pašalpa

Praėjusią savaitę paskelbus kvietimą pretenduoti į 6 mln. eurų valstybės paramos įsigyjant pirmąjį būstą, Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sulaukė netoli 800 prašymų, sako ministrė Inga Ruginienė. „Per kvietimą teikti prašymus dėl finansinės paramos pirmam būstui įsigyti rugsėjo 14–18 dienomis buvo registruoti beveik 800 prašymų“, – ketvirtadienį Seimo plenarinėje salėje kalbėjo I. Ruginienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo lengvinti pašalpų gavėjų dalią – „atidirbti“ už pašalpą nebekviesti tų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai. Taip pat gyvenančių toliau nei trys kilometrai nuo vietos, kurioje reikėtų atlikti darbus, jei savivaldybės neužtikrina susisiekimo ar nemokamo pavėžėjimo. Visuomenei naudingos veiklos išvengtų ir žmonės, sutikę dalyvauti socialinių įgūdžių ugdymo ar priklausomybių prevencijos programose.

Vokietijos pašalpų gavėjams tampa vis sunkiau iš papildomų darbų pereiti į įprastą užimtumą, „Bild“ cituojamas vyriausybės atsakymas į parlamento nario užklausą. Pasirodo, kad kasmet mažėja pereinančių nuo gyvenimo iš pašalpų sistemos į darbo rinką. Jei 2017 m. į darbą, nuo kurio mokamos socialinio draudimo įmokos, pavyko perkelti 102 084 asmenis, tai 2025 m. iki rugsėjo mėnesio – tik 50 831. Skaičiuojant visiems metams, tai sudarytų apie 67 tūkst. žmonių. Mažėja ir pati tokių perėjimų dalis.

Nuo liepos 1 d. įsigalios nedarbo išmokų pokyčiai. Kai kam jos padidės, bet einant mėnesiams sparčiau mažės, kad žmogus būtų priverstas ieškotis darbo. Visgi personalo atrankos specialistai beda pirštu į neraminančią tendenciją – žmonės gauna tokias pašalpas, kad po to nenori dirbti. Sandra Norvilienė dirba įmonėje „Retiva“, kuri ieško darbuotojų įvairioms bendrovėms, pradedant nuo maisto pramonės iki medienos ir kt.

Visuomenėje netyla diskusijos dėl valstybės teikiamų socialinių išmokų – vieni įsitikinę, kad dalis gavėjų sistema piktnaudžiauja, kiti mano, kad be valstybės paramos išgyventi būtų neįmanoma. Žmonių nuomonės ir ekspertų vertinimai atskleidžia kur kas sudėtingesnę situaciją.

Įsivaizduokite, kad netikėtai prireikia kelių šimtų ar net tūkstančių eurų – sveikatai, būsto remontui ar kitoms būtinoms išlaidoms padengti. Tokiais atvejais ne visi žino, kad pagalbos galima kreiptis į savivaldybę, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali skirti finansinę paramą. Vis dėlto, kokia pagalba priklauso, kam ji skiriama ir kokio dydžio išmokų galima tikėtis, dažnam gyventojui vis dar lieka neaišku.

Savivaldybių skiriamos pašalpos gali tapti svarbia finansine pagalba netikėtose ar sudėtingose gyvenimo situacijose, tačiau ne visi gyventojai žino, kada ir kam jos priklauso. Dalis išmokų skiriamos įvertinus pajamas ar socialinę padėtį, bet kai kuriais atvejais vienkartinė parama gali būti suteikiama ir neatsižvelgiant į minėtus kriterijus. Savivaldybės paaiškina, kokiais atvejais gyventojai gali tikėtis vienkartinės pašalpos, kokio dydžio ji gali būti ir kodėl kartais prašymai yra atmetami.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdėti svarstymų, kad valstybės teikiama socialinė parama kai kuriais atvejais kone prilygsta minimaliam darbo užmokesčiui. Dėl to keliami klausimai, ar apskritai verta dirbti, jei dalį pajamų galima gauti iš pašalpų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiuose išmokų dydžiuose, o jų taikymo praktikoje.

