parazitai

Kartais net į kruopščiai puoselėjamus ir nuo svetimų akių saugomus namus gali pasibelsti netikėti svečiai – ne staiga aplankyti sumanę giminaičiai, o mažesni padarėliai, kurių draugijos vengia kiekvienas: kandys, tarakonai, skruzdės. Vaistininkas pataria, kaip su tokiais įsibrovėliais kovoti tradiciniais ir netradiciniais būdais.

Nors dažnai manoma, kad žarnyno parazitais užsikrečiama tik netinkamai laikantis higienos, sveikatos specialistai primena – nekviestų svečių žarnyne galima sulaukti ir po kontaktų su naminiais gyvūnais ar valgant mažiau apdorotą maistą. Vaistininkė pataria, kaip išprašyti žarnyno parazitus iš savo organizmo, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: kirmėles – kaspinuočiai, askaridės, siurbikės, spalinės, ir pirmuonis – amebos, giardijos, toksoplazmos.

Su nesaugiu maistu ar iš aplinkos patekę į žmogaus organizmą parazitai gali toliau tęsti vystymąsi ne tik žarnyne, bet ir kituose vidaus organuose. O vasarą, kuomet daugiau laiko praleidžiame gamtoje, maudomės vandens telkiniuose, grybaujame ar uogaujame, auginame daržoves rizika užsikrėsti kirminais dar labiau išauga.

Pražydusios žibutės – pirmas požymis, kad jau pabudo ir pirmosios erkės. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi specialistai gaunantys vis daugiau pranešimų, kad erkių iš gamtos parsineša ir žmonės, ir jų augintiniai. Ir net ne po vieną, o dešimtis. Ir pasigauti jų galim jau ne tik pamiškėse ar parkuose, bet ir daugiabučio kieme. Mat erkių Lietuvoje kasmet daugėja. Vienur miškuose ar parkuose dar vis boluoja sniegas, o jau kitur galima išvysti pavasarį dažno tai laukiamų akį merkiančių žibučių.

Aplink mus knibžda daugybė įvairiausių organizmų, o kai kurie jų patenka į mūsų organizmą ir ten gyvena. Patekę į organizmą jie ima maitintis, daugintis ir galime nė nepastebėti, jog ne tik žarnyne, bet ir kituose organuose gyvena kirmėlės ir kiti gyviai.

Matote juos siaubo filmuose, skaitote apie juos naujienose ir retkarčiais matote per odą šliaužiančius vaizdo įraše. Daugelis mano, kad gyvybei pavojingų parazitų galima rasti tik neišsivysčiusiose šalyse, kirmėlėmis galima užsikrėsti ir įvairiuose kituose pasaulio kampeliuose. Parazitas – tai organizmas, kuris gyvena maitindamasis kitu gyvu organizmu ir jo maistinėmis medžiagomis. Labiausiai paplitę parazitai yra kaspinuočiai, askaridės ir spalinės.

Kirmėlės žmogaus organizme dažnai neišduoda ir nesukelia jokių simptomų, tačiau kuomet jų sukelta infekcija išplinta, ji gali sukelti nemalonų, kartais net ir mirtiną šalutinį poveikį. Sužinokite, kokios kirmėlės dažniausiai gyvena žmogaus organizme ir kokie simptomai jas išduoda. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai kirminų rūšių. Kai kurie jų gyvena žemėje, dirvoje, o kiti išgyvena žmonių ar gyvūnų viduje.

Parazitinės infekcijos daugeliui kelia siaubą. Tokius dalykus dažniausiai matome tik filmuose, skaitome apie juos naujienas ir kartais išvystame internete plintančiuose šiurpą keliančiuose vaizdo įrašuose. Šiais metais pasirodė vienas toks įrašas, kuriame užfiksuota, kaip žmogui iš smegenų ištraukiamas parazitas, rašoma express.co.uk. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad gyvybei pavojų keliančiais parazitais galima užsikrėsti tik trečiojo pasaulio šalyse, bet tai – netiesa.

Vien mintis apie parazitus žmonėms kelia siaubą. Juos matome siaubo filmuose, skaitome apie juos naujienose ar regime ropojančius ant odos vaizdo įrašuose. Šių metų pradžioje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose vienam vyrui pašalinamas parazitas iš smegenų. Daugelis mano, kad gyvybei pavojingus parazitus galima rasti tik nepakankamai išsivysčiusiose šalyse, ir kad neįmanoma užsikrėsti jais Jungtinėje Karalystėje, rašo express.co.uk.

