pašalpa

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis sako, kad savivaldybės dirba kasininkėmis, o varguoliai apsimeta. „Pastebėjome, kad kai kurios savivaldybės iki šiol dirba kaip „kasininkės“ - socialinę paramą dalija visiškai nekreipdamos dėmesio, ar realiai žmogui tokia parama reikalinga. Kitaip tariant, jei žmogus pateikia reikiamus dokumentus socialinei paramai gauti - lengva ranka ją ir skiria.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas įstatymo projektas, pagal kurį 30 tūkst. socialinio būsto laukiančiųjų galėtų tikėtis kompensacijų už nuomą laikiname būste. Tuo pačiu siekiama praskaidrinti būsto nuomos rinką, nuomininkams aktyviau administruojant sandorius. Kadangi pateiktos dar tik įstatymo gairės, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis nenorėjo detalizuoti, kokią dalį nuomos išlaidų valstybė būtų pasirengusi kompensuoti.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja taip sparčiai, kad netrukus viena populiariausių dainininko Marijono Mikutavičiaus dainų „Trys milijonai“ įgaus baugiai tikrovišką tiesioginę prasmę. Nors neigiamų natūralios gyventojų kaitos rodiklių tempai pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau pažvelgus į bendrą demografinį šalies paveikslą matosi, kad situacija negerėja. Lietuva toli gražu nėra vienintelė šalis susidūrusi su gimstamumo problemomis. O labai toli žvalgytis nereikia.

Ligos suriečia ir pačius didžiausius darbštuolius, tad ir jiems anksčiau ar vėliau tenka prašyti skirti pašalpą. „Sodros“ Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Mockevičienė sako, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai išmokama apie 5 500 ligos pašalpų. Šių duomenų lyginti su ankstesnių metų rezultatais negalima, nes dabar „Sodros“ Panevėžio skyrius ligos pašalpas moka ir Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų ligoniams. Pernai jos buvo mokamos tik gyvenantiesiems Panevėžio mieste ir rajone.

Jauni žmonės metę mokslus ir neturintys darbo privalės tris mėnesius neapmokamai dirbti labdaringą darbą. Priešingu atveju jiems skiriamos pašalpos bus sumažintos, rašo the Independent. Nauja tvarka bus taikoma 18-24metų jaunuoliams. Tie, kurie per šešis mėnesius nuo mokslų nutraukimo nesusiras darbo, privalės dirbti bent 30 valandų per savaitę tam, kad ir toliau gautų savaitinę 56 svarų bedarbio pašalpą.

Nors vaikai dar šėlsta kaimuose pas močiutes, paskutinėmis atostogų savaitėmis mėgaujasi mokytojai, prasidėjusiose mokyklinių prekių mugėse tėveliai su vaikais jau renkasi kanceliarines prekes, matuojasi naujus drabužius ir batus, rašo „Respublika“. Ne visoms šeimoms užtenka pinigų privalomam mokinio krepšeliui nupirkti.

Sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai suskato išsiregistruoti iš kaimo. Panevėžio miestas nedalyvauja bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, todėl čia lengviau gauti pašalpas.

Nuolat akcentuojama, kad neįgaliųjų integracija ir įsiliejimas į darbo rinką yra vienas iš prioritetų.  Per penkerius metus neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų plėtrai skirta daugiau nei 20 milijonų litų  europinių pinigų. Panevėžyje prieš kelis mėnesius duris atvėrė modernus Darbo rinkos mokymo centro Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos skyrius.

Telefonu paskambinęs vyriškis ragino kuo greičiau atkakti į Donelaičio gatvėje įsikūrusį Tauragės socialinių paslaugų centrą, nes esą kompiuterinio raštingumo kursus lankančios moterys nesėdi prie kompiuterių, o pliaupiant lietui varomos tvarkyti aplinkos. Nuvažiavę į vietą iš tiesų radome keletą moterų, tvarkančių naujųjų patalpų aplinką. Ar pamačiusios fotoaparatą, ar dėl lietaus moterys baigė darbą ir suėjo į vidų.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti panevėžietė Aušra Stančikienė ragina valstybę iš esmės reformuoti išmokų neįgaliems vaikams sistemą. Ji teigia, kad valstybė tokiems vaikams skiria didžiules sumas, tačiau nesveikus vaikus auginančios šeimos negauna tų paslaugų, kurios jiems reikalingos. Neįgaliojo vežimėlio detektyvas „Dabar egzistuojanti neįgalių vaikų socialinės paramos sistema yra atgyvenusi ir neatitinka realių žmonių poreikių“, – teigia ji.

Policijos pareigūnai labai greitai pajunta, kuomet pradedamos mokėti pašalpos. Vakar į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą buvo pristatytos dvi girtos mamos, gavusios pašalpas ir nusprendusios atsipalaiduoti. Birželio 13 d., po pietų policijos budėtojams paskambinę ukmergiškiai pranešė apie girtą moterį su dviem vyriškiais šlitinėjančią miesto centre.

