Karšto klimato juostose ne tik dauginasi parazitai ir kenkėjai, bet plinta ir į kitus kraštus atkeliauja jų pernešamos ligos, pavyzdžiui, maliarija. Kiti ne mažiau pavojingi parazitai kilę iš šiaurės, pavyzdžiui, erkės.
Svarbu nepamiršti, kad dėl klimato atšilimo šiaurėje taip pat darosi šilčiau ir sąlygos daugintis parazituojantiems gyviams tampa vis palankesnės. Be to, parazitai greičiau ir lengviau prisitaiko prie kintančių klimato sąlygų, nesunkiai mutuoja ir yra kur kas atsparesni už kitas gyvybės rūšis, taigi jiems klestint visos kitos gyvybės formos kentės.
Parazitams gerai
Neabejojama, kad ateityje klimatas dar labiau šils ir didės kritulių kiekis. Toks klimato pasikeitimas, be abejo, akivaizdžiai paveiks visus gyvus organizmus: jei vienoms gyvybės rūšims gresia išnykimas, tai kitos – vabzdžiai, voragyviai, kirmėlės, smulkūs graužikai ir kiti parazituojantys organizmai sulauks taip vadinamojo aukso amžiaus. Vis labiau paplis ir parazitų perduodamos ligos.
Jau dabar daugelyje šalių stebimas dažnesnis parazitų ir graužikų platinimų ligų pasireiškimas. Tokio pobūdžio ligas taip pat perduoda ir žmonės: šiais laikais daug keliaujama, aktyviau bendraujama. Jau galima pastebėti mutavusių vapsvavorių, uodų, šylant klimatui iš pietų atkeliauja ir tigriniai vorai, sparčiai daugėja erkių. Pastarosios itin pavojingos ir gyvūnams, ir žmonėms.
Kenčia gyvūnai
Erkės kankina visus kailinius gyvūnus tiek naminius, tiek laukinius. Vilkai, lapės, kiškiai, stirnos, briedžiai ir kiti sutvėrimai, apipulti erkių, ne tik yra šių parazitų nešiotojai, bet ir patys kenčia nuo kraujasiurbių.
Pavyzdžiui, Skandinavijos pasididžiavimas galingas briedis, apniktas erkių taip atkakliai kasosi trindamasis į medžius ar kitus paviršius, kad nuplinka ir nudvesia, nes sušąla.
Labai susirūpinę kanadiečiai, nes erkių apipulti briedžiai dvesia masiškai. Išplikę odos gabalai, kenčiantys gyvūnai ir nemažėjantis pavojus – nežinia, kaip briedžius apsaugoti nuo erkių. Kol kas masiškai dvesia tik briedžiai, bet ar ne toks pat likimas laukia ir kitų kailinių žvėrių? Ne mažiau kenčia ir naminiai gyvūnai.
Nors visko pasitaiko, bet katės atsparesnės erkėms, o štai erkę pasigavę šunys neretai ir nudvesia. Babeziozė (perduodama erkės) ardo eritrocitus ir gyvūnas ima karščiuoti, nebeėda, šlapimas pasidaro kraujingas, o dantenos blyškios. Gyvūnas gali apšlubti, kai sunki babeziozės forma, pažeidžiami inkstai, kepenys ir raumenys, paralyžiuojama nervų sistema. Jei ligos forma lengva, gyvūnas išgyvens, tačiau pasitaikius ūminei ar sunkiai formai, nudvės – veterinarai padėti niekuo negili. Skiepų nuo babeziozės nėra.
Taip pat erkės, uodai, aklės ir kiti parazitai puola ir laukuose besiganančius arklius, ožkas, karves. Per pieno produktus erkiniu encefalitu bei Laimo liga gali užsikrėsti ir žmonės.
Iš miškų ir laukų erkes į miesto erdves ir namus atneša naminiai gyvūnai bei graužikai, taigi tikimybė, kad erkė įsisiurbs, išauga ne tik miške, pievoje ar parke, bet ir kitose erdvėse.
Pavojus gresia ir žmonėms
Žmonėms erkės pavojingos, nes sukelia erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Kiekvienais metais nuo erkinio encefalito skiepijasi vis daugiau žmonių, deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Erkinis encefalitas ir Laimo liga gali iš esmės pabloginti gyvenimo kokybę, taigi daugelis mūsų mėgina saugotis: rengiasi šviesiais drabužiais, grįžę iš miškų, parkų apsižiūri, naudoja cheminius preparatus, pjauna žolę ir imasi daug kitokių priemonių.
Tačiau žmogus bejėgis prieš gamtos atšilimą, nors pats ir yra jo sukėlėjas, dabar kelio atgal nėra. Klimato atšilimą galima tik pristabdyti, taigi tenka susitaikyti su nemaloniais padariniais, vienas jų – parazitų ir kenkėjų dauginimasis, mutavimas ir didėjantis aktyvumas, o taip pat ir jų perduodamos ligos.
