pašalpa

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Sostinėje „Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje, o gal net visoje Europoje, maisto atiduotuvę. Joje vargingai besiverčiantys Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai maisto produktų gali gauti nemokamai. Tiesa, bet kas iš gatvės ten nepateks – maistas dalijamas tik nepasiturintiems. „Maisto banko“ parduotuvė atrodytų įprastai – yra lentynos, prekės, darbuotojai, tačiau yra vienintelis skirtumas – nėra kasos aparatų. Tai pirmoji šalyje maisto atiduotuvė.

Panevėžio savivaldybė tyčiojasi iš žmonių – taip rėžia sunkiai sergantys, po traumų ar operacijų gyjantys panevėžiečiai. Žmonės piktinasi, kad naują tvarką sumaniusi savivaldybė skurdžiausiai besiverčiančius neįgaliuosius ir rimtų sveikatos bėdų prispaustus žmones paliko be finansinės pagalbos. Nuo pavasario panevėžiečiai, norintys gauti tikslinę pašalpą, yra priversti rinkti čekius ar kitus dokumentus, įrodančius, kokių vaistų ar medicininių priemonių pirko.

Romo istorija kelia šiurpą, kai žuvo žmona jis vienas užaugino 9 našlaičiais likusius vaikus. Deja, tai ne vienintelė vyrą užklupusi nelaimė. Dokumentai, liudijantys apie darbo stažą, prieš keliolika metų sudegė, todėl Romas jau 13 metų negauna valstybinės pensijos. Vargstančiu senoliu susirūpino kaimynas, kuris ir pakvietė „TV Pagalbos“ komandą. Pasak jo, Romas gyvenimu nesiskundžia, tačiau jo gaunama išmoka akivaizdžiai per maža.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, finansinės pagalbos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. SOCIALINĖ PAŠALPA Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 172,7 Eur.

Skurdas Lietuvoje matomas ne tik kaimeliuose, bet ir didmiesčiuose. Nors vilniečiams badauti netenka, o darbų yra, tačiau kainoms šovus į kosmines aukštumas, jie taip pat priversti susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Beveik 2 metų Rokas ir penkiametis Arijus – brangiausia, ką turi netoli Vilniaus, Riešėje gyvenančios Julijos Janušienės šeima. Daugiausia šeimos išlaidų taip pat skiriama jiems, tiksliau – jų privačiam darželiui.

Rimtų sveikatos bėdų prispausti panevėžiečiai pasipiktinę nauja savivaldybės tvarka tikslinei pašalpai gauti. Iki šiol neįgalieji, sunkiai susirgę ar gyjantys po traumų ar operacijų kartą per metus galėdavo gauti iki 500 eurų siekiančią tikslinę pašalpą. Nuo šiol savivaldybė iš žmonių reikalaus įrodymų, ką žmogus pirko ir kiek išleido savo sveikatos gerovei. Ir tik pateikę čekius ar kitus dokumentus žmonės galės tikėtis pašalpos.

Žmogui mirus, jo artimieji gali kreiptis dėl įvairių pašalpų ar pensijų. Vienos mokamos periodiškai iki gyvos galvos, kitos – trumpiau. Taip pat yra ir vienkartinės, skirtos kūnui iš užsienio pargabenti, taip pat laidotuvėms ar nelaimingam atsitikimui darbe atlyginti. Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.

Išaugus vilniečių, besikreipiančiųjų dėl šildymo, vandens kompensacijų ir pašalpų, srautams sostinės gyventojai jas galės užsisakyti savarankiškai telefonu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė BNS nurodė, jog lyginant 2021 metų laikotarpį nuo rugsėjo 1 iki spalio 19 dienos su 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičius išaugo tris kartus.

Sugedo internetinė pašalpų sistema, per kurią savivaldybės skirsto pašalpas ir šildymo kompensacijas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, sistema nebeatlaiko didžiulio pinigų prašytojų srauto. Ministerija sistemą žada vėl paleisti tik kitą savaitę, o savivaldybės jau perspėja, kad gyventojams gali tekti ir po kelis mėnesius laukti kai kurių kompensacijų ir pašalpų. Dėl šio chaoso Vilniaus meras su ministerija jau svaidosi abipusiais kaltinimais.

