimą kovojusiems šalies piliečiams mokės mėnesines 450 Libijos dinarų (apie 400 dolerių) pašalpas. Tai penktadienį pareiškė PNT vykdomojo komiteto pirmininkas Mahmoudas Jibrilis. Pasak jo, žmonių, žuvusių per susirėmimus su M. Gaddafiui lojaliomis karinėmis dalimis, šeimos taip pat gaus finansinę paramą, kurią sudarys maždaug 350 dolerių.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Nuo liepos 1-osios dėl motinystės (tėvystės) pašalpos besikreipiantys tėvai turi galimybę pasirinkti, ar gauti didesnę pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai, ar mažesnę, bet dvejus metus. Pirmasis naujosios mokėjimo tvarkos galiojimo mėnuo parodė, kad tėveliai dažniau renkasi pašalpą gauti dvejus metus.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Nuo liepos 1-osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa.

Bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužę padidėjo labiau nei prognozavo ekonomistai. Tokie duomenys, anot ekspertų, rodo, kad dėl šalyje augančios infliacijos namų ūkių finansinė padėtis išlieka sudėtinga, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. D. Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius šoktelėjo 19 600. Balandį prieaugis sudarė 16 900. „Bloomberg“ apklaust...

Motyvacijos ieškotis darbo, o ne gyventi iš pašalpų, stokos problema yra žinoma jau dešimtmetį ir per tiek laiko šioje srityje niekur nepasistūmėta, teigia dabartinė Seimo pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė. „Aš, kaip žmogus, kuris kažkada dirbau šioje sistemoje, matau, kad jau geras dešimtmetis niekas joje nevyksta.

Didžiosios Britanijos valdžia paskelbė sąrašą kvailiausių pasiteisinimų, kuriuos pateikė socialines tarnybas dėl pašalpų apgaudinėję žmonės. Kaip skelbia naujienų kanalas „Sky News“, žmonės teisinosi, pavyzdžiui, taip: „Aš naudojau kopėčias ne langams valyti, o tiesiog mankštinau nugarą“, „Ne aš prašiau pašalpos, o mano brolis dvynys“ arba „Mes kartu negyvename, jis tik rytais ateina pasipildyti gertuvės.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Mūšiai dėl išmaldų“. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji. Neaišku ir tai, kas ištiktų šalį, jei nebūtų emigracijos.

„Jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, esi bedarbė ir socialiai remtina, valstybė tavimi pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti – vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį“, – sako šiaulietė Inga, su siaubu suvokusi, kokiu keliu suka mūsų valstybė. Gimus dukrai, moteris iškart ją užrašė į lopšelį-darželį. Buvo garantuota vieta, tačiau paskutinę akimirką šiaulietė sužinojo, kad vietos darželyje negaus, nes pirmenybė – pašalpų gavėjams.

Lietuvoje dirbti neapsimoka. Statistinis bedarbis, pradėjęs dirbti, gaus vos 14 procentų didesnes pajamas už dabar gaunamas pašalpas. Statistika šį reiškinį vadina „nedarbo spąstais“. Darbo birža — “skurdo“. Lietuvos nedarbo spąstai — vieni didžiausių Europoje ir siekia 86 procentus. „Į spąstus“ savo noru Kai 45-erių šiaulietė Jolanta, kvalifikuota specialistė su aukštuoju išsilavinimu, buvo atleista iš darbo, išgyveno šoką.

Dzūkijos sostinės šilumos tiekėja - bendrovės „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ - didelės panikos dėl įsiskolinimų už šildymą nekelia. Jie nedaug didesni, palyginti su pernykščiu dabartiniu laikotarpiu. Tačiau alytiškių, gaunančių kompensacijas už šią komunalinę paslaugą, taip pat socialines pašalpas, sparčiai daugėja. Tai rodo prastėjančią žmonių būtį.

