parama

Lietuvos „Caritas“ pradėjo kelias dienas trunkančią jau penktąją paramos Ukrainai akciją. Savanoriai ragina žmones dalytis negendančiais maisto produktais, higienos prekėmis, bet jokiais būdais prašo nenešti drabužių. Tiems, kas neturi laiko stoviniuoti parduotuvėse, akcijos rengėjai primena, kad galima aukoti pinigais. Besidalydami ir maistu, ir kitokiais daiktais, tautiečiai ukrainiečių gyvenimą pasaldina ir saldainiais.

Katalikų vyskupai sekmadienį minint pirmąjį gavėnios sekmadienį gyventojus kviečia aukoti Ukrainai. „Sutampa, kad prasidėjus gavėniai minime plataus masto invazijos Ukrainoje pradžią, tad vyskupai kviečia prisiminti vargstančius, kenčiančius žmones šioje šalyje“, – sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas, cituojamas Lietuvos „Carito“ pranešime. Aukoti kviečiama į specialią „Carito“ sąskaitą, pateikiama organizacijos tinklalapyje.

Skurdas Lietuvoje ir toliau bado akis. O prašančiųjų paramos maisto produktais skaičius išaugo beveik 30 tūkstančių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Žmonės atvirai pasakoja, kad rekordiškai pakilus maisto, komunalinių paslaugų kainoms nieko kito nelieka, kaip tik gelbėtis nemokamai dalijamais maisto daviniais. O skurstantys sako labiausiai laukiantys cukraus, aliejaus – tiesa, šių produktų ne visada būna. Seniūnijos darbuotojos į dėžes pakuoja pieną, kruopas ir kitus produktus.

Prasidėjo pirmasis šiais metais paramos maisto produktais dalijimas, kuris tęsis skirtingose savivaldybėse iki kovo mėnesio vidurio. Parama nepasiturinčius gyventojus šiemet iš viso pasieks šešis kartus, be šio dalijimo – dar balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis, praneša naujienų portalas jp.lt.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Konservatorių deleguotam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui šią savaitę skyrus 2,368 mln. eurų europinės paramos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ įmonei „Agrokoncerno biometanas“, buvęs valstiečių premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad tai ne pirmas kartas, kai R. Karbauskis vertybes iškeičia į pinigus, penktadienį rašo portalas „Lrytas“. „Manęs tai nestebina, nes šis veikėjas be naudos sau nieko nedaro“, – portalui sakė S. Skverne...

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasiryžusios remti jau metus nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės, ir ragina kitas valstybes didinti tiekiamą paramą, sakoma šių šalių parlamentų pirmininkų pareiškime. „Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės.

Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai naują karinės pagalbos paketą už 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų), ketvirtadienį paskelbė JAV aukšto rango pareigūnas. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 2 mlrd.

Biometano gamybos projektams skirta 14,35 mln. eurų paramos – juos įgyvendinant planuojama pastatyti penkis įrenginius  – bendri jų pajėgumai sieks apie 27 MW ir kurie galėtų pagaminti apie 200 GWh biometano dujų.   Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario 22 dieną patvirtino finansavimą įmonėms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, pranešė Energetikos ministerija.

Penktadienį iš Lietuvos į Ukrainą iškeliavo dar viena humanitarinės pagalbos siunta, skirta karo krečiamos šalies gydymo įstaigoms. Siuntą sudaro vaistai, medicinos įranga ir priemonės, kurias skyrė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos, ligoninės ir privatūs rėmėjai, rašoma pranešime spaudai.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai pirmadienį paragino padidinti finansinę paramą karo pabėgėliams ukrainiečiams, skaičiuojama, kad vien Lietuvoje tam reikėtų 16,8 mln. eurų. Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal. Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose ir Lietuvos pieno ūkininkams dėl didelių gamybos kaštų patiriant sunkumų žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas prašo Europos Komisijos suteikti skubią paramą jiems iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ į Ukrainą siunčia dar vieną pagalbos paketą, padėsiantį atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą. Siunčiamų įrenginių vertė rinkoje siekia apie 3,6 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybės paramos jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką – jos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.  „Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – treč...

Lietuva prisidės prie pagalbos nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusioms Turkijai ir Sirijai, pranešė šalies premjerė Ingrida Šimonytė. „Paprastai tokias atvejais visada reaguojame ir paramą teikiame. Manau, kad mūsų kompetentingos institucijos tiesiog pateiks pasiūlymą Vyriausybės posėdžiui svarstyti ir kažkokį paramos paketą suformuosime, nes tai yra tikrai labai didelė nelaimė“, – žurnalistams antradienį sakė ministrė pirmininkė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė renkantis paramą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje. „Nors Lietuvos ši didžiulė nelaimė tiesiogiai neveikia, kviečiame nelikti abejingais, parodyti susitelkimą ir kaip galime padėti Turkijai ir Sirijai kuo greičiau pašalinti žemės drebėjimų sukeltus padarinius bei išgelbėti kuo didesnį skaičių žmonių“, – pranešime cituojama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Raudonojo Kryžiaus vėliava ar automobilis karo siautulyje žmonėms gali reikšti išsigelbėjimą, bet vis dažniau jis reiškia ir nusivylimą. Raudonasis Kryžius karo Ukrainoje metu sulaukia ne tik padėkų, bet ir prakeiksmų. Už tai, kad nepadėjo, padėjo ne tiems, arba už tai, kad „spaudžia ranką velniui“. Tiesa, pasak ekspertų ir pačių humanitarinės organizacijos atstovų, slypi kažkur per vidurį. Ten, kur ir turi būti nešališki humanitariniai darbuotojai.