Atliekant visuomenei naudingus darbus už valstybės mokamas pašalpas neretam apsunksta kūnas ir svyra rankos... Kai kurie, stengdamiesi kaip nors prastumti tas varginančias darbo valandas, sumano pakelti sau motyvaciją. Ir pakelia. Na, o pakėlus tampa labai sunku pasikelti pačiam... Mėnesiui – 20 valandų darbo Į Tauragės seniūniją visuomenei naudingiems darbams kas dieną prisistato po 50 socialinę paramą gaunančių asmenų.

Iš 60-ies šalies savivaldybių tik dešimt nereikalauja atidirbti už paramą. Įdarbinti delsia Kone 6000 panevėžiečių šeimų gali padėkoti Savivaldybei už tai, kad ši nevers socialinių pašalpų gavėjų vasarą dirbti. Kaip valstybės išlaikytinius pasiųsti dirbti viešųjų darbų, valdininkai miesto Tarybos buvo įpareigoti nuspręsti dar iki gegužės 1-osios. Tačiau nuo vasario sukę galvą specialistai pareiškė negalintys nieko išmąstyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, „Sodros“ deficitas per keturis pirmuosius 2012 metų mėnesius yra maždaug 200 milijonų litų mažesnis, negu buvo planuota. Tačiau tai esą nereiškia, kad buvo netiksliai suplanuota. „Per pirmąjį šių metų ketvirtį 50 tūkstančių padaugėjo dirbančiųjų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudamo rūšmis“, – gyrėsi ministras D. Jankauskas po „Sodroje“ pirmadienį vykusio išvažiuojamojo vyriausybės pasitarimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. Tiesa, iki krizės tas didėjimas buvo ne itin ženklus.

Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka leista pačioms spręsti, kam skirti socialines pašalpas. Baigiantis trečiajam eksperimento mėnesiui aiškėja, kad dalis pašalpų gavėjų gudrauja ir pašalpas gauna neteisėtai, praneša LTV „Panorama“. Akmenės rajone vasarį buvo per 3 tūkstančius pašalpų gavėjų. Jiems išdalyta per pusę milijono litų, kompensacijos už šilumą rajone artėja prie milijono. „Apie 50–70 žmonių per mėnesį aplankome.

Penki Graikijos valstybinio socialinio draudimo fondo (IKA) tarnautojai kaltinami daugiau kaip 6 milijonų eurų pasisavinimu. Tai penktadienį pranešė šalies policija, kuria remiasi naujienų agentūra „RIA Novosti“. Tyrėjų duomenimis, nuo 2003 metų organizuota gauja įvykdė iš viso 244 nusikalstamas veikas. Socialiniai darbuotojai išrašydavo patys sau arba pažįstamiems pašalpas, skirdavo kompensacijas neva patirtoms išlaidoms padengti, pavyzdžiui, po gimdymo, gydymosi ligoninėje arba sanatorijoje.

Svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje. Į Ispaniją užsidirbti atvykę panevėžietis Deividas (35 m.), klaipėdiečiai Ruslanas (36 m.) bei Daiva M. (36 m.) ir Juozas Š. (51 m.) tikėjosi rasti geresnį ir sotesnį gyvenimą.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Pen­kis vai­kus pa­gim­džiu­si ir išau­gi­nu­si Šau­kė­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – R.M.) „Šiau­lių kraš­te“ per­skai­čiu­si, jog, li­kus pen­ke­riems me­tams iki pen­si­nio am­žiaus dau­gia­vai­kės mo­ti­nos ga­li gau­ti 540 li­tų šal­pos pen­si­ją, krei­pė­si į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Čia iš­gir­do, jog pašal­pa jai ne­prik­lau­so. O vie­na ka­bi­ne­te bu­vu­si mo­te­ris nu­si­ste­bė­ju­si, jog mo­te­ris ti­ki šiukš­lė­mis.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Vi­si as­me­nys, il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą, nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei naudin­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems asme­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Vi­si il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą as­me­nys nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Ma­no­ma, kad ati­dir­ban­čių­jų už pa­šal­pas uk­mer­giš­kių pa­dau­gės ke­tu­ris kar­tus. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems as­me­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Teritorinės darbo biržos vasario 10-17 d. bedarbio statusą suteikė 6,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Per tą pačią savaitę jos padėjo įsidarbinti 2,3 tūkst. bedarbių, dar 575 bedarbiai pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Kas penktas (21,5 proc.) įregistruotas bedarbis yra jaunesnis kaip 25 metų. 44,2 proc. bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Tarp naujųjų bedarbių daugiausia yra įregistruotų pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 66,1 proc.

Pašalpų gavėjų Lietuvoje vis dar nemažėja ir toks gyvenimo būdas kai kuriems itin įprastas. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško būdų, kaip mažinti tendenciją gyventi iš pašalpų. Tokiu tikslu prieš mėnesį patvirtintas naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris įtvirtino nemažai naujovių šioje srityje.

Gyventojai teikia vis mažiau popierinių prašymų ligos pašalpoms gauti ir naudojasi galimybe teikti juos paprastesniu, elektroniniu, būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti buvo pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti per 2011 metus pateikta 193 tūkst. 463 (iš viso elektroninių pašalpos prašymų per 2011 metus pateikta 200 tūkst.

Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams. Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.

Savivaldybės administracijai nesiimant siųsti gaunančiųjų socialines pašalpas padirbėti, ją įpareigoti tai padaryti bando Tarybos narys. Jau kurį laiką nemažai šalies savivaldybių gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą, privalo už ją atidirbti. Panevėžio mieste tokia tvarka kol kas negalioja – tik rajone.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Alytaus rajone Alovės seniūnijoje Alytaus kaime tėviškėje pasistatytoje metalinėje būdelėje dar pensinio amžiaus nesulaukusi Jadvyga Kurec gyvena beveik dešimtmetį. Pro jos gyvenamąjį būstą nuolat pravažiuojantys žmonės stebisi moters kantrybe gyventi be elektros, glaudžiantis prastai šildomoje būdelėje. Dar labiau – valdžios abejingumu vargstančiajai. Bet ši moteris pati nelabai linkusi priimti siūlomą pagalbą.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje į muzikos grupę susibūrusi aštuonių vyrukų kompanija pasirinko keistą, tačiau itin aktualų tuo metu šalyje vyravusiam ekonominiam nuosmukiui pavadinimą. UB40 – tai bedarbystės simbolis – paraiškos bedarbio pašalpai gauti kodas. Sunkiu ekonominiu laikotarpiu, 1978 metais, susijungę jaunuoliai susivienijo vedini meilės jamaikietiško regio muzikos ritmams.

Nuo kitų metų įsigalėsiantis Piniginės socialinės paramos įstatymas, pagal kurį bus organizuojama socialinių pašalpų mokėjimas, kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kita parama nepasiturintiems gyventojams padės efektyviau paskirstyti pajamas ir paramą gauti tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga, spaudos konferencijoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Naujoji tvarka įsigalios Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio savivaldybėse.

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Nemąstan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pake­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems.

Prieš porą savaičių paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad dirbančių britų skaičius pernai sumažėjo 311 tūkst., o dirbančių užsieniečių gretos pasipildė 181 tūkst. žmonių. Paskelbus tokius duomenis, britų dienraštis „The Daily Mail“ pakalbino tris verslininkus apie jų patirtį ir kodėl jie mieliau renkasi imigrantus. Santechnikos paslaugų bendrovės „Pimlico Plumbers“ savininkas Charlie's Mullinsas sakė, kad britai „norėtų būti futbolininkais, o ne dirbti normalų kasdienį darbą.

Tauragiškių Linos ir Raimondo Venskų šeima, auginanti dviejų mėnesių mažylį, iki šiol negauna motinystės pašalpos, kadangi užklausa dėl darbo stažo Anglijoje užstrigo „Sodros“ Tauragės skyriaus kompiuteryje.

Apie tūkstantis Černobylio avarijos padarinių likvidavimo brigadų narių, pasipiktinę planuojamu pašalpų mažinimu, antradienį bandė įsiveržti į Ukrainos parlamento pastatą, praneša „RIA Novosti“. Protestuotojai pralaužė pastatą supančią metalinę užtvarą, bet buvo sustabdyti policijos. Jie reikalauja, kad įstatymų leidėjai išeitų iš pastato tiesioginėms deryboms.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra baigė dar vieną sukčiavimo motinystės pašalpomis ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai apgaule įgijus beveik 100 tūkstančių litų pareikšti trims vienos šeimos nariams.

Libijos pereinamoji nacionalinė taryba (PNT) prieš Muammarą Gaddafį režimą kovojusiems šalies piliečiams mokės mėnesines 450 Libijos dinarų (apie 400 dolerių) pašalpas. Tai penktadienį pareiškė PNT vykdomojo komiteto pirmininkas Mahmoudas Jibrilis. Pasak jo, žmonių, žuvusių per susirėmimus su M. Gaddafiui lojaliomis karinėmis dalimis, šeimos taip pat gaus finansinę paramą, kurią sudarys maždaug 350 dolerių.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Nuo liepos 1-osios dėl motinystės (tėvystės) pašalpos besikreipiantys tėvai turi galimybę pasirinkti, ar gauti didesnę pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai, ar mažesnę, bet dvejus metus. Pirmasis naujosios mokėjimo tvarkos galiojimo mėnuo parodė, kad tėveliai dažniau renkasi pašalpą gauti dvejus metus.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Nuo liepos 1-osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa.

Bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužę padidėjo labiau nei prognozavo ekonomistai. Tokie duomenys, anot ekspertų, rodo, kad dėl šalyje augančios infliacijos namų ūkių finansinė padėtis išlieka sudėtinga, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. D. Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius šoktelėjo 19 600. Balandį prieaugis sudarė 16 900. „Bloomberg“ apklaust...

Motyvacijos ieškotis darbo, o ne gyventi iš pašalpų, stokos problema yra žinoma jau dešimtmetį ir per tiek laiko šioje srityje niekur nepasistūmėta, teigia dabartinė Seimo pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė. „Aš, kaip žmogus, kuris kažkada dirbau šioje sistemoje, matau, kad jau geras dešimtmetis niekas joje nevyksta.