klimato atšilimas

2023 m. Žemėje buvo karščiausi metai per visą istoriją, tačiau kai kuriose Šiaurės pusrutulio dalyse šaltis buvo stingdantis ir sumušė dešimtmečių senumo rekordus. Mokslininkai ištyrė ryšį tarp visuotinio atšilimo ir ekstremalių šaltų žiemų, rašoma „Study Finds“. Dramatiškiausias iš šių ekstremalių orų reiškinių gruodžio mėn. užklupo rytinę Kiniją ir paskatino naujus tarptautinius tyrimus, kurie padeda paaiškinti, kaip rekordinis šaltis gali egzistuoti vis šiltėjančiame pasaulyje.

Pasibaigus 2024-iems metams, jau tvirtai galima teigti, jog jie Lietuvoje ir pasaulyje buvo patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų istoriją, pranešė Meteo.lt ir Europos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“. Ką tai reiškia mums ir kas laukia toliau, pasakoja meteorologas Gytis Valaika ir klimatologas Arūnas Bukantis.  Vidutinė daugiametė oro temperatūra 2024-ais metais Lietuvoje nuo normos nukrypo 1,9-2 laipsniais.

„Rinkos aikštės“ redakcija sulaukė kėdainietės skambučio. Skaitytoja pasakojo negalinti atsistebėti tuo, kad jos darže lapkritį ėmė ir pražydo keli uogakrūmiai. Ar tai gamtos išdaiga, o gal jau įprastas reiškinys? Ar galima sakyti, kad tam įtakos turi klimato atšilimas? Gamtininkai sako, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lapkritį sirpsta uogos „Per 60 savo gyvenimo metų tokį reiškinį matau pirmą kartą, – pasakoja ponia Rita.

Pasaulinis klimato atšilimas rodo vis aštresnius nagus. Tokius įspūdžius aplankęs abu Žemės ašigalius į Lietuvą atvežė parodą surengęs belgų fotografas. Vaikinas užfiksavo klimato kaitos padarytus gamtos pokyčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Belgų fotografas Kristianas Klauversas apsilankė Antarktidoje ir labiausiai jį pribloškė įrengta pasaulinė saugykla – giliai išgręžta amžinojo įšalo sluoksnyje. Joje saugomos maistui vartojamų augalų sėklos ateities kartoms.

El Nino – klimato reiškinys, dėl kurio Ramiojo vandenyno nepastovioji srovė dėl susilpnėjusių ekvatorinių vėjų pasislenka į pietus ir sukelia viską – nuo karščio bangų Kanadoje, sausrų Afrikoje iki stiprių audrų vakarinėse Amerikos pakrantėse.

Dirbtinis intelektas gali kurti ne tik realistiškus paveikslus, rašyti eilėraščius ar kompiuterinį kodą. Viena Norvegijos mokslininkė prisijaukino dirbtinį intelektą ir išmokė jį surasti mūsų vandenynuose bei jūrose vis daugėjančius ledkalnius ir apskaičiuoti jų plotą.  Ledkalniai kasdien skyla, tirpsta ir siunčia pasauliui pavojaus signalus apie klimato kaitą. Viena Norvegijos mokslininkė nusprendė šiuos signalus nuskaityti pasitelkdama dirbtinį intelektą.

„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle. Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.

Klimato aktyvistai šią vasarą suintensyvino savo kampaniją, nukreiptą prieš itin turtingų žmonių aplinkai kenksmingą gyvenimo būdą. Pastaruosius kelerius metus, planetai atšilus iki pavojingo lygio ir visame pasaulyje didėjant karščiams, potvyniams, audroms ir miškų gaisrams, suaktyvėjo kovos su klimato kaita veiksmai. Kai kurie protestuotojai pasitelkia vis radikalesnes priemones: blokuoja eismą, trikdo svarbius golfo ar teniso renginius ir net apipila garsius meno kūrinius dažais ar sriuba.

Per pasaulį vilnijančių aplinkosaugos radikalų „Extinction Rebellion“ protestai prieš naftos ir anglies gavybą atkeliavo ir į Lietuvą. Lietuviškai Revoliucionieriais prieš išnykimą save vadinantys 5 protestuotojai susirinko protestuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žalieji tikina, kad kiekvienas didmiestyje gyvenantis lietuvis dėl oro taršos sukeliamų ligų kasmet gydymui išleidžia po 1500 eurų. O Lietuva esą dėl to nieko nedaro, tik skatina taršių įmonių veiklą toliau.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį paragino nedelsiant imtis radikalių veiksmų dėl klimato kaitos, sakydamas, kad rekordinė liepos mėnesio temperatūra rodo, jog Žemėje jau nebe atšilimas, o „pasaulinio virimo“ era.

Greta Thunberg su dešimtimis kitų aplinkosaugos radikalų ne juokais sujaukė Norvegijos ministerijų darbą. Susirakinę grandinėmis nuo ketvirtadienio jie blokuoja enegetikos ir finansų ministerijų įėjimus. Taip jie protestuotoja prieš vėjo jėgaines, kurias valdžia įrengė Norvegijos vietinių gyventojų žemėse, kur šie augina elnius. Aplinkosaugos aktyvistai su žymiąja Greta Thunberg priešakyje susirakinę grandinėmis blokuoja Norvegijos energetikos ministerijos įėjimą.

Dėl klimato atšilimo dažnėja ir orų anomalijos, kurios kartais gali būti pavojingos. Klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad anomalijos neturėtų būti asocijuojamos su neigiamu reiškiniu, jos visada buvo ir bus. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvą aplankė ne tik karščiai, bet ir šaltos žiemos.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį sakė, kad rekordiniai karščiai Europoje rodo būtinybę imtis veiksmų dėl klimato kaitos, ir pažadėjo atlikti savąją darbo dalį nepaisant teisminių ir teisėkūros nesėkmių. „Grėsmingos perspėjimus, manau, patvirtina šiuo metu mūsų patiriamos orų sistemos“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as, Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą užfiksavus 40 Celsijaus laipsnių oro temperatūrą.

Amerikos mokslininkai suskaičiavo, kad 2021-ieji metai buvo šešti pagal karštį nuo pat temperatūros stebėjimų pradžios. Ekstremalūs klimato reiškiniai – potvyniai, karščio bangos, sausros ir liūtys neleis žmonijai atsipalaiduoti ir šiemet. Štai Australijos vakaruose šiemet jau užfiksuotas karščio rekordas – daugiau nei 50 laipsnių. Vakarų Australijos gyventojas nusiima šlepetes ir basomis kojomis žengia miesto gatve.

Romoje dvi dienas posėdžiavę „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) šalių lyderiai sekmadienį sutarė dėl kompromisinio įsipareigojimo siekti poveikio klimatui neutralumo „iki ar maždaug iki šio amžiaus vidurio“. Prieš šį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad jis paklos pamatą Škotijos Glazgo mieste prasidedančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai.

Jau po poros dienų Škotijoje prasidės pasaulinė klimato kaitos konferencija į kurią šalių lyderiai per porą dienų atskris lėktuvais. O vieno vokiečio kelionė iki Škotijos prasidėjo dar prieš tris mėnesius. Vyras per septynias šalis ir dešimtis miestų rieda paties sukonstruotoje, savo kojomis varomoje metalinėje sferoje. Ir pakeliui renka žmonių pažadus saugoti mūsų planetą.

Didelio intensyvumo rentgeno spinduliai parodė molekulinę romėniško betono sudėtį ir atskleidė, kodėl jis toks stiprus ir taip ilgai išliko.  Aukštos kokybės inžinerija prisidėjo prie Romos imperijos sėkmės. Žinoma, mes jau seniai pranokome jų technologijas. Tačiau betonas yra didelė išimtis. Senovinis gaminys daugeliu atžvilgių buvo pažangesnis už tą, kurį mes naudojame šiandien, kaip parodė kai kurių 2 tūkst. metų senumo kelių ir pastatų išlikimas net žemės drebėjimo zonose.

Vienoje Rusijos laboratorijoje neseniai buvo atgaivinti toliau sėkmingai besidauginantys maži „zombiai“, Arkties amžinajame įšale praleidę 24 000 metų. Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų. Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.