Kirminai yra parazitiniai organizmai, o kaspinuočiai – tik vienas kirminų infekcijos pavyzdys. Kaip žinoti, ar jūsų organizme gyvena kaspinuotis – kokie požymiai ir simptomai? Kasmet pasaulyje maždaug 3,5 milijardo žmonių kenčia nuo parazitinės infekcijos. Kirminai, gyvendami žarnyne bei maitindamiesi jo turiniu, sukelia didelį diskomfortą, rašo express.co.uk. Labiausiai parazitinės infekcijos puola vaikus, pagyvenusius žmones ir tuos, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi arba serga ŽIV.

Lovos erkutės, blakės... Net šiurpulys perbėga per nugarą apie tai pagalvojus. Šiuos ropojančius gyvius dažnai galima rasti lovoje ir aplink ją. Ar žinojote, kad namuose yra daug kitų vietų, kur jie mėgsta slėptis? Kas apskritai yra blakės? Tai maži vabalėliai, kuriuos dažniausiai randame miegamajame. Jie mėgsta kandžioti žmones miegant, o įkastos vietos parausta ir niežti. Jei nesiimsite neatidėliotinų veiksmų, kai tik pastebėsite vos keletą, greitai pasirodys didelė blakių šeima.

Tokius dalykus dažniausiai matome tik filmuose, skaitome apie juos naujienas ir kartais išvystame internete plintančiuose šiurpą keliančiuose vaizdo įrašuose. Šiais metais pasirodė vienas toks įrašas, kuriame užfiksuota, kaip žmogui iš smegenų ištraukiamas parazitas, rašoma express.co.uk. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad gyvybei pavojų keliančiais parazitais galima užsikrėsti tik trečiojo pasaulio šalyse, bet tai – netiesa.

Per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje, ypač tam tikrose Kanados dalyse, vis greičiau plinta retas parazitas, sukeliantis į vėžį panašius auglius. Kaip pranešta „American Journal of Tropical Medicine and Hygiene“, Albertos universiteto komanda teigia, kad Vakarų Kanados Albertos provincija tapo Šiaurės Amerikos retosios infekcijos, vadinamos žmogaus alveoline echinokokoze (AE), židiniu. Iki 2013 m. visoje Šiaurės Amerikoje buvo patvirtinti tik du žmogaus parazitinės infekcijos atvejai.

Nors parazitai, gyvenantys organizme, pavojingi visus metus, ypač budrūs turėtumėte būti artėjant šiltajam sezonui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė įspėja, kad kirmėlės organizme gali atsirasti ir suvalgius neplautų daržovių ar uogų.

Kai kurie žmonės mano, kad kaspinuočiai – plokšti kirminai, galintys gyventi žarnyne –veikia tik gyvūnus, tačiau jie taip pat gali užkrėsti žmones ir sukelti parazitines infekcijas.  Žmonės gali užsikrėsti šiomis kirmėlėmis suvalgę netinkamai paruoštos ir neiškeptos mėsos. Tai apima užkrėstą kiaulieną, jautieną ar žuvį.  Šunys ir katės taip pat gali turėti kaspinuočių, tačiau jų infekcijos retai patenka į žmones.

ŽIV sergantis kolumbietis mirė nuo vėžio, kuris prasidėjo jo kaspinuočio viduje. Jo augliai buvo sudaryti ne iš jo paties ląstelių, bet iš parazitinio kirmino, įsiveržusio į jo žarnyną. Manoma, kad ši reta ir unikali situacija yra pirmoji tokia žinoma medicinai, kai navikai išsivystė dėl to, kad parazitų kilmės vėžinės ląstelės išplito ir įsitvirtino žmoguje.

Ar negalite pakęsti, kai į jūsų akį įkrenta blakstiena? Na, į jūsų akis gali patekti kai kas daug baisesnio. Susipažinkite su Loa loa (išvertus iš lotynų kalbos – „kirmėlė kirmėlė“), dar vadinama akių kirmėle. Ši parazitinė apvalioji kirmėlė gyvena centrinėje ir vakarų Afrikoje, daugiausia atogrąžų miškuose. Loa loa sukelia infekciją, vadinamą lojaze. Vietose, kur rizika užsikrėsti šia parazitine liga yra didelė, gyvena apie 14,4 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 40 proc. yra sirgę lojaze.

Medikai, gydantys 34-erių moterį, vadinamą tik „JC“, liko apstulbę dėl to, kas sukėlė jos ligą. Moteris kelis mėnesius patyrė haliucinacijas, nemigą ir šlapimo nelaikymą, po to kai ji degalinėje suvalgė penkių dienų senumo sušius. Medikai, gydantys moterį, 34-erių, tik ilgai ieškojo jos negalavimų priežasties, kol galiausiai atrado jos žarnyne gyvenančią problemą. Milžiniškas kaspinuotis skrandyje tūnojo devynis mėnesius.

Nors mintis apie mūsų organizmuose gyvenančius parazitus yra nemaloni, parazitų pasitaiko daug dažniau nei būtų galima pamanyti. Parazitų pasitaiko ne tik trečiojo pasaulio šalyse – jie paplitę visame pasaulyje ir jų turėti gali visų rasių, lyčių ir socialinės bei ekonominės padėties žmonės. Parazitai gali sukelti įvairiausių simptomų, iš kurių tik keletas paveikia virškinamąjį traktą, bet gera žinia ta, kad parazitus galima išsigydyti, rašoma westchesterhealth.com.

Kalbėdami apie kirmėles žmogaus organizme dažniausiai pagalvojame apie spalines – kirmėles, kuriomis vaikystėje buvo užsikrėtęs ne vienas. Paprastai jos pavojaus gyvybei nekelia. Tačiau retai kalbame apie tuos kirmėlinius susirgimus, kurie gali sukelti gerokai stipresnių padarinių organizmui – apakimą, organų nefunkcionavimą ar net mirtį.  Paprastai gydytojai sako, kad geriausia prevencija nuo kirmėlinių susirgimų yra higiena.

Nors pedikuliozė neretai įsisuka į vaikų kolektyvus, tėveliai apie ją kalbėti vengia, nes vis dar mano, kad tai higienos stokos problema. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad nieko panašaus – užsikrėsti gali net ir tie, kurie gyvena itin švariai – šiems žmogaus krauju mintantiems vabzdžiams tai nėra itin svarbu.

Medžius atakuoja pavojingasis kenkėjas – viršūninis žievėgraužis, kaimyninėse Baltarusijoje ir Lenkijoje sunaikinęs milijonus kubų pušų. Pasak specialistų, šis kenkėjas gali išplisti akimirksniu: jeigu dar prieš kelias dienas matėme sveiką pušį, jau po kelių dienų ją galime rasti gelstančią, mat aptikti šį kenkėją itin sudėtinga. Vienintelis būdas su juo kovoti ne džiuginantis – kirsti gelsti pradėjusius spygliuočius, jokių kitų kovos su juo būdų, nėra.

Vasara – puikus iškylų ir kepsnių kepimo lauke metas, tačiau šiltas metų laikotarpis sudaro puikias sąlygas maiste esančioms bakterijoms greitai daugintis. Dėl šios priežasties vasaros laikotarpiu padidėja per maistą užkrečiamųjų ligų rizika. Esant šiltam orui, ypač svarbu imtis papildomų atsargumo priemonių ir užtikrinti maisto saugą ruošiant greitai gendančius maisto produktus, tokius kaip žuvies, mėsos, paukštienos, jūros gėrybių ir kiaušinių produktus.

Nuo seno žinoma, kad tualetas, o ką jau kalbėti, jei jis viešasis, nėra pati švariausia vieta. Bet ar išties purviniausia vieta čia – klozeto dangtis ir tokioje vietoje galima pasigauti chlamidiozių bei kitų lytiškai plintančių infekcijų? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė sutiko, kad viešasis tualetas tikrai yra tokia vieta, kur nereikėtų be reikalo liesti paviršius.

Nors saulė, vanduo ir įšilęs smėlis dažnam asocijuojasi su vasaros malonumais, specialistai įspėja, kad stokojant apdairumo iš smėlėtų paplūdimių galima parsivežti ir visai netikėtų „dovanų“. Ne tik grybelis ar varginančios žarnyno infekcijos, bet ir įvairios parazitozės – pasirodo, smėlyje gali tūnoti įvairių ligų sukėlėjai.

Medikai sunerimę – artėjantis šiltasis sezonas padidins ir taip jau it ant mielių augantį sergamumą kirmėlinėmis ligomis. Per pirmąjį šių metų mėnesį į medikus kreipėsi daugiau kaip pusšimtis pacientų. Dar tiek žmonių, kaip sako laboratorijos atstovai, tyrimus darosi privačiai, mat gydytojams pasisakyti apie kankinančias kirmėlines ligas gėdijasi. O užsikrėsti paprasta – tereikia nusiskinti ir suvalgyti neplautą braškę, ar paragauti ją turgavietėje.

Kuršių nerijoje esantis Juodkrantės miestelis skendi tamsiuose debesyse. Uodų trūklių čia devynios galybės. Vietiniai bei poilsiautojai spjaudosi, o gamtininkai aiškina, kad šiuo metu žmonės dalyvauja trūklių vestuvių šokyje. Šis truks tik kelias dienas, o tada visi vabzdžiai žus. Maža to, dėl užplūdusių vabzdžių kalti patys žmonės. Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi dvi moterys, kurios nebegali pakęsti kaimynių elgesiu. Savo senyvą motiną prižiūrinti moteris butą pavertė landyne, keliančią grėsmę aplinkinių sveikatai.  Moterys pasakoja, kad iš kaimynių buto nuolat sklinda smarvė, o dar labiau kaimynus gąsdina čia užsiveisę parazitai. Kai atšąla, situacija esą būna dar pakenčiama, tačiau vasarą žmonės net bijo išeiti į laiptinę dėl ten tvyrančio dvoko. „Pernai rusyje iškvietėme dezinfekcijos tarnybą ir naikinome blusas.

Nors teigiama, kad erkės bunda ir darosi aktyvios kovo mėnesį, tačiau žiemos nebūvimas ir malonūs pavasariški orai įtakojo tai, kad jau dabar galima rasti daugybę šių gyvių. Dalinamės rokiškietės, Vilijos Guzaitės-Kundelės nuotrauka. Po pasivaikščiojimo su šunimis rokiškietė namo parsinešė dešimtis erkių: „Vasario 18 d., kaip ir žiema, kątik grįžom su šuniukais iš pasivaikščiojimo ir va kiek grožybių parsinešėm..." – savo feisbuko paskyroje rašė mergina.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad vėstant orams bei mažėjant maisto atsargoms gamtoje, graužikai ieško šiltesnio būsto ir braunasi į namus, butus, sodus, sodybas. Pelės ir žiurkės platina įvairias ligas, todėl labai svarbu jas naikinti, tinkamai prižiūrėti pastatus ir aplinką.

„Išleidau į mokyklą savo dukterį. Labai jaudinuosi, kad ji neužsikrėstų utėlėmis, nes girdėjau, kad vaikai gana dažnai iš mokyklos jų parsineša. Kaip apsisaugoti nuo utėlių, o jei jų atsirado – kaip išnaikinti?“ – klausia 35 metų Rugilė iš Druskininkų. Atsako vaistininkė Audronė Ziemelytė. Dažniausiai utėlės įsikuria galvos plaukuose už ausų, kaklo srityje ties plaukų augimo linija. Utėlės erzina, kelia niežulį, tačiau jos nėra pavojingos ir neplatina jokių ligų, tik sukelia didelį diskomfortą.

Prasidėjus šiltajam metų sezonui žmonės, ypač auginantys keturkojus šeimos narius, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – miškuose, parkuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Tačiau gamtoje pramogauti mėgstantys žmonės vis dar retai susimąsto, kad lauke tyko gyvybei grėsmę keliantys parazitai. Apie erkių ir blusų platinamas pavojingas ligas pastaruoju metu kalbama nemažai, tačiau šunų, kačių ir jų šeimininkų sveikatai didelę grėsmę kelia ir parazitai.

Šių metų vasario pradžioje, Vilniuje buvo nustatytas dirofiliariozės atvejis žmogui – iš sėklidžių ištraukta suaugusi Dirofilaria repens kirmėlė. Veterinarijos gydytojų vis dažniau minima, tačiau gyvūnų augintojams dar negirdėta – nauja parazitinė liga Lietuvoje – dirofiliariozė – kas tai? Apie naują ligą pasakoja veterinarijos gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė, prieš dvejus metus atlikusį mokslinį tyrimą apie šią ligą ir jos sukėlėjus.

Enterobioze, askaridoze, toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Sergamumą sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, nesusiformavę higienos įgūdžiai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 m. palyginti su 2017 m. parazitinių susirgimų skaičius Lietuvoje sumažėjo 11,2 proc.

 Užsienio spaudoje girdisi pavojaus varpai – Jungtinėse Amerikos valstijose gyventojams siaubą kelia ne tik skorpionai ir kiti pavojingi gyviai, tačiau ir patalinė blakė. Pastaruosius metus gaunama ypač daug nusiskundimų ir pagalbos prašymų dėl namus, viešbučius ir net mokyklas apnikusių patalinių blakių. Mažas nemalonus vabzdys Patalinė blakė – mažas žmonių ir naminių gyvūnų krauju mintantis vabzdys, gyvenantis mūsų namuose – dažniausiai balduose ir lovoje.

Prasidėjus naujiems metams kenkėjų kontrolės ekspertai reitinguoja praėjusių metų kenkėjus. Suskaičiavus iš gyventojų gautus skundus, užklausas ir atliktus naikinimo bei prevencijos darbus, paaiškėjo, kad daugiausia rūpesčių 2018 metais kėlė blakės, jau kelerius metus neužleidžiančios „lyderių“ pozicijos. Už jų rikiuojasi tarakonai, graužikai, skruzdėlės ir blusos. Praėjusių metų „herojus“ – patalinė blakė.

Jeigu virtuvinėse spintelėse arba prie maisto produktų pastebėjote maistines kandis, reikėtų sunerimti. Tai reiškia, kad į jūsų virtuvę įsisuko kandžių kiaušinėliai. Tikėtina, kad jų rasite kruopose, arbatoje, miltuose arba kituose sausuose ir biriuose produktuose. Norėdami kuo greičiau atsikratyti kandžių, turėtumėte imtis veiksmų.

 Gražiausių ir jaukiausių švenčių metu lankome artimus ir mylimus žmones, vykstame į keliones. Daugelis šiuo laikotarpiu ilsisi, tačiau ne kenkėjai. Norvegijos Bergeno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Kalėdų eglutėje gali slypėti apie 2,5 tūkst. įvairių gyvių.

Cukriniai žvyninukai – seniausi parazitai žemėje, labai mėgstantys puotauti negyvomis odos ląstelėmis ir plaukais, rašoma mirror.co.uk. Jeigu norite jų kuo greičiau atsikratyti, jums pravers kelios priemonės, kurias tikrai rasite savo namuose.  Valiklio gali pasigaminti ir namuose, naudodami vandenį ir actą lygiomis dalimi ir pridėdami indų ploviklio bei 10 lašų pipirmėčių ir eukalipto aliejaus. To turėtų užtekti, kad atbaidytumėte cukrinius žvyninukus.

Ar kada turėjote blakių? Galbūt manote, kad niekada šalia savęs neturėjote šių nemalonių gyventojų, tačiau net ir dabar jūsų patalai gali knibždėti blakių be jūsų žinios. Jei vis tik pastebėjote šių parazitų ant savo čiužinio, veikiausiai norite jų atsikratyti. Blakės – kraujasiurbiai, gyvenantys įvairiuose plyšeliuose apie jūsų lovą. Naktį jos įropoja į jūsų patalus, ant jūsų odos, o tada puotauja jūsų krauju.

Jeigu medikai tyrimų metu nustatė, kad jūsų organizme knibžda parazitų, neskubėkite gerti vaistų. Gali būti, kad jums padės natūrali ir itin pigi priemonė.  Skelbiama, kad parazitų, tūnančių mūsų kūne, atsikratyti gali padėti ne kas kitas, o paprastosios moliūgų sėklos.  Tereikia jų suvalgyti kasdien po 20-30 vienetų. Jas kramsnokite vietoje įprastų užkandžių, 2-3 kartus per dieną.

