parazitai

Pavasaris – puiki proga išvalyti organizmą nuo susikaupusių parazitų, šlakų ir toksinų. Jeigu jus vargina išberta oda, patinę paakiai, nuolat skaudantis skrandis, reikėtų suklusti – gali būti, kad jūsų organizme knibžda parazitai. Womenshealth.com siūlo natūralų būdą, padėsiantį su tuo kovoti. Prireiks tik dviejų ingredientų. 100 gramų linų sėklų ir 10 gramų gvazdikėlių. Su kavamale sumaišykite šiuos du ingredientus iki miltelių konsistencijos.

Palaikant sveiką žarnyną, tikėtina, jog neteks susidurti su nemaloniais sveikatos sutrikimais, kaip pilvo pūtimas, sutrikęs virškinimas ir daugelis kitų. Vis dėlto, dažnas į sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitas specialistų rekomendacijas numoja ranka, o tai anksčiau ar vėliau atsiliepia žarnyno veiklai. Gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius akcentuoja, kad sutrikus žarnyno veiklai, pirmiausia būtina nustatyti žarnyno užterštumo priežastį.

Parazitai – mumyse gyvenantys organizmai, vagiantys iš mūsų visas mums būtinas maistines medžiagas. Išgirdus šį žodį, į galvą ateina nelabai malonūs vaizdiniai, tačiau realybė yra kiek kitokia. Parazitų sukeliamomis infekcijomis žmonės serga daug dažniau, nei jūs manote. Tiesą sakant, maliarija yra viena iš parazitų sukeliamų ligų, kasmet nusinešanti 600 tūkst. žmonių gyvybes.

Šios savaitės pradžioje pasprukęs Šiaurės Korėjos karys, kuris jau buvo penkis kartus pašautas, kai jį be sąmonės savo pusėje surado pietų korėjiečiai, šiuo metu yra „stabilios būklės“, praneša vietos žiniasklaida. Tačiau Pietų Korėjos medikus pribloškė tai, kad kario organizme jie aptiko „dar nematytą parazitų rūšį“, rašoma „Business Insider“. Pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos su savimi neretai atsineša ir parazitų, vienu atveju – net daugiau nei 30 rūšių apvaliųjų kirmėlių, teigiama leidinyje.

Dažnai manoma, kad utėlių problema gresia tik asocialioms šeimoms ir tvarkingai gyvenantiems nėra dėl ko nerimauti. Būtent dėl tokios nuomonės tėvai nustemba ir kaip reikiant išsigąsta, kuomet rūpestingai prižiūrimas vaikas iš darželio ar mokyklos parsineša utėlių. Taip nutiko ir skaitytojai Laurai, kuomet dukra iš mokyklos grįžo užsikrėtusi utėlėmis, o greitai išsprendus problemą ir jų atsikračius, po poros savaičių istorija pasikartojo.

Dažnai žmogus gali net neįtarti, kad turi žarnyno parazitų ir vienas iš tokių – kaspinuotis, kuriuo galima užsikrėsti per užterštą maistą, žemę ar vandenį. Taip pat pasitaiko atvejų, kada merginos, siekiančios greitai ir lengvai sulieknėti, internetu įsigyja lieknėjimo tablečių iš Kinijos, kuriose yra parazito lerva. Prarijus tokią tabletę kaspinuotis apsigyvena organizme, valgo maistą ir auga, o žmogui tokiu būdu ima sparčiai kristi svoris.

Edinburgo gyventoja padavė į teismą kompaniją, kurioje dirbo. Už patirtą žalą ji pageidauja 60 tūkst. svarų išpirkos. Aishah McDevitt (21) tvirtina, kad nuo darbo patalpose užsiveisusių žiurkių užsikrėtė niežais. Mergina sportinių prekių parduotuvėje dirbo prieš penkerius metus. Ji tvirtina, kad darbo vietoje buvo priversta dirbti viršvalandžius, jai nebūdavo išmokamas pilnas atlyginimas, čia kentė panieką ir pažeminimą.