Gražuolis baltųjų rifų ryklys, plaukiojantis vandenyje, jūrų biologams užminė mįslę – kokia paslapinta odos liga puola šiuos gyvūnus? Dar balandžio mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vieno iš baltais pelekų antgaliais išsiskiriančių ryklių nuotrauka, kurioje matyti dėmės ir pakitimai ant gyvūnų galvos. „Susidūrę su nukentėjusiais rykliais, pastebėjome baltas dėmes, pakitimus ant galvos. Dauguma turėjo vieną dėmę, o keli dar daugiau.

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms. Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą.

Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos užfiksavo didžiausią pasaulyje ledkalnį, kuris dreifuoja Pietų Atlanto vandenyne. A68a pavadintas ledkalnis atsiskyrė nuo Antarktidos ledynų 2017-aisiais. Darinys tuomet siekė beveik dešimtadalį Lietuvos arba 15 Vilniaus miestų ploto.  Ekspertų nuostabai dreifuodamas A68a nesubyrėjo į tūkstančius dalių ir tik šiek tiek sumažėjo. Šiuo metu jo plotas siekia 4,2 tūkst. kv. km. Atsiskyrimo metu jo plotas sudarė beveik 6 tūkst.

Lietuvoje žiemos nematyti: nėra ne tik sniego, bet ir minusinė temperatūra aplanko dažniausiai tik naktį. Dėl tokios šiltos žiemos pamiškėse pražystančios žibutės džiugina žmonių akis, tačiau klimatologai sako, kad džiaugtis nėra ko, mat tai visai ne pavasario, o klimato atšilimo požymis. „Šitokia šiluma yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais: labai stipria vakarų, pietų ir pietvakarių pernaša.

Lietuvoje vis dažniau girdime apie orų anomalijas, invazines rūšis ir tai, kaip pastarųjų dešimtmečių permainos vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis paaiškina, kas lemia tokius pokyčius ir kartu turi gyventojams naudingą patarimą. Kartais girdime apie egzotine, invazines rūšis: ar silkinius ryklius prie Baltijos jūros krantų, ar nematytus augalus.

Po lietingo savaitgalio į Lietuvą pirmadienį ateis vadinamoji „bobų vasara“ – trumpas saulėtų ir šiltų orų laikotarpis, ketvirtadienį pranešė sinoptikai. Per artimiausias tris dienas daugelyje Lietuvos vietų dar gali palyti, šeštadienį numatomas ir stiprus vėjas, tačiau naktį iš sekmadienio į pirmadienį atslinks šiltasis atmosferos frontas.

Klimatologai pastebi, kad Lietuvoje klimato kaitos pokyčiai – bene ryškiausi Europoje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. Pasak jo – Lietuva dėl savo geografinės pozicijos vidutinėse platumose ne per toliausiai nuo Arkties, yra klimato kaitos epicentre. Be to, įtaka klimatui, kurią sukelia žmogaus ūkinė veikla, iš tiesų milžiniška.

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.

JAV prezidentams Aliaska dažnai būna tik vieta nutūpti papildyti degalų atsargas skrendant į Aziją. Tačiau Barackas Obama praleis tris dienas „Paskutiniame paribyje“ ir taps pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Aliaskos Arkties regione, kuriame įspūdingiausiai pasireiškia klimato pokyčių padariniai.

Klimato atšilimas suteikia galimybes klestėti parazitams ir kitiems kenkėjams. Ne tokie pikti speigai, žymiai šiltesnės ir trumpesnės žiemos, ilgesnis šiltasis periodas, drėgmė ir karštis bei kitos klimato anomalijos parazitams ne kenkia, o sudaro palankias sąlygas daugintis ir užgrūdina juos. Dalies parazituojančių gyvių gimtinė kaip tik ir yra ten, kur karšta, drėgna ir palankios sąlygos.

Žinių radijas Valgykite mažiau mėsos, kad išgelbėtumėte planetą, trečiadienį skelbia britų „The Guardian“. „Chatham House“ instituto atliktas naujasis tyrimas skelbia, kad mėsos vartojimas nuolat auga, o tai grasina visai planetai – 15 proc. šiltnamio dujų išskiria gyvulininkystė ir mėsos gaminimas. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad šios diskusijos jam kelia juoką.

Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai baiminosi, kad, ginkdie, nepradėtų tirpti Vakarų Antarktidos ledynas – milžiniškas ledo masyvas, kuriam ištirpus, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų net 3,3-4 metrais. „Space.com“ informuoja, kad vakar tyrėjai pasauliui paskelbė labai blogą naujieną: minėto ledyno tirpsmo procesai jau prasidėjo. Deja, jie niekaip nesustabdomi, o tai reiškia, kad pasaulinio vandenyno lygis 3,3-4 metrais nebe „pakiltų“, o neišvengiamai pakils – ir jau kyla.

Praėjusieji metai Australijoje buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, pranešė šios šalies nacionalinis meteorologijos biuras. Pasak jo atstovų, 2013 m. vidutinė temperatūra Australijoje pirmą kartą nuo 1910 metų 1,2 laipsnio pagal Celsijų viršijo vidutinę daugiametę normą. Manoma, kad iš dalies tam turėjo poveikį ankstyvas pavasaris ir sausringa žiema.

Žurnalo „National Geographic“ ekspertai sudarė interaktyvų pasaulio žemėlapį, kuriame parodyti pasaulio sausumos plotai po galimo visų mūsų planetos ledynų ištirpimo, praneša „The Independent“. Apskaičiuota, kad jei dėl vis šiltėjančio klimato ištirptų dabar Grenlandijoje, Antarktidoje ir kituose pasaulio regionuose esančio ledo masė, jūros lygis pasaulyje vidutiniškai pakiltų beveik 65 metrais. Tai reiškia, kad dabartinis pasaulis taptų visiškai kitoks.

Mičigano valstijos (JAV) universiteto paleontologai teigia, kad klimato šiltėjimo laikotarpiai smarkiai atsiliepia mūsų planetos žinduolių dydžiui. Jų tyrimo rezultatai liudija, kad klimato atšilimo periodais daugelio žinduolių rūšių atstovų kūnas tapo mažesnis. Amerikiečių paleontologai rėmėsi suakmenėjusių žinduolių liekanų iš dviejų pasaulinio klimato atšilimo laikotarpių, buvusių prieš 55 ir 53 milijonus metų, tyrimų rezultatais.

Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Nemažą Lietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra.

Klimato pokyčiai smarkiai susiję su smurto didėjimu visame pasaulyje, sakoma ketvirtadienį JAV mokslo žurnale paskelbtoje studijoje, kurioje pykčio proveržiai siejami su šylančiais orais. Mokslininkai nustatė, jog netgi nedideli temperatūros arba kritulių kiekio pokyčiai susiję su dažnėjančiais užpuolimais, išžaginimais ir nužudymais,taip pat konfliktais grupėse ir karais.

Danijos meteorologijos institutas pranešė, kad Grenlandijos saloje užfiksuota pati aukščiausia oro temperatūra per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Rekordas buvo užregistruotas liepos 30 dieną, antradienį. Tą dieną Grenlandijos pietvakarinėje pakrantėje termometrai rodė 25,9 laipsnio pagal Celsijų. Meteorologiniai stebėjimai Grenlandijoje vykdomi nuo 1958 metų. Ankstesnis temperatūros rekordas čia buvo pasiektas 1990 m. liepos 27 d. Tada oras buvo įšilęs iki 25,5 laipsnio.

Jei prieš keletą metų juokavome, kad pasaulinis atšilimas žmonėms galbūt visai patiktų, nes gyventume šilčiau, dabar darosi nebejuokinga. Žemdirbius vargina nuolatinės sausros, drastiškai kyla karščio aukų bei gamtos kataklizmų skaičius. Situacija nuolat blogėja Šių metų gegužę anglies dioksido (CO2) kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm). Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 mlrd. tonų anglies dioksido.

Kviečiame pažiūrėti įspūdingą tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ vaizdo filmą apie globalinį atšilimą ir galimą šio reiškinio pasekmę – benamius po Londoną šlitinėjančius baltuosius lokius. „Greenpeace“ rengia kampanijas bei projektus pagal savo tam laikotarpiui nustatytus prioritetus.

Ekologija ir aplinkosauga – pastaruoju metu itin populiarios ir plačiai aptarinėjamos temos, o būti „draugišku aplinkai“ netgi virto savotiška mada. Ant pastatų stogų montuojami saulės kolektoriai, vystomi atsinaujinančios energijos panaudojimo projektai, tobulinami elektrą ir kitokias kuro rūšis taupantys prietaisai... Visa tai daroma tam, kad neigiamas žmonijos poveikis klimato kaitai ir kitiems aplinkos aspektams taptų kuo mažesnis, rašo storagefront.com.

Praėjusieji metai buvo tarp 10 šilčiausių metų per visą 130 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Be to, 2012 m. tapo pačiais šilčiausiais metais istorijoje visoje Jungtinių Valstijų teritorijoje, išskyrus Havajus ir Aliaską, pranešė NASA ir JAV nacionalinė Vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Amerikiečių mokslininkai remiasi 130 metų JAV vykdomais instrumentiniais oro temperatūros matavimais.

Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę. Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Gamtosaugininkai sunerimę, šią vasarą ledas virš Arkties vandenyno traukiasi neregėtais tempais. Tačiau kol žalieji rengia protestus, siekdami atkreipti dėmesį Arkties regiono faunai ir florai iškilusius pavojus , jūrininkai trina rankas ir skaičiuoja būsimus pelnus. Šiaurės ašigalis pretenduoja tapti komercinės laivybos greitkeliu, rašo „France24“. Kinija tapo paskutiniąja valstybe, kuri nutarė prisijungti prie Šiaurės koridoriaus eksploatavimo.

Dėl klimato kaitos rytinė JAV pakrantė po kelių šimtų metų turėtų tapti nebeatpažįstama, konstatuoja jūros lygio kilimą modeliuojantys mokslininkai. Net jei didžiausių pasaulio valstybių vadovai tuojau pat susitartų dėl neatidėliotinų problemų, kurias žmonijai iškėlė šylantis klimatas, sprendimo būdų, per artimiausią šimtmetį jūros lygis nesiliaus kilęs, remdamasis tarptautinės klimatologų grupės atlikto tyrimo išvadomis rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Pasak jo, šie mokslinin...

Garsus okeanografas yra pasakęs, kad turėdamas puspilnę cisterną geležies galėtų sugrąžinti ledynmetį. Juokas juokais, bet iš dalies šis pokštas – pusiau tiesa. Vandenyno papildymas geležimi priverstų žydėti dumblius, o šie surinktų didžiulius anglies dioksido kiekius iš oro ir taip vėsintų planetą. Straipsnis, pasirodęs „Nature“ žurnale, remia tokią idėją, rašo npr.org.

Nuo Grenlandijos ledyno atskilo ledkalnis, dvigubai didesnis už Manhateną, rodo NASA darytos palydovinės nuotraukos. Trečiadienį paskelbtose nuotraukose matyti didžiulis ledo gabalas, atskilęs nuo Petermanno ledyno šiaurės vakarinėje Grenlandijos pakrantėje. Dar dvigubai didesnė ledo sala nuo jo atsiskyrė 2010 metais. Anot NASA, įtrūkimai ledyne buvo matyti jau nuo 2001 metų, o aplink ašigalį skriejantis „Aqua“ palydovas ledkalnio atskilimą stebėjo liepos 16–17 dienomis.

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.

Šiltėjantys vandenynai ir tirpstantis jūrų ledas didžiausią įtaką turi grenlandiniams ruoniams, kurie yra pagrindiniai kanadiečių kasmetės medžioklės taikiniai, praneša BBC. JAV Duko universiteto mokslininkai nustatė, kad jūros ledynai ruonių veisimosi vietose per pastaruosius 30 metų traukėsi maždaug 6 proc. per dešimtmetį. Pasak mokslininkų, tikėtina, jog pastaraisiais metais žuvo ištisos jauniklių vados.