Kelią į labdaros organizaciją „Caritas“ suranda vis daugiau žmonių. Dažniausiai jie prašo maisto produktų ir dėl savo nesėkmingo gyvenimo keikia visus, nė nebandydami patys ieškoti bent siauručio takelio į šviesą. Po ilgokos pertraukos Panevėžio miesto savivaldybė šiemet buvo paskelbusi nevyriausybinių organizacijų programų (projektų) finansavimo konkursą.

Maždaug kas aštuntas šilutiškis, gaunantis socialines pašalpas, atsisako atlikti visuomenei naudingus darbus. Todėl jie negauna tų pašalpų į rankas ir tik vienoje parduotuvėje tegali išsirinkti maisto produktų. Pasak Šilutės seniūnijos inžinieriaus Vlado Rimkaus, ir iš tų už pašalpas atidirbančiųjų nedaug naudos, juos reikia drausminti... Šilutės miesto Žalgirio gatvėje ketvirtadienų, apie 10 valandą, „Šilokarčemos“ pakalbinti trys vyrai teigė jau baigę darbą ir ilsėjosi susėdę ant suolelio.

Rimantas septyniolika metų gyvena tėvų namuose. Po tėvų mirties namai padalyti į septynias dalis. Visiems septyniems vaikams priklauso ir krosnis, kurią kūrena vienas Rimantas. Bet jis negali gauti kompensacijos už malkas. Pusamžis vyras netgi registruotas ne name, o prie seniūnijos, nes neturi pinigų įsiteisinti savo namų septintosios dalies. Sužinojo, jog gyvena trise Prieš rinkimus Rimantas sužinojo, jog kukliame jo tėvų namelyje Kelmės pakraštyje gyvena ne vienas.

47-ų metų Hazel Cunningham socialiniame tinkle „Facebook“ publikavo savo vestuvių nuotraukas, kuriose ji stovinti su balta nuotakos suknele. Jos nelaimei, šiuos vaizdus pamatė ne tik susižavėję moters draugai, bet ir savivaldybės, iš kurios ji gaudavo vienišos motinos pašalpą, atstovai. Jie išsiaiškino, kad H. Cunningham, kuri tikino gyvenanti viena ir auginanti vaikus, iš tiesų gyveno su vyru. Tokiu būdu moteris apgaule išgavo tūkstančius svarų mokesčių mokėtojų pinigų.

Paramą skurstantiems šalies gyventojams siūlanti valstybė gali įstumti žmones į dar didesnę bėdą. Kelis mėnesius ar net visus metus gavusiems pašalpas ar išmokas nepasiturintiems asmenims gali būti liepta jas grąžinti. Ir nors valstybė pinigus mokėjo dalimis, grąžinti juos reikalaujama visus iš karto. Vilnietę Jūratę Bernadickaitę ištiko šokas, kai iš sostinės Socialinės paramos centro (SPC) atėjo raštas su reikalavimu grąžinti valstybei išmokas už vaikus.

Šalta žiema sparčiai tuština ne tik gyventojų, bet ir Savivaldybės kišenę. Sausio mėnesį smarkiai šoktelėję mokesčiai už šilumą dar daugiau gyventojų paskatino ieškoti būsto šildymo kompensacijų. Jų skaičius žymiai padidėjo, jei lygintume ne tik šią ir praeitą žiemą, bet ir du paskutinius mėnesius. Mokesčiai suvalgo algą Kupiškėnės Ritos keturių asmenų šeima už 64 kvadratinių metrų buto šildymą gruodžio mėnesį gavo 432, o sausį - 322 litų sąskaitas.

Tamsiais ir šaltais žiemos vakarais daugelis džiaugiasi – kaip gera turėti namus... O jų neturintieji šildosi daugiabučių laiptinėse, šiluminėse trasose ir viltingai laukia vasaros – tada gyvenimas būna gerokai paprastesnis. Pragėręs šeimą „Mūsų daug, bet mes nelabai kam rūpim“, – rėžia tikrų tikriausiu kauniečiu su pasididžiavimu prisistatantis Aleksandras Kreivys (59 m.), likimo draugų vadinamas Saška. Jis – elgeta.