„TV pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva prašo pagalbos 25-erių Saulei. Prašydama atkreipti dėmesį ir pasidalinti pagalbos prašymu, į žmones ji kreipėsi socialiniame tinkle „Facebook“. „Saulė 25 m. gimė turėdama negalią. Vos paaugusi mažylė atsisėdo į vežimėlį. Mergina iki šiol gyvena tėvų namuose, kuriuose deja, bet laimės taip pat neturėjo. Nuoskaudos, kurias teko patirti iš labai artimo žmogaus, Saulei ilgam išliks kaip baisus košmaras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį lankysis Panevėžyje, kur vietos verslo atstovams pristatys verslo skatinimo priemones, susitiks su miesto prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovais. „Panevėžyje yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija, veikia daug inovatyvių įmonių.

Rimanto Kaukėno paramos grupė, teikianti visokeriopą pagalbą kritinėmis ligomis sergantiems vaikams padeda ne tik tiesiogiai šeimoms, susidūrusioms su onkologija bei genetinėmis ligomis, tačiau ir siekia pagerinti gydymo įstaigų, kurioje gydomi mažieji pacientai, sąlygas. Kauno klinikų vaikų ligų klinikai buvo įteiktas echoskopas, kuris yra itin reikalingas kasdien rūpinantis sunkiai sergančiais vaikais.

Seimo opozicijai priklausantys parlamentarai nori įpareigoti politikus deklaruoti privačius interesus, jei jų partija yra gavusi didesnę kaip 1000 eurų paramą rinkimams. Pagal pataisą, deklaruojantis asmuo turėtų nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl to, kad jis, jam artimas asmuo arba politinė organizacija, su kuria dalyvavo politinėje kampanijoje, iš fizinio asmens gavo didesnę kaip 1000 eurų auką politinei kampanijai finansuoti.

Lietuvoje pagreitį įgauna nauja verslininkų machinacija. Pardavėjai specialiai mažina elektromobilių vertę, kad jų pirkėjai galėtų pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama ir susigrąžintų penktadalį sumos – pridėtinės vertės mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja gudraujančius verslininkus, tokia veikla gali būti laikoma sukčiavimu, o įkliuvusiems pirkėjams mokesčius reikės grąžinti su delspinigiais. Klaipėdietė Elida elektromobilį vairuoja nuo balandžio.

Energetikos ministerijai garantavus papildomą finansavimą, paramą nuosavoms saulės elektrinėms gaus 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše buvusių gyventojų.  „Siekiame, kad 2030 metais kad bent kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas, todėl teikdami valstybės paramą norime sudaryti galimybę nuosavą saulės elektrinę turėti kiekvienam, siekiančiam mažesnių sąskaitų už elektros energiją“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė skyrusi dar 3,8 mln. eurų. Tai numatyta energetikos ministro Dainiaus Kreivio įsakyme. Kaip ir ankstesniais metais parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Ministerijos teigimu, šiuo metu šalyje dar yra apie 570 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Tuo metu paramos priemone ankstesniais metais jau pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis daugiabučių namų.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti tyrimą dėl savarankiškai į Vilniaus merus išsikėlusiam parlamentarui Mykolui Majauskui pervestų aukų iš fizinių asmenų. Klausimų dėl paramos skaidrumo kilo paaiškėjus, jog dalis šių asmenų yra susiję su viešojo maitinimo sektoriumi, kuriam palankią lengvatą su opozicijos parama M. Majauskas įtvirtino prieš savo tuometinių bendrapartiečių konservatorių valią.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Jungtinės Karalystės (JK) Ginkluotojų pajėgų ministru Jamesu Heappey aptarė šios šalies indėlį į regiono saugumo užtikrinimą ir koordinuotą Europos šalių paramą Ukrainai. „Esame dėkingi savo strateginiams sąjungininkams britams už reikšmingą indėlį į Lietuvos gynybą ir saugumo užtikrinimą. Jungtinės Karalystės buvimas Baltijos regione turi stiprų atgrasymo elementą, kurį būtina toliau stiprinti“, – pranešime antradienį cituojamas A. Anušauskas.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Šilalės rajone individualiame name su mažamečiu vaiku gyvenanti Edita, kurios tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, studijuoja ir dirba nepilnu etatu. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 580 eurų, tačiau šią žiemą kilo labai didelių problemų dėl šildymo, mat tiek malkos, tiek kuro briketai jai tapo beveik neįperkami.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Šiauliuose, kur verslininkams pristatys verslo skatinimo priemones. „Norime paraginti Šiaulių verslo atstovus susipažinti su šiuo planu ir naudotis jame numatytomis investicijomis. Jos skirtos verslo ilgaamžiškumui ir ekonominiam stabilumui užtikrinti“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Šiuo metu Kauno klinikose už savo gyvybę kovoja vos ketverių mėnesių Kornelijos sūnelis, kurį gruodžio viduryje užklupo klastinga liga – plaučių uždegimas. Iš pradžių medikų prognozės buvo liūdnos, Kornelijos sūnelio būklė buvo itin sudėtinga. Tačiau įvyko stebuklas, mažylis pamažu ima kovoti už