Tikriausiai daugelis dirbančiųjų žino nerimo jausmą, kai susergama ir taip sunkioje finansinėje situacijoje. Juk susirgus gaunama ligos išmoka – gerokai mažesnė, nei įprasta alga. „Sodra“ atsakė, nuo kuo priklauso ligos išmokos dydis ir kiek procentų algos gauname būdami nedarbingi. Jos specialistai atskleidė, kokia gali būti mažiausia ir didžiausia ligos išmoka bei kaip ją apskaičiuoti. Profsąjungų atstovas įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju geriausia ligos išmoka būtų 100 proc.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo liepos vidurio tiesiai į gyventojų banko sąskaitas pradėtos pervedinėti išmokos, kurių tikslas – padėti išgyventi dėl augančių kainų. Vis dėlto kai kurie žmonės turės užsitikrinti savo teisę šią išmoką gauti, rašo BBC. Kas ir kada gaus šias išmokas? Pranešama, kad iki 650 svarų sterlingų (apie 777 eurų) dydžio mokėjimai bus skirti daugiau negu 8 mln. mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Seimui priėmus patikslintą 2022 metų biudžetą ir nuo birželio antrą kartą šiemet padidinus valstybės remiamas pajamas (VRP), socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą galėtų gauti maždaug 21 proc. daugiau gyventojų (31,5 tūkst. daugiau), sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Absurdiški Vyriausybės sprendimai dėl bedarbių armijai mokamų išmokų augina bedarbių gretas, o atlikti net paprasčiausių gatvių šlavėjų darbų nebėra kam. Bedarbiams nebereikia atidirbinėti už gaunamas pašalpas, tad tiek Kėdainiuose, tiek ir šio rajono seniūnijose trūksta elementariausius viešųjų erdvių tvarkymo darbus atliekančių žmonių.

Tėvas 20 metų nieko nenorėjo girdėti apie savo vaikus, tačiau mirus jo sūnui vyras nusprendė grįžti ir paprašyti dalies sūnaus palikimo. Šia situacija domėjosi TV3 laida „Prieš srovę“. Vyras į televiziją kreipėsi pats. Renaldas pasijuto nuskriaustas, kai po sūnaus mirties sužinojo, kad jo mirusio sūnaus sąskaitoje yra pinigų. Vyrą papiktino, kad žurnalistai apie šią susiklosčiusią situaciją nusprendė pasikalbėti ir su jo žmona. „Palaukite, supraskite, ji visus namus atėmė iš manęs.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Panevėžio rajono gyventojas Zenonas Zebkinas yra tituluojamas Lietuvos bedarbių karaliumi. Vyras įtūžęs, nes jam vietos valdžia panaikino esą priklausančią pašalpą. Nesusipratimai įvyko tada, kai Paįstrio seniūnas Z. Zebkinui už pašalpą liepė atidirbti, o pastarajam atsisakius tai daryti pašalpa buvo panaikinta.  Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nedarbo išmoką per koronaviruso krizę siūloma mokėti daugiau žmonių, nes numatoma sutrumpinti bedarbio pašalpai gauti reikalaujamo darbo stažo trukmę.    Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo 12 socialdemokratų.  Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintautas Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui. Laidojimo pašalpa Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Gera žinia klaipėdiečiams, gaunantiems socialinę pašalpą – kartu su įprasta išmoka šį mėnesį juos pasieks papildomi pinigai. Paramą gaus per pusę tūkstančio šeimų.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Nuo jų priklausys, kokio dydžio bus vienkartinė ar mėnesinė išmoka už vaikus, pašalpa mirus, minimali mėnesinė alga (MMA), šalpos pensija ir kitos išmokos. Bene aktualiausia daugeliui yra mėnesinė išmoka vaikams, kuri šiuo metu siekia 60 eurų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, kitais metais ši išmoka turėtų didėti iki 70 eurų.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Vilnietė Jelena, slauganti po insulto paralyžuotą seserį, negali atsigauti – nors jos seseriai nė kiek ne geriau ir slaugyti ją ir toliau tenka ištisą parą, pašalpa skiriama už globą yra 70 eurų mažesnė nei anksčiau. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisinasi – naujoji slaugymo pašalpų skyrimo tvarka esą daug objektyvesnė nei buvusi, leidžianti sunkių ligonių būklę ir poreikius įvertinti daug tiksliau ir objektyviau.

