• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuolat akcentuojama, kad neįgaliųjų integracija ir įsiliejimas į darbo rinką yra vienas iš prioritetų.  Per penkerius metus neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų plėtrai skirta daugiau nei 20 milijonų litų  europinių pinigų.

REKLAMA
REKLAMA

Panevėžyje prieš kelis mėnesius duris atvėrė modernus Darbo rinkos mokymo centro Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos skyrius. Tačiau norinčiųjų mokytis – tik vienetai, nes neįgalieji baiminasi, kad po tokios reabilitacijos jie liks ir be darbo, ir be pašalpų. O Seime jau parengtas įstatymo projektas, pagal kurį profesinės reabilitacijos centre besimokantieji nebeteks ir mokymosi stipendijos.

REKLAMA

Pustuštis centras

Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis teigė, kad nuo kovo mėnesio pradėjusiame veikti Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos skyriuje šiuo metu mokosi aštuoni neįgalieji, nors centras galėtų priimti per metus 60–70 žmonių iš visos apskrities.

„Dar 2007 metais buvo patvirtinta Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų strategija, pagal kurią kiekvienoje iš apskričių turėjo būti įrengtas reabilitacijos centras. Toks atsirado ir Panevėžyje, esame pasirengę priimti daug norinčiųjų mokytis, turime reikiamą mokymo ir apgyvendinimo bazę, darbuotojus, bet tikriausiai viskas remiasi į valstybės finansus“, – sakė V.Masilionis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot direktoriaus, neįgalieji turėtų būti suinteresuoti mokytis, nes gauna ne tik galimybę būti tarp kitų žmonių, įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų, bet ir stipendiją, maitinimą. Be to, kompensuojamos kelionės išlaidos. Tačiau neįgalieji neskuba pasinaudoti šia galimybe. Jau parengtas projektas, kad nuo 2014-ųjų sausio 1-osios neįgalieji, kurie dalyvautų profesinės reabilitacijos programoje, mokymosi pašalpą galėtų gauti tik tuo atveju, jeigu neturėtų teisės gauti šalpos pensijos ar valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. V.Masilionis įsitikinęs, kad tada norinčiųjų dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje iš viso nebūtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dalyvaudamas profesinės reabilitacijos programoje neįgalusis įgyja valstybės pripažintą kvalifikaciją, gauna stipendiją. Jeigu padarys taip, kad savo profesinius įgūdžius tobulinančiam žmogui atims jam priklausančią pašalpą, norinčiųjų mokytis vargu ar atsiras. Suprantu, kad valstybėje finansinė padėtis sudėtinga, bet problemas spręsti neįgaliųjų sąskaita neteisinga. Gal ir reikėtų apkarpyti pašalpą, atsižvelgiant į motyvaciją, bet taip griežtai nukirpti negerai. Neįgaliesiems juk nelengva įsilieti į darbo rinką“, – įsitikinęs V.Masilionis.

REKLAMA

Baiminasi netekti pensijos

Neįgaliųjų organizacijų atstovai mano, kad dėl tokios situacijos kalta valstybės politika: žmonės bijo, kad po profesinės reabilitacijos jie ne tik neras darbo, bet ir nebegaus netekto darbingumo pensijos. Pasak Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkės Reginos Novikienės,  neįgalieji norėtų įgyti profesiją ir dirbti, bet bijodami netekti jiems priklausančių pašalpų atsisako mokytis.

Lina DRANSEIKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų