parama

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad 2024 metais joms reikės 4,2 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti ir padėti milijonams pabėgėlių, kurie pabėgo iš karo draskomos šalies. „Šimtai tūkstančių vaikų gyvena karo fronto linijose esančiose bendruomenėse, jie yra įbauginti, traumuoti, o jų pagrindiniai poreikiai nepatenkinti“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ketvirtadienį Rygoje susitikusi su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo tolesnę Latvijos paramą Ukrainai ir teigė, kad naujas karinės pagalbos paketas suteiks papildomų pajėgumų sustabdyti Rusiją ir jos vykdomus žiaurumus. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasirašė Latvijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimą, reglamentuojantį Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimą techninės ir finansinės pagalbos srityse.

Ukraina gali tikėtis papildomos NATO valstybių paramos besitęsiančioje gynybinėje kovoje prieš Rusiją. NATO ir Ukrainos Tarybos susitikime Briuselyje trečiadienį daug sąjungininkų pateikė planus dėl tolesnių pajėgumų skyrimo, vakare pranešė Aljansas. Esą kalbama apie milijardų eurų vertės paramą. Kas pažadėta konkrečiai, kol kas neaišku. Tačiau NATO nurodė, kad, pavyzdžiui, Ukrainai bus perduota daugiau pro gynybos sistemų.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai stabdytojas. Tačiau, anot „Politico“, ES vadovų spaudimas Kremliui naudingam politikui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti teigiamų rezultatų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) pritars 50 mln. eurų karinei paramai Kyjivui, kurią gruodžio mėnesį vetavo Vengrija.

Nuo gaisro nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams iki sekmadienio vakaro buvo paaukota daugiau nei 135 tūkst. eurų, praneša Raudonasis Kryžius. Kaip dalinti paramą nukentėjusiems bus sprendžiama vėliau šią savaitę, gavus informaciją apie gyventojų paramos poreikius iš Vilniaus miesto savivaldybės. Aukas nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusiems gyventojams Raudonasis Kryžius pradėjo rinkti praėjusį trečiadienį. Pranešama, kad aukoti galima internetinėje svetainėje aukok.

Krūties vėžio diagnozę 40-ies metų Vilija Ročkaitė išgirdo prieš trejus metus. Žinia apvertė aukštyn kojomis vienišos trijų vaikų mamos gyvenimą. Su sunkia vėžio forma kovojanti Vilija papasakojo, kokios akimirkos jai buvo pačios sunkiausios, kaip į diagnozę reagavo vaikai ir kokio stebuklo ji laukia. Jau trejus metus Trakuose gyvenančios Vilijos ir jos vaikučių Jurgio (8 m.), Liepos (13 m.) ir Roko (15 m.) kasdienybė pilna maldų, vis prašančių sveikatos ir dienų kartu.

Dar vienas tyrimas parodė, kad benamiai, gavę piniginę paramą, nešvaistė pinigų narkotikams ar alkoholiui. Britų Kolumbijos universiteto ir 2018 m. projektą pradėjusios ne pelno siekiančios organizacijos „Foundations for Social Change“ tyrėjai vienerius metus stebėjo eksperimentinės visuotinių bazinių pajamų programos poveikį Vankuveryje. Programos metu 50 benamystę patiriančių žmonių gavo vienkartinę 7 500 Kanados dolerių (apie 5 150 eurų) paramą.

Nukentėjusiems per gaisrą Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje Raudonasis Kryžius iki penktadienio vakaro surinko per 100 tūkst. eurų žmonių aukų. Organizacija taip pat ketina prašyti visuomenės nukentėjusiesiems padėti ir daiktais. „Nuo trečiadienio surinkome apie 106 tūkst. eurų“, – BNS sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė. „Ką rodo praktika tokių didelių nelaimių metu, tai aktyviausiai aukojama per pirmąsias tris ar keturias dienas. Po to paramos dydis pradeda mažėti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė papildomą 588,9 tūkst. eurų kvietimą žaliąsias inovacijas diegiančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms ne pramonėje. Jos galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, ketvirtadienį pranešė ministerija.  „Paskelbę pirmąjį kvietimą sulaukėme išties daug konkurencingų inovatyvių sprendimų.

Universitetų mokslo tyrimams valstybė šiemet numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos – tris kartus daugiau nei 2023 metais (4 mln. eurų). Iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministras Gintautas Jakštas teigė, kad taip norima stiprinti inžinerijos, technologijų, duomenų, gamtos, biomedicinos kryptis.

Penkiamečio Joriuko, gyvenančio Kaišiadorių rajone, bei jo šeimos gyvenimas balandžio mėnesį persivertė aukštyn kojomis ir sudužo į šipulius – prieš tai visiškai sveikas buvęs berniukas susirgo labai sunkia, agresyvia liga encefalitu – smegenų uždegimu. Tai pirmasis toks specifinio viruso sukeltas atvejis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse, kitas toks atvejis diagnozuotas Latvijoje.

Daugiau nei 3 tūkst. įmonių pretenduoja gauti beveik 960 mln. eurų paramos, subsidijų ar kitokios pagalbos – tokio vertės finansinių priemonių šiemet paskelbė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   „Sėkmingai įgyvendinome užsibrėžtą tikslą – šiais metais paskelbėme net 53 kvietimus. (...) Kitų metų prioritetas bus šio 1 mlrd. eurų plano paskelbtų priemonių įgyvendinimas ir rezultatai“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Jungtinių Valstijų vyriausybė trečiadienį paskelbė apie, jos teigimu, paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Ukrainai pagal galiojančius leidimus. Dabar Kongresas turi nuspręsti, ar toliau remti Kyjivo kovą su Rusijos invazija. „Galutiniame metų pakete“ yra oro gynybos ir artilerijos šaudmenų, sakoma Valstybės departamento pranešime. Jame priduriama, kad Kongresas, kuriame respublikonų nuomonės dėl paramos Ukrainai išsiskyrė, turėtų veikti greitai, kad pagalbos srautas būtų atnaujintas.

Antradienį baigiasi šalies muziejų inicijuota paramos akcija, skirta išsaugoti rusų naikinamą Ukrainos kultūros paveldą. Kaip skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus, akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu iš viso Lietuvos žmonės paaukojo apie 10 tūkst. eurų. Už šias lėšas bus nupirktos reikiamos restauravimo medžiagos, jos sausį bus perduotos Ukrainos nacionaliniam istorijos muziejui ir toliau keliaus į kitus šalies muziejus.

Parlamentarai šeštadienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją bei jos padarinius. Dažniausiai tai – medikai ir savanoriai.   Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo du, penki susilaikė.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Ukraina gavo paskutinę šių metų Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Taigi, ES parama šiais metais pasiekė 18 mlrd. eurų. Šios lėšos padeda išlaikyti ekonominį stabilumą ir vykdyti socialinius įsipareigojimus“, – pabrėžė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Nepasiekus trijų rodiklių iš 19-kos Lietuva negali pateikti antrojo prašymo Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, sako Finansų ministerijos atstovas.  Pasak ministerijos Investicijų departamento patarėjo Pauliaus Baniūno, prašymą planuota teikti iki šių metų pabaigos – po to, kai EK patvirtino atnaujintą Lietuvos RRF lėšų panaudojimo planą.

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis bus modernizuojami keturi svarbūs valstybės kultūros objektai – Kauno centrinis paštas, Palangos kino teatras „Naglis“, Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Druskininkų M. K. Čiurlionio namų muziejus, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį prašys daugiau JAV karinės paramos, kad būtų galima kovoti su Rusija, pareiškusia, kad jos pajėgos daro pažangą fronte, o bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko.  V. Zelenskis, kuris atvyko į Vašingtoną prašyti toliau teikti pagalbą, susitiks su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Kongreso lyderiais iš abiejų partijų.

Amerikos Senate respublikonai padarė tai, ką ir žadėjo – užblokavo paramos Ukrainai skyrimą. Bidenas prieš pat balsavimą dar kreipėsi į politinius oponentus siūlydamas susitarti ir nepasiduoti Putinui, bet tai nepadėjo. Amerikiečiai paramą dar gali patvirtinti, bet Kyjivo atsargos nenumaldomai senka. Ukrainiečiai lieja apmaudą, kad gali likti vieni kovoje su Putinu, o Kremlius dėl to neslepia džiaugsmo. Mūsų prezidentas pripažįsta, kad situacija sunki.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad kitais metais joms reikia 46,4 mlrd. dolerių (virš 43 mlrd. eurų), kad galėtų suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą maždaug 180 mln. visame pasaulyje beviltiškoje padėtyje atsidūrusių žmonių. JT teigė, kad pasaulinės humanitarinės pagalbos perspektyvos 2024 metais yra niūrios, labiausiai pažeidžiamiems asmenims kenčiant nuo konfliktų, ekstremalių klimato reiškinių ir žlungančios ekonomikos.

Ukrainos sąjungininkės smarkiai sumažino pagalbos šiai šaliai pažadų apimtis ir dabar jos yra mažiausios nuo plataus masto karo pradžios, ketvirtadienį parodė Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto tyrimas. „Paramos Ukrainai dinamika sulėtėjo“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu.

Nuo gruodžio 6 d. gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti paraiškas verslo kūrimui ir darbo vietų steigimui. Tarnyba praneša, kad norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu.

Inovatyvių Lietuvos startuolių veiklos skatinimui skirta dar 20 mln. eurų paramos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot jos, Inovacijų skatinimo fondo lėšomis finansuojama rizikos kapitalo priemone „Akceleratorius 2“ investuojama į besikuriančias ir perspektyvias mažas įmones. Armonaitė: parama gali padėti verslo pradžiai Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ši parama gali padėti verslo pradžiai.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia bendrovės vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų. Finansinės paramos šiais metais sulaukė Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos (Lietuvoje) ir Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) atsinaujinančios energetikos parkų bendruomenių projektai.

Žodis „namai“ – labai paprastas, tačiau jame sutelpa be galo daug. Namuose kiekvienas randame saugumą, ramybę bei svarbiausią gyvenimo ramstį – šeimą. Čia mes tikrai jaučiamės savimi ir tarsi pasislėpę nuo visų įmanomų negandų. O kartais būtent namuose įvyksta ir didžiausi stebuklai… Būtent į tokius svajonių, vilties ir gerumo namus šį penktadienio vakarą visus TV3 žiūrovus pakvies šventinis 21-osios „Išsipildymo akcijos“ paramos koncertas.

Asmeninė sporto trenerė Jolanta Leonavičiūtė pasidalijo savo mintimis itin jautria tema. Jolanta Leonavičiūtė nusprendė netylėti ir savo socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo apie tai, kas daugumai yra itin skaudu ir jautru. Įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt. „Paliesiu jautrią temą. Bet labai aktualią. Ypatingai Lietuvai, kur savižudžių skaičius yra didelis. Kodel taip yra? Emocinis pervargimas, užslėptos ar atviros patyčios.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis, rašoma ministerijos pranešime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Jam dar turės pritarti Seimas.

Šiemet 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų sumą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Paramą, kaip ir pernai, išsidalino beveik 23 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, politinių partijų, profesinių sąjungų bei susivienijimų. 2022 metais 484 tūkst. žmonių paramai skyrė beveik 27,6 mln. eurų kaip dalį jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. VMI yra skelbusi, kad 24 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1,6 mln. eurų – politinėms partijoms, 1,2 mln.

Jeigu norite susikurti darbo vietą sau ar kitiems žmonėms, turėtumėte suklusti. Netrukus bus galima teikti paraiškas paramai darbo vietų kūrimui. Kiekvienas pareiškėjas galės gauti iki 26040 eurų, praneša Užimtumo tarnyba. Tai antras toks kvietimas šiais metais. Dabar norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 6 mln. eurų paramos Lietuvos verslui, kuris naudodamas atvirus duomenis kuria inovatyvius sprendimus ir skaitmenines paslaugas, pranešė ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atviri duomenys yra strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie kuria didelę pridėtinę vertę įvairiuose sektoriuose.

Europos Komisija trečiadienį patvirtino dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos Ukrainai išmoką – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paketo. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui, o ši išmoka yra priešpaskutinį šiais metais. Išmokos gavimą netrukus patvirtino Ukrainos finansų ministerija. „Šiandien skiriame dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama Ukrainai šiuo metu pasiekė 85 mlrd.

Kai kurių žmonių gebėjimas gyventi dėl kitų ne tik maloniai džiugina, bet geriems darbams įkvepia ir kitus. Būtent tokia ne dėl savęs, o dėl kitų gyvenanti yra šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojės, 8-metės Olgos šeima. Net dešimt vaikų auginanti pora iš Ukrainos savo meile ir rūpesčiu apgaubtų kiekvieną.

Dėl smukusių pieno supirkimo kainų bankrutuojantys ūkininkai valdančiųjų reikalauja 100 milijonų eurų paramos ir reguliuoti pieno supirkimo kainas. Jiems pritaria į Vilnių važiavę ūkininkai iš kitų ES valstybių. Tačiau išgirdę tokius reikalavimus, valdantieji nesileidžia net į kalbas. Ragina ūkininkus kapstytis patiems, kooperuotis, mat smulkiems ūkiams perspektyvų išsilaikyti nemato. Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi.

Per lapkričio – gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Prie naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

Nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintys asmenys patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Prie minimos naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 dienos galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę. Per lapkričio – gruodžio mėnesius apie 211 tūkst.

Vos pusantro mėnesio prieniškės Ievos dukrytę Silviją užklupo sunki liga – retinoblastoma. Tai įgimtas tinklainės vėžys, kuris dabar jau yra išplitęs į abi akytes. Deja, Lietuvoje nėra galimybės gydyti šios ligos, nes tai yra itin reta liga, kuria per metus iš 20 tūkstančių vaikų suserga vos vienas, todėl gydymas bus atliekamas Šveicarijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė siūlymui iš paramos gavėjų sąrašo išbraukti žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją bei jos padarinius. Dažniausiai tai yra medikai ir savanoriai.   Tokioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį aukšto rango Ukrainos pareigūnui pažadėjo nuolatinę JAV paramą, įskaitant pagalbą, skirtą padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą, kai Rusija gali vėl smogti užpultos šalies infrastruktūrai. A. Blinkenas, grįžęs iš diplomatinės kelionės po Artimuosius Rytus, susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu Andrijumi Jermaku Vašingtone.

Startavo jau 21-oji „Išsipildymo akcija“, kasmet mažiesiems pacientams suteikianti viltį sveikti. Šiemet kiekvienas galime prisidėti ir išpildant VUL Santaros klinikų siekį, kuris galėtų padėti vaikams, gimusiems su galūnių vystymosi sutrikimais –  įsigyti naujos kartos ortopedinį išorinės fiksacijos prietaisą, kuris ženkliai palengvintų ortopedinį gydymą tiems, kuriems reikalinga galūnių deformacijų korekcija.

Jeigu velionis laidotuvėms pinigų atsidėjęs nebuvo, visa netikėta finansinė našta gali nukristi ant artimųjų pečių. Atsisveikinimo namų atstovė pataria, kaip viskuo pasirūpinti, kad būtų patiriama kuo mažiau rūpesčių šią itin sunkią akimirką, nes valstybės skiriamos išmokos laidotuvių išlaidoms padengti nepakaks, rašoma pranešime žiniasklaidai. Netikėta netektis yra itin sukrečianti gyvenimo akimirka.

Europos Sąjunga (ES) gali atmesti Vengrijos veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, prašydama kitų ES šalių atskirai surinkti tokią pačią sumą dvišaliais susitarimais, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Bloko vadovybė pasiūlė išplėsti biudžeto paramą Ukrainai, kad šalis galėtų mokėti atlyginimus ir padengti kitas išlaidas, nes konfliktas tęsiasi jau 21 mėnesį, o finansinė pagalba yra gyvybiškai svarbi.

„Išsipildymo akcija“ – ne tik didžiausias šalyje paramos projektas, padedantis sunkiai sergantiems vaikams, bet ir jau 21 metus gyvuojanti gerumo tradicija. Lietuvos žmonės, išgirdę mažųjų ligoniukų istorijas, kasmet suremia pečius tam, kad įvyktų stebuklas, ir šiems vaikams bei jų tėveliams gyventi taptų bent kiek lengviau. Būtent tokios pagalbos reikia ir šių metų paramos projekto herojui Martinui. Šiandien jau 7-metis berniukas – itin lauktas, ketvirtasis Jelenos vaikas.

Po AlytusPlius.lt straipsnio apie onkologine liga sergančią alytiškę Sidoną Zinevičiūtę, socialiniuose tinkluose geriau žinomą kaip Dom Kė, žinia pasklido ir nacionalinėje žiniasklaidoje, moteris susilaukė ne tik emocinio palaikymo, dėmesio, bet ir finansinės paramos.

Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiemet iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija. SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams.

Kaip ir praėjusią žiemą, Lietuva yra pasirengusi teikti paramą Ukrainos energetikos sektoriui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Tai jis penktadienį teigė nuotoliniame Ukrainos prezidento taikos formulės darbo grupės, skirtos energetiniam saugumui, susitikime. „Praėjusios žiemos įvykiai Ukrainoje parodė, kad energetikos sektorius buvo vienas pagrindinių Rusijos atakų taikinių, agresoriui siekiant sugriauti valstybės pamatus ir palaužti žmonių dvasią gintis.