„Pašalpinio“ tema dažnai išpučiama labiau, nei verta, ir tampa patogiu pasiteisinimu nekalbėti apie tikras problemas. O jos – daug rimtesnės: Lietuvoje socialinė atskirtis nemažėja, ypač švietime, kur vaikų galimybės labai priklauso nuo tėvų pajamų ir išsilavinimo. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, ekonomistas Romas Lazutka ir Seimo narys, konservatorius Raimondas Kuodis.

Ne visi apie tai žino, tačiau sunkiau gyvenantys žmonės Lietuvoje gali gauti papildomų pinigų kas mėnesį. Kai kuriais atvejais parama siekia net kelis šimtus eurų – tereikia atitikti numatytas sąlygas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai turi teisę į papildomą piniginę paramą. Ji skiriama tiek vieniems gyvenantiems asmenims, tiek šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų ribų.

Netekus artimojo, skausmas dažnai užgožia visus kasdienius rūpesčius. Tačiau kartu su emociniais išgyvenimais atsiranda ir labai praktiški klausimai – kaip surengti laidotuves, kur kreiptis dėl dokumentų ir kas padės padengti išlaidas. Daugelis žmonių net neįtaria, kad tokiais atvejais valstybė gali suteikti finansinę pagalbą, kuri kartais siekia beveik 4 tūkst. eurų. Mirus žmogui, jį laidojančiam asmeniui priklauso vienkartinė 592 eurų laidojimo pašalpa.

Sunkiai galą su galu suduriantys gyventojai gali kartą per metus iš savivaldybės gauti tikslinę pašalpą buitinei technikai, baldams, remontui, sveikatai, skoloms apmokėti ir t. t., kurios suma viršija ir 9 tūkst. eurų. Tačiau ne visi žino, kokiais atvejais galima dėl tokios pagalbos kreiptis. Su dukra sename name gyvenanti vilnietė Marija papasakojo, kad prieš mėnesį sugedo jų krosnis. O artėjant žiemai teko skubiai ją pasikeisti. „Dabar namuose šilta, bet išvis nebeturime pinigų pragyvenimui.

Praradus darbą gyventojams priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nepaisant to, kad tokia parama užtikrina finansinį saugumą praradus darbą, ekspertai įspėja – pernelyg dosni sistema gali slopinti motyvaciją grįžti į darbo rinką. Tuo metu valdžia tvirtina – išmokų mažinti neketinama, bet sistema bus tobulinama. Norint gauti nedarbo išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą.

Daug turto ar pajamų neturintiems gyventojams Lietuvoje skiriama piniginė parama. Ji gali būti mokama pinigais kaip socialinė pašalpa arba kaip būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti dabar galiojančią tvarką. Jei pataisos bus priimtos, pinigų galės gauti daugiau žmonių ir ilgesnį laiką. Piniginė parama gali siekti ir 802 eurus per mėnesį.

Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunimo nedarbą 15-24 metų amžiaus grupėje. Kodėl jauni žmonės neieško darbo, o vyresni dirba ilgiau? Kokios nedarbo išmokos yra kaimyninėse šalyse, ar reikėtų keisti tvarką Lietuvoje? Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir komunikacijos specialistė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pensinio amžiaus didėjimas Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų – ar jis turėtų būti vienodas visiems, ar atsižvelgti į profesijos pobūdį? Vis dažniau kyla diskusijų, kaip darbo pobūdžio pokyčiai ir fizinio bei protinio darbo skirtumai turėtų paveikti išeinant į pensiją.

Pensinis amžius Lietuvoje kyla – netrukus išeiti į pensiją galės tik sulaukę 65 metų, tačiau ar tai realu daugumai? Daug žmonių priversti dirbti sunkų darbą, kuris jėgas išeikvoja gerokai anksčiau, o galimybės išeiti anksčiau – ribotos. Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

2024 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,3 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 111,9 tūkst. asmenų arba 3,9 proc. visų šalies gyventojų. Nors palyginti su 2023 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį sumažėjo 6,4 proc., išlaidos socialinei pašalpai mokėti išaugo apie 2,6 proc.

Sunkiai pragyvenantys lietuviai kas 12 mėnesių gali gauti tikslinę pašalpą, siekiančią ir 9,3 tūkst. eurų. Savivaldybės gali skirti pinigų ne tik būtiniausiems baldams, buitinei technikai, krosnių įrengimui ar stogo remontui, bet ir medicininėms išlaidoms, gydymui padengti. Vis tik sunkiomis ligomis sergantys ir pakankamai pinigų gydymui neturintys gyventojai skundžiasi, kad jiems savivaldybė nesutinka skirti vienkartinės pašalpos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai neigia plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai – esą šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t. y. asmens pajamos didėja.

Finansinių sunkumų patiriantys gyventojai piktinasi, kad savivaldybė nesutinka jiems išmokėti vienkartinės pašalpos. Tuo metu savivaldybės tikina, kad gyventojams padeda, skiria jiems daugiau negu 1 tūkst. eurų. O jeigu prašymas buvo atmestas, pataria jį iš naujo pateikti. Portalo tv3.lt skaitytoja Jūratė skundėsi, kad negavo vienkartinės pašalpos. „Praradau darbą o vyras susirgo, šį mėnesį beveik negausime pajamų. Užpildžiau prašymą dėl vienkartinės pašalpos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.  SOCIALINĖ PAŠALPA. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur.

Finansinių sunkumų patiriantiems žmonėms valstybė yra sukūrusi sistemą, leidžiančią gauti paramą – socialinę pašalpą, šildymo kompensacijas ir kitas išmokas. Vis dėlto kartais užpildyti prašymo nepakanka – paramos prašantis asmuo turi nusiteikti, kad į jo namus gali ateiti savivaldybės specialistai ir patikrinti, kaip gi jis gyvena, o po tokio patikrinimo nuspręsti, skirti pašalpą ar ne. Pašalpos gavėjo gyvenimo sąlygas vertinantys specialistai turi teisę patikrinti net žmogaus šaldytuvą.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti savivaldybės pinigų, o už juos turi atidirbti. Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtus gyventojų pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tačiau nuo darbų atleidžia sergančius gyventojus, kurie gali pateikti gydytojo pažymas. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad gauna socialinę pašalpą. „Už dyką pinigų niekas neduoda, turiu už juos atidirbti. Tačiau susirgau, turiu biuletenį, dirbti negaliu.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti įvairių vienkartinių ir periodinių pašalpų, kompensacijų ir kitos paramos. Vis tik žmonės pastebi, kad ne visiems prašantiems tos pagalbos iš tikrųjų ir reikia. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad pašalpos skiriamos turtuoliams. Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jos iš tikrųjų reikia.

Finansinių sunkumų patiriantys gyventojai tikisi pašalpų. Tačiau piktinasi, kad jas skiriančios savivaldybės prašosi į namus ir tikrina, kaip žmonės gyvena. Tuo metu savivaldybės teisinasi, kad įstatymai numato patikrinti gyventojų namus. Vis tik žmonės piktinasi, kad savivaldybėms tenka atverti ne tik namų, bet ir šaldytuvų duris. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi, kad norint gauti pašalpą vien užpildyti dokumentus – neužtenka.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis dėl socialinės pašalpos. Savivaldybės skaičiuoja, kad per mėnesį gyventojams skiria ir 1,7 tūkst. eurų. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad pašalpa įprastai skiriama 3 mėnesiams. Tačiau gyventojai, prasidėjus Naujiems metams, žada prašymus teikti iš naujo. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau porą mėnesių gauna socialinę pašalpą. „Užpildžiau reikalingus dokumentus ir pašalpa man buvo skirta.

Vyriausybė didina socialines išmokas ir pašalpas bei giriasi, kad vidutinė socialinė pašalpa kitąmet bus ketvirtadaliu didesnė. Tačiau ji nesieks nė 200 eurų ir bus perpus mažesnė už minimalią mėnesiui išgyventi reikalingą sumą. Vienišiems asmenims vyriausybė pridės vos 4 eurus per mėnesį. Tad kovotojai su skurdu perspėja, kad skurstančių padėtis kitąmet Lietuvoje nepagerės.

Ne visi gyventojai turi fizinių galimybių ar gebėjimų užsidirbti pakankamai pinigų pragyvenimui. Tokiems gyventojams teikiama valstybės parama, kurią iš valstybės biudžeto lėšų moka savivaldybės, kuriose paramos stokojantys žmonės gyvena. Nuo 2025 m. parama bus kiek didesnė nei praėjusiais metais. Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Komunalinių mokesčių sąskaitos kai kuriems gyventojams yra per didelės. Daliai trūksta pinigų joms apmokėti, todėl kaupiasi skolos. Tačiau, pasirodo, gyventojams padėti gali  savivaldybės, jos skoloms apmokėti skiria ir 9 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas pasakojo, kad turi skolų, todėl tikisi savivaldybės pagalbos. „Skolos susikaupė, nes neapmokėjau būsto komunalinių išlaidų sąskaitų. Esu skolingas šilumos, vandens tiekėjams, namo administratoriui.

Naujos sudėties Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarstys buvusios kadencijos parlamentarų iniciatyvas dėl vaikų išlaikymo išmokos, laidojimo pašalpos didinimo. Komiteto dėmesio sulauks ir buvusių parlamentarų siūlymas didinti algas daktaro ar habilituoto daktaro mokslinį laipsnį turintiems mokytojams. Pradėti svarstyti šiuos projektus nutarta trečiadienį vykusiame SRDK posėdyje.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti socialinės pašalpos savo savivaldybėje. Didžiausia pašalpa šiemet viršijo 1,7 tūkst. eurų per mėnesį. Už pašalpas gyventojai turi atidirbti visuomenei naudingus darbus. Tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad dalį žmonių nuo darbų atleidžia. Pašalpos dydis siekia ir 1,7 tūkst.

Mažai uždirbantiems, nedideles pensijas gaunantiems ar vien tik iš išmokų gyvenantiems lietuviams tam tikrais atvejais savivaldybės kartą per metus gali suteikti tikslinę pašalpą, viršijančią ir 7 tūkst. eurų. Vis tik ne visi žino, kas ir kada dėl jos gali kreiptis. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris teigė esanti nedirbanti vieniša mama, už vaiką gaunanti neįgalumo ir socialinę pašalpą, taigi iš viso per mėnesį turinti 900 eurų pajamų.

Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius. Šią savaitę posėdžiavęs Ministrų kabinetas nepritarė gegužę opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio įregistruotiems Užimtumo įstatymo pakeitimais, kuriais siūloma tokiems asmenims suteikti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Sunkiai besiverčiantiems gyventojams turėtų padėti savivaldybės, kurios tam tikslui gauna visų mokesčių mokėtojų pinigus. Parama suteikiama atsižvelgiant į gyventojų ir jų šeimos narių pajamas. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės darbuotojai atvyksta į namus patikrinti, paramos prašančių žmonių, gyvenimo sąlygas ar suskaičiuoti šeimos narius. Patikros sulaukė ir portalo tv3.lt skaitytoja Kristina iš Kauno. Ji pasakojo, kad neseniai lankėsi savivaldybėje dėl socialinės pašalpos.

Seimui birželio mėnesį nepritarus siūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą, parlamentui vėl siūloma svarstyti šį klausimą.