O dabar sukluskite visi mažesnių vaikų tėveliai, ypač jei jūsų atžalos su malonumu žaidžia kiemų smėlio dėžėse. Smėlyje neretai veisiasi pavojingi parazitai, kurie net kelerius metus gali graužti jūsų vaiką, o jūs to nė neįtarsite. Naujausias tyrimas, atliktas Vilniuje, atskleidė, kad kai kuriose kiemų smėlių dėžėse žaisti išties pavojinga – savivaldybė neatlieka viešų smėlio dėžių parazitologinių tyrimų, o ne savivaldybei priklausančių aikštelių iš viso niekas nekontroliuoja.

Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad parazitinės infekcijos yra labai dažna problema, paliečianti daugiau kaip 3,5 milijardus žmonių. Parazitas yra organizmas, kuris gyvena ir maitinasi kitais organizmais. Dar tiksliau, parazitai naudoja maistingąsias mūsų organizmo medžiagas ir taip padaro žalas visai mūsų sistemai. Parazitai gali gyventi įvairiose formose. Jie klesti beveik visuose organuose, ypač mūsų žarnose.

Suši jau seniai pristatomas kaip sveikas, madingas patiekalas. Dažnas įsitikinęs, kad tai maistingas, skanus ir kiek brangesnis maistas. O juk ne vienas mano, kad brangiau, reiškia geriau. Deja, mokslininkai skelbia itin prastą žinią suši mėgėjams. Dėl žalio maisto valgymo, didėja grėsmė užsikrėsti parazitais. Kovos su ligomis ir prevencijos centro atstovų teigimu, valgant sušius, galima užsikrėsti žuvų liga, kurią sukelia parazitiniai kirminai.

Vaikų gydytoja, apžiūrinėdama pacientą vardina, kaip reikia taisyklingai tikrinti vaiko galvą įtarus, kad vešliuose plaukuose apsigyvena utėlės. O simptomai labai paprasti, jeigu labai dažnai ir smarkiai niežti galvos odą, tikrai verta susirūpinti, kaip sako gydytoja, ar neapsigyveno nepageidaujami parazitai. Medikė pastebėjo, kad utėlėtų vaikų ėmė daugėti. Tą pastebi ir nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tiesa, besikreipiančių į medikus labai nedaug.

Klimato atšilimas suteikia galimybes klestėti parazitams ir kitiems kenkėjams. Ne tokie pikti speigai, žymiai šiltesnės ir trumpesnės žiemos, ilgesnis šiltasis periodas, drėgmė ir karštis bei kitos klimato anomalijos parazitams ne kenkia, o sudaro palankias sąlygas daugintis ir užgrūdina juos. Dalies parazituojančių gyvių gimtinė kaip tik ir yra ten, kur karšta, drėgna ir palankios sąlygos.

Jei manote, jog pasaulis, kuriame parazitai priverčia šeimininkus vykdyti jų įsakymus tėra filmų kūrėjų fantazijos, labai klydote. Gamtoje tokių istorijų apstu. Pavyzdžiui, parazitiniu vėžiagyviu užsikrėtęs krabo patinas tiesiog paverčiamas patele. Kovoms skirtos jo žnyplės nebesivysto, o pilvelis praplatėja, kad atsirastų vietos „gimdai“, kurią parazitas pripildo savo jauniklių kapšeliu.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvūnų populiacijas reguliuoti cheminiais preparatais nerekomenduojama, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė Milda Žigutienė. Ji tikina, kad tai – neefektyvu ir brangu. LRT radijo klausytoja, paskambinusi nuomonių telefonu, teiravosi, kodėl nuo erkių nepurškiami miškai ir pievos. „Kodėl nepurškiami mūsų miškai ir pievos nuo visokių parazitų, ypač nuo erkių. Jos tapo vos ne maru.

Liepos mėnesį užfiksuoti du skirtingi atvejai, kai 12 metų vaikų organizmuose rasta ameba, mintanti smegenimis. Ameba dažniausiai aptinkama šiltuose vandens telkiniuose. Ji patenka į organizmą per nosį, po to pasiekia smegenis, kur pradeda misti smegenų audinius. Daugelis užfiksuotų atvejų JAV tarp 2001 ir 2010 metų buvo pietinėse valstijose. Tačiau toks smegenis mintantis parazitas yra ne vienas. Yra ir kitų mikroorganizmų, kurie elgiasi panašiai ir parazituoja žmogaus smegenyse.

Vasarą didelė dalis gyventojų atostogauja įvairiose poilsiavietėse, sodybose, keliauja į kitas šalis, į savo namus priima atvykstančius svečius. Tačiau turiningas poilsis gali baigtis liūdnai – namuose apsigyvenusios blakės. Blakėmis dažniausiai užsikrečiama keliaujant – šie kenkėjai parsivežami kartu su lagaminais.

Marko Ravenhillo „Shopping and Fucking“ – spektaklis, nuo kurio 1999 metais prasidėjo Oskaro Koršunovo teatro veikla. Šiandien, praėjus trylikai metu, nemenką skandalą įžiebęs spektaklis rodomas paskutinį kartą. Susidomėjimas – ne ką mažesnis nei tuomet, mat visi bilietai iššluoti vos per pora dienų, o norinčių bet kokiais būdais patekti į spektaklį tik daugėja. Apie teatro pradžią, „Shopping and Fucking“ sukeltą ažiotažą bei dabartį kalbamės su pačiu režisieriumi.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

„Kam reikalingas seksas?“ – šis klausimas rūpi daugeliui biologų-evoliucionistų. Galbūt jis reikalingas tam, kad nugalėtume parazitus šaltajame kare? Indianos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad būtent parazitams turime būti dėkingi už lyčių ir sekso kaip dauginimosi formos atsiradimą. Vyriškosios lyties būtybės negali daugintis savarankiškai, ir jų egzistavimas niekada nebuvo logiškai pagrįstas.

Specialistai perspėja: Londonas tampa ne tik Jungtinės Karalystės sostine, bet ir tarakonų bei žiurkių valdomis. Jų čia daugiau nei bet kuriame kitame Didžiosios Britanijos mieste. Londono pietuose esantis Wandsworth rajonas pirmauja užsakymais atlikti patalpų dezinfekcijas: tūkstančiui rajono gyventojų tenka 86 prašymai padėti susidoroti su graužikais ar parazitais. Daugiausiai pranešimų registruojama dėl žiurkių ir pelių antplūdžių, rašoma www.independent.co.uk.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimų. Deja, abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad susiklosčius tokiai situacijai, lieka tik neramiai laukti ir stebėti – ar nepasirodys pirmieji ligos simptomai. Mat įkandus erkei, jokių profilaktinių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.

Dinozaurai, karaliavę Žemėje prieš 150 milijonų metų, erdve dalijosi su ne ką mažiau bauginančiais parazitais – 2 cm ilgio kraujasiurbėmis blusomis. Taip tvirtina Kinijos ir Prancūzijos paleontologai, neseniai ištyrinėję devynias įspūdingas fosilijas, aptiktas Vidinės Mongolijos teritorijoje ir Liaoningo provincijoje, Kinijos šiaurės rytuose, praneša agentūra AFP. Priešistorinių blusų patelės buvo daugiau nei 20 mm ilgio, patinai kiek menkesni – 15 mm.

Sužinoti, ar sveika gerti šaltinio vandenį, šiandien žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. O tai kainuoja, ir gana nemažai. Lietuvos žaliųjų sąjūdis atliko eksperimentą ir užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį. Šaltinių vandens mėginiai paimti Antakalnio mikrorajone Plytinės g. ir Antakalnio g. (prie Antakalnio žiedo), taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio.

Tikrai žinome, kad turguje ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo? Ar visada prieš valgydami nusiplauname rankas ir tai, ką valgome? O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mūsų tyko? Nesilaikydami būtinos higienos, galime susidurti su viena iš labiausiai paplitusių parazitinių ligų – askaridoze.

Neprižiūrėtos ir apleistos smėlio dėžės prie Panevėžio daugiabučių yra ne tik vaikų žaidimo objektas, bet ir naminių gyvūnėlių gamtinių reikalų atlikimo vieta. Dėl to smėliadėžėse pramogaujantys vaikai gali susirgti sunkiomis ligomis. Tyko pavojai Įsibėgėjus vasarai, mažyliai nemažai laiko praleidžia vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžėse. Tačiau daugelis tėvų veikiausiai net neįsivaizduoja, kokia grėsmė gali slypėti smėlyje.

Pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta 353 tonos nesaugių maisto produktų ir pašarų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, pirmąjį šių metų pusmetį uždraudė tiekti į Lietuvos rinką apie 353 tonas maisto produktų ir pašarų.

Iš Eu­ro­pos in­ter­ven­ci­nių at­sar­gų ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams da­li­ja­mi sau­so mais­to da­vi­niai – su kir­mė­lė­mis. Ko­šę su pa­ra­zi­tais ma­ža­me­čiui sū­nui iš­vi­ru­si šiau­lie­tė krei­pė­si į tar­ny­bas. Ka­dan­gi kir­mė­lių yra skir­tin­go­se už­da­ro­se pa­kuo­tė­se, spe­cia­lis­tai įta­ria, kad jie į jas pa­tek­ti ga­lė­jo fa­suo­jant ar san­dė­liuo­jant, to­dėl už­terš­to mais­to da­vi­nių ga­li bū­ti vi­so­je ša­ly­je.

Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.

Tikrai žinome, kad turguje ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo? Ar visada prieš valgydami nusiplauname rankas ir tai, ką valgome? O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mūsų tyko? Nesilaikydami būtinos higienos, galime susidurti su vienu labiausiai paplitusių parazitinių susirgimų – askaridoze.

Vienas iš vaikų vasaros malonumų – žaidimas ant smėlio. Saulutei įšildžius žemę, mažai kas prilygs mažųjų mėgstamam žaidimui statyti smėlio pilis, rausti tunelius, kepti bandeles. Tik daugiabučiuose augantiems vaikams toks malonumas jau sunkiai pasiekiamas. Artėjant vasarai Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai ragina prisiminti šunų ir kačių platinamas parazitines ligas. Vienomis iš jų – toksokaroze, echinokokoze ir toksoplazmoze – galima užsikrėsti labai netikėtai.

Vis daugiau net ir prašmatnių viešbučių nesugeba atsikratyti blakių. Problema paplitusi visose šalyse – apie įkandimus praneša tiek Londono, tiek Niujorko, tiek Turkijos, tiek Ispanijos lankytojai. Remiantis Didžiosios Britanijos specialistų duomenimis, šioje šalyje 2010-ųjų sausio – birželio mėnesio dezinfekcijos tarnybų paslaugų prireikė 24 proc. kartų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Jie atrodo kaip ateiviai iš fantastinių Holivudo filmų. Bet šie šlykštūs padarai jau įsibrovė į jūsų namus, rašo „Mail Online“. Tai daugiau kaip milijoną kartų padidintos tikros erkės, musės ir blusos, besislepiančios mūsų kilimuose, sofose ir virtuvės spintelėse. Pradėkime nuo miltų erkutės, gyvenančios makaronų pakelyje, miltų maišelyje ir duoninėje, ir dulkių erkutės, pasirinkusios baldus, užuolaidas ir kilimus. Bjaurūs vabalai. Niežti vien bežiūrint.

Keliautojai perspėjami, jog labiausiai jų Niujorke laukia ne vietiniai gyventojai o vietinės patalinės blakės, rašo „thedailynews.co.uk“. Didįjį obuolį puolančios blakės virto tokia rimta problema, jog susilaukė net valdžios dėmesio. Pernai su šiais „gyvuliais“ kovojo vienas iš penkiolikos niujorkiečių. Anksčiau tik su skurdu ir purvu sieti parazitai randami teatruose, drabužių parduotuvėse, ofisuose bei prašmatniuose viešbučiuose.

Prieš savaitę sulaukėme pirmųjų braškių. Kol kas jos - ne uogienėms, o tik pasmaližiauti: jų kilogramas kainuoja 10-12 Lt. Koks bus šių metų braškių derlius, jų augintojai kol kas nedrįsta prognozuoti... Virginija Bartauskienė, turinti 10 metų braškių auginimo patirtį, sako, jog šiemet didžiausią nuostolį  braškynams padarė parazitai.