Parazitologai sunerimę – laboratorijas atakuoja žmonės, besiskundžiantys niežėjimu pasimaudžius tvenkinyje ar ežere. Tyrimai parodė, kad poilsiautojus kankina ne tik alergijos, kaip buvo manyta anksčiau, o po žmogaus oda besibraunantys parazitai – vandens paukščių siurbikių lervos. Tad išlipus iš vandens specialistai primygtinai rekomenduoja pirmiausia keliauti į dušą. Mat neprašytos viešnios po Oda gali tapti pūlinių ir šoktelėjusios kūno temperatūros priežastis.

Atėjus šiltajam metų sezonui šeimininkams reikia labiau pasirūpinti ne tik savo pačių, bet ir keturkojų augintinių sveikata. Augintiniai, kaip ir žmonės, gali susirgti įvairiomis ligomis. Apie tai, kokios bėdos gresia šiltuoju metų sezonu bei kaip tų bėdų išvengti, pasakoja Kėdainių senamiesčio veterinarijos gydytojas Egidijus Eimontas. Didžiausią grėsmę kelia parazitai Pasak veterinaro E. Eimonto, vasarą augintiniams pačią didžiausią grėsmę kelia parazitai – erkės, blusos ir kirmėlės.

Įsivaizduokite, kad pabundate su gumbeliu ant veido. O dabar įsivaizduokite, kad šis gumbelis staiga ima judėti per jūsų veidą. Galiausiai nuėję pas gydytoją išsiaiškinate, kad tai – gyva kirmėlė, laisvai judanti po jūsų veido oda. Skamba kaip tikras košmaras. Tačiau būtent tai išgyveno 32-ejų moteris iš Rusijos, apsilankiusi pas gydytoją tada, kai gumbelis iš po kairės akies po penkių dienų „persikėlė“ po akies voku, o galiausiai – į lūpą.

Neplauti vaisiai ir daržovės, maudynės atviruose vandens telkiniuose, higienos stygius. Tai tik kelios priežastys, galinčios išprovokuoti ne tik bakterijų, bet ir parazitų atsiradimą jūsų organizme.  Positivemed.com pateikia pagrindinius simptomus, padėsiančius jums atpažinti, ar knibžda organizme kirmėlės: skaudantis pilvas, dujų kaupimasis, vėmimas, pilvo niežėjimas, gleivės išmatose, kraujo priemaišos išmatose, viduriavimas, odos bėrimas, patinimas aplink akis.

Užsikrėsti parazitais nesunku. Tai įmanoma valgant neplautas daržoves ar uogas. Sužinoti, ar jūsų kūne neknibžda parazitai, galima paprastai. Pasitikrinkite, pateikiame jums 10 esminių faktų. Hlf-team.com rašoma, kad yra keli dalykai, kuriuos būtina žinoti.  1. Miego sutrikimai, tokie kaip sudrėkusi lova, sutrikęs miegas ir dantų griežimas gali reikšti, kad jūsų organizme knibžda parazitai.

Sulieknėti trokšta kiekviena moteris. Ypač tada, kai jau netrukus skubėsite į paplūdimį pasikaitinti saulutėje. Elle.ru siūlo gėrimą, padėsiantį jums sudeginti kalorijas bei papildyti kūną vitaminais ir reikalingais mineralais. Rašoma, kad šis gėrimas gerina virškinimą, pašalina toksinus iš organizmo, naikina bakterijas ir parazitus. Kasdien valgykite sveiką ir subalansuotą maistą ir papildomai kasdien suvartokite 3 puodelius šios arbatos.

Prasidėjus žaidimų lauke sezonui specialistai įspėja apie smėlyje galinčius būti parazitus, kuriais nesunku užsikrėsti. Kad tėvai jaustųsi ramūs dėl atžalos sveikatos, smėlio dėžes būtina uždengti. Be to, šiandien smėlio kokybę kiekvienas gali patikrinti atnešęs mėginį į laboratoriją. Atviras užkrato šaltinis Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta.

 Tikslių tyrimų, kiek Lietuvos gyventojų žarnyne nešioja vadinamuosius helmintus, nėra. Tačiau pastebima, kad pavasarį ir rudenį daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus dėl simptomų, kurie būdingi užsikrėtus žmogaus organizme įsiveisusiais parazitais. Specialistai pabrėžia, kad jais dažniausiai užsikrečiame vartodami neplautus vaisius ir daržoves, nesilaikydami tinkamos higienos, nuo gyvūnų.