Grupė Seimo narių siūlo dvigubai didinti laidojimo pašalpą. Pagal jų parengtą įstatymo projektą, laidojimo pašalpa siektų nebe aštuonis, o 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio sumą. Šiuo metu BSI sudaro 55 eurus, tad minėta išmoka vietoj 440 būtų 880 eurų. Projekto rengėjai tvirtina, kad dabartinė išmoka yra per maža, mat vidutiniškai laidotuvių išlaidos sudaro apie 1,7–2 tūkst. eurų.

Su finansiniais sunkumais susidūrę, o kartais net jokių finansinių bėdų neturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti pinigų. Įvairios vienkartinės pašalpos gali siekti iki 2 tūkst. eurų, o joms gauti, kartais užtenka tik pažymos apie amžių. Kiekvienoje savivaldybėje pašalpų skyrimo sąlygos, o kartais net jų pavadinimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojai gali kreiptis dėl socialinių, vienkartinių, tikslinių, sąlyginių, periodinių pašalpų.

Gyventojai, norintys gauti socialinę pašalpą, visus duomenis apie savo turtą turi pateikti savivaldybėms. Jų specialistai tikrina žmonių banko sąskaitas, skaičiuoja, kiek jie turi nekilnojamo turto (NT), žemės, automobilių ir kitų brangių daiktų. Jeigu žmogus, gaudamas pašalpą, įsigijo brangų pirkinį, jo turtas vertinamas iš naujo ir išmokų jis gali netekti. Gyventojai piktinasi, kad vertinami jų pirkiniai Gyventojai piktinosi tokia tvarka socialiniame tinkle.

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą. Jeigu Seimas pritartų Seimo nario socialdemokrato Liudo Jonaičio inicijuotoms Paramos mirties atveju įstatymo pataisoms, laidojimo pašalpa didėtų nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio.

Didžiojoje Britanijoje beveik 20 metų gyvenanti lietuvė vos negavo širdies smūgio perskaičiusi „Sodros“ laišką, kad per mėnesį turi jai grąžinti 34 tūkstančius eurų, nes neteisėtai gavo išmoką. Moteris sovietmečiu dirbo gamykloje su acetonu, todėl turėjo teisę gauti kompensaciją už kenksmingas sąlygas. Tačiau ši kompensacija priklauso tik gyvenantiems Lietuvoje. Moteris sako nežinojusi, kad emigravusi kompensaciją praranda.

Susiduriantys su su sunkumais Lietuvos gyventojai turi galimybę pasinaudoti finansine pagalba. Ji leidžia ne tik sutaupyti būsto šildymui, renovacijai, geriamam ar karštam vandeniui, bet ir padeda išgyventi, jei mėnesio pajamos yra mažesnės nei 135–246 eurai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad skirtingais gyvenimo atvejais valstybė teikia šalies gyventojams socialinę paramą ir socialines paslaugas.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Vyriausybė nepritaria grupės Seimo narių siūlymui dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.  Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Seimas spręs, ar dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą.  Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sklaido plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai. Šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t.y. asmens pajamos didėja. Per dešimtmetį tokių žmonių padaugėjo 2 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dirbti apsimoka.

Nepasiturintiems šalies gyventojams šį mėnesį vėl dalijami maisto paketai. Dar vieną kartą parama bus dalijama gruodžio mėnesį ir tai bus paskutinis kartas, kai „Maisto bankas“ vykdys tokią akciją, nes baigėsi europiniai pinigai. O prašančiųjų maisto – gerokai daugiau nei praėjusiais metais – net 60 tūkstančių. Marijampolietė Ženia sako jau laukusi žinios, kada bus dalijami maisto paketai. Senjorė nuogąstauja, kad pensija nedidelė, tad nemokami maisto produktai labai praverčia.

Mirus artimam žmogui, gali atsirasti klausimų, ką tokiu atveju daryti bei į kokias institucijas kreiptis. „Sodra“ pateikė keletą patarimų, ką tokiu atveju daryti.   Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320€. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.