klimato atšilimas

„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle. Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.

Klimato aktyvistai šią vasarą suintensyvino savo kampaniją, nukreiptą prieš itin turtingų žmonių aplinkai kenksmingą gyvenimo būdą. Pastaruosius kelerius metus, planetai atšilus iki pavojingo lygio ir visame pasaulyje didėjant karščiams, potvyniams, audroms ir miškų gaisrams, suaktyvėjo kovos su klimato kaita veiksmai. Kai kurie protestuotojai pasitelkia vis radikalesnes priemones: blokuoja eismą, trikdo svarbius golfo ar teniso renginius ir net apipila garsius meno kūrinius dažais ar sriuba.

Per pasaulį vilnijančių aplinkosaugos radikalų „Extinction Rebellion“ protestai prieš naftos ir anglies gavybą atkeliavo ir į Lietuvą. Lietuviškai Revoliucionieriais prieš išnykimą save vadinantys 5 protestuotojai susirinko protestuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žalieji tikina, kad kiekvienas didmiestyje gyvenantis lietuvis dėl oro taršos sukeliamų ligų kasmet gydymui išleidžia po 1500 eurų. O Lietuva esą dėl to nieko nedaro, tik skatina taršių įmonių veiklą toliau.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį paragino nedelsiant imtis radikalių veiksmų dėl klimato kaitos, sakydamas, kad rekordinė liepos mėnesio temperatūra rodo, jog Žemėje jau nebe atšilimas, o „pasaulinio virimo“ era.

Greta Thunberg su dešimtimis kitų aplinkosaugos radikalų ne juokais sujaukė Norvegijos ministerijų darbą. Susirakinę grandinėmis nuo ketvirtadienio jie blokuoja enegetikos ir finansų ministerijų įėjimus. Taip jie protestuotoja prieš vėjo jėgaines, kurias valdžia įrengė Norvegijos vietinių gyventojų žemėse, kur šie augina elnius. Aplinkosaugos aktyvistai su žymiąja Greta Thunberg priešakyje susirakinę grandinėmis blokuoja Norvegijos energetikos ministerijos įėjimą.

Dėl klimato atšilimo dažnėja ir orų anomalijos, kurios kartais gali būti pavojingos. Klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad anomalijos neturėtų būti asocijuojamos su neigiamu reiškiniu, jos visada buvo ir bus. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvą aplankė ne tik karščiai, bet ir šaltos žiemos.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį sakė, kad rekordiniai karščiai Europoje rodo būtinybę imtis veiksmų dėl klimato kaitos, ir pažadėjo atlikti savąją darbo dalį nepaisant teisminių ir teisėkūros nesėkmių. „Grėsmingos perspėjimus, manau, patvirtina šiuo metu mūsų patiriamos orų sistemos“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as, Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą užfiksavus 40 Celsijaus laipsnių oro temperatūrą.

Amerikos mokslininkai suskaičiavo, kad 2021-ieji metai buvo šešti pagal karštį nuo pat temperatūros stebėjimų pradžios. Ekstremalūs klimato reiškiniai – potvyniai, karščio bangos, sausros ir liūtys neleis žmonijai atsipalaiduoti ir šiemet. Štai Australijos vakaruose šiemet jau užfiksuotas karščio rekordas – daugiau nei 50 laipsnių. Vakarų Australijos gyventojas nusiima šlepetes ir basomis kojomis žengia miesto gatve.

Romoje dvi dienas posėdžiavę „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) šalių lyderiai sekmadienį sutarė dėl kompromisinio įsipareigojimo siekti poveikio klimatui neutralumo „iki ar maždaug iki šio amžiaus vidurio“. Prieš šį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad jis paklos pamatą Škotijos Glazgo mieste prasidedančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai.