Ledkalniai kasdien skyla, tirpsta ir siunčia pasauliui pavojaus signalus apie klimato kaitą. Viena Norvegijos mokslininkė nusprendė šiuos signalus nuskaityti pasitelkdama dirbtinį intelektą.
„Naudoju dirbtinį intelektą ledkalniams žymėti, jų kontūrui ir plotui apskaičiuoti iš palydovinių nuotraukų“, – sako Norvegijos Arkties universiteto mokslininkė Dr. Anne Braakmann-Folgmann.
Pirmiausia mokslininkė išmokė programą atpažinti ledkalnius. Dabar dirbtinis intelektas be vargo randa plūduriuojančius ledo kalnus net ir margose palydovinėse nuotraukose.
„Jis pažymi ledkalnio apimtį ir jo kontūrą greičiau nei per šimtąją sekundės dalį, o žmogui reikėtų kelių minučių, kad apibrėžtų kiekvieną kontūrą“, – teigia Norvegijos Arkties universiteto mokslininkė Dr. Anne Braakmann-Folgmann.
Ledkalnius sekti svarbu, mat jų daugėja. Tirpdami jie išskiria daug gėlo vandens – tai kenkia vandenynų ekosistemoms ir gali pakeisti mūsų planetos vandens srautus. Ir tai dar ne visi pavojai.
„Tai veikia laivybą. Gali pakenkti laivams. Yra ir kitų pavojų – ledkalniai dažnai kliūva už dugno, ypač pakrančių regionuose. O mūsų komunikacijų linijos dažnai priklausomos nuo povandeninių kabelių“, – pasakoja okeanografas Dr. Bablu Sinha.
Tiesa, labiausiai ledkalniai tirpsta iš apačios – mat po vandeniu slepiasi didesnė jų dalis. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks automatizuoti ir po vandeniu besislepiančios ledkalnio dalies apskaičiavimą.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