Vilniaus Kalvarijos „Carito“ bendruomenė, vėstant orams, sugalvojo naujovę – du kartus per savaitę vargingiau gyvenančius žmones ryte po mišių nusprendė pavaišinti arbata ir sumuštiniais. Juos tepti padeda ne tik „Carito“ savanoriai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Kaip sako „caritietės”, prašančiųjų karštos arbatos rudeniop daugėja, ir vis jaunesnių. Vyresni gi prisipažįsta dažniau maisto randantys konteineriuose.

Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.

 Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad vaiko pinigai didės, tačiau kol kas nėra aišku, kiek tiksliai. „Aš manau, kad vaiko pinigai didės, dėl paties dydžio dar nėra galutinai apsispręsta. Tai priklausys nemaža dalimi ir nuo realybės testo, kuris bus ateinančią savaitę – atnaujintos ekonomikos prognozės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Klausos negalią turintis 35-erių kaunietis Artūras atsidūrė išties nepavydėtinoje situacijoje – iki šiol pas motiną gyvenęs, bet dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų to būsto netekęs vyras priverstas laikinai glaustis pas pažįstamą, mat nepavyksta gauti socialinio būsto.

Vilniuje asmuo neteisėtai pasisavino laidojimo pašalpą. Policija informavo, jog incidentas įvyko kovo 22-ąją: Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, asmuo galimai prisistatęs V.U., neteisėtai pasisavino mirusiojo A.Š. laidojimo pašalpą.

Novatoriškas bandymas užtikrinti bazines mėnesines pajamas 2 tūkstančiams darbo neturinčių žmonių prisidėjo prie piliečių gerovės, bet nepadidino jų užimtumo, penktadienį pranešė Suomijos pareigūnai. Praėjusių metų gruodį šioje Šiaurės Europos valstybėje buvo baigtas dvejus metus trukęs eksperimentas, kuriame dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai. Jiems kas mėnesį besąlygiškai buvo mokama po 560 eurų, iš šios pašalpos neatskaičiuojant mokesčių.

Estijoje augant vidutiniam atlyginimui, didėja ir bedarbio pašalpos. Estijos draudimo nuo nedarbo fondas paskelbė bedarbio pašalpos šiais metais ribas – nuo 258,23 euro iki 1546,28 euro per mėnesį. Fondo pranešime pažymima, jog didžiausios galimos bedarbo mėnesio pašalpos dydis paskaičiuotas pagal esamą vidutinį dienos darbo užmokesčio dydį, kuris yra 33,25 euro, ir jį padauginus iš trijų.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

 Gaisrai po pašalpų – taip liūdnai konstatuoja ugniagesiai, kai nemaža dalis jų kyla mėnesio pradžioj. To pavyzdys šiąnakt Kupiškio rajone net dviejuose Siaurių ir Gyvakarų kaimuose kilę gaisrai. Viename jų girtavusi trijulė būtų sudegusi, jei ne laiku atvykę ugniagesiai. O štai kitame kaime gaisras baigėsi vyro žūtimi. Nuo tragiškos žūties vos spėjo išsigelbėti vyro kaimynystėje gyvenę du senukai.

Į skolas įklimpusiems tautiečiams seimūnai ketina mesti gelbėjimo ratą ir palengvinti skolų naštą, mat daugelis skolininkų, priremti antstolių, bijo ieškotis darbo ir tampa pašalpų prašytojais. Tačiau piktybiški skolininkai kentės dar labiau: nauju siūlomu įstatymu jiems norima skirti ne baudas, atskaičiuojamas net iš pašalpų, bet ir skirti viešųjų darbų. Marijampolėje gyvenantis Linas neslepia – įsiskolinimų naštą tempia jau eilę metų.

Pernai pagalbos į namus ir socialinės globos asmens namuose paslaugos buvo suteiktos 18,6 tūkst. žmonių, arba 4,5 proc. daugiau žmonių nei 2015 metais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma (82,2 proc.) asmenų, gavusių socialines paslaugas į namus, buvo pensinio amžiaus, 16,6 proc. – darbingo amžiaus asmenys su negalia, 1,2 proc. – vaikai su negalia.

Seimas apsispręs dėl naujos nedarbo išmokos skyrimo tvarkos, kuri, kaip teigiama, būtų šiek tiek palankesnė už dabartinę. Seimas antradienį balsuos dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriomis bedarbio pašalpas siūloma mokėti ilgiau, taip pat gyventojams duoti daugiau laiko išmokai gauti būtinam darbo stažui sukaupti. Pakeitimais numato, kad nedarbo išmokai gauti reikalingas 12 mėnesių darbo stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių laikotarpį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį keturis asmenis nubaudė už sukčiavimą, dokumento suklastojimą bei suklastoto dokumento panaudojimą. Vykdydami šiuos nusikaltimus, nuteistieji buvo įgiję teisę į pašalpas motinystės, tėvystės ir ligos pašalpas. Fiktyvią įmonę įkūręs vyras buvo nuteistas kalėti ir suimtas teismo salėje. Kaip pranešė teismas, nuteistasis A.K. nuo 2007 metų rugpjūčio 17 dienos fiktyviai įdarbino nuteistąją L.K. direktorę jo paties įkurtoje įmonėje Vilniuje.

Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo kitų metų galės ir dirbantys vaikų seneliai. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai 86 parlamentarams buvus už priėmė tokią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Numatyta, kad ji įsigalios nuo 2018 metų sausio. Slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų, 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa būtų mokama ne ilgiau kaip 14 dienų.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Šakių rajono taryba nusprendė, jog vienkartinė 200 eurų pašalpa iš savivaldybės biudžeto nuo kitų metų gali būti skiriama kiekvienam gimusiam vaikui, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Materialinių šeimų problemų 200 eurų neišspręsime. Tai tik simbolinė parama, o gal net ir padėka, išreiškianti pagarbą vaikus gimdančioms moterims, nes joms garbės raštų nereikia, o reikia tiesioginės paramos.

Lietuvoje du vaikus auginantis ir dirbantis gyventojas yra apmokestinamas beveik du kartus daugiau nei išsivysčiusių valstybių vidurkis. O Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir Australijoje tokiems darbuotojams mokesčių tarifas yra neigiamas, t.y. jiems yra primokama, kad jie dirbtų augindami vaikus, savo socialinio tinklo paskyroje rašo „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ateityje bedarbiams iki 9 mėnesių pailgėtų bedarbių pašalpos mokėjimo trukmė, o jos mokėjimo pradžios būtų iš karto po darbuotojo atleidimo iš darbo, o ne po tiek mėnesių, už kiek jis būtų gavęs išeitinių išmokų. Seimas penktadienį apsvarstęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, nutarė, kad į šią išmoką pretenduotų asmenys, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus.

Nuo lapkričio Lietuvoje siūloma uždrausti organizuoti bet kokius žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, skatinančias įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus, o nuo liepos girtaujantiems šalies gyventojams ketinama neskirti socialinės paramos ir nemokėti bedarbio pašalpų. Neeilinę sesiją inicijuojantys konservatoriai teikia Seimui priimti atitinkamas nuostatas įtvirtinsiančių įstatymų pataisas - trečiadienį parlamentarai apsispręs, ar jas įtraukti į posėdžių darbotvarkę.

Naujininkuose kasdien prie kioskų renkasi benamiai ir vargetos. O kad nesušaltų, šildosi kuo nors stipresniu. Vieni jų dar gauna socialines pašalpas iš valstybės, o kiti, pasak gyventojų, beviltiški alkoholikai. Tačiau žmonės aiškina, kad daliai jų dar galima padėti. O palikus šiuos be pinigų, prasidės vagystės. „Jie tada eis vogti, juos privers vogti. O ką tada daryti? Arba jie eis prašinėti žmonių pinigų, nes  jiems paprasčiausiai neužteks pinigų.

 Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto yra nemažai manančių, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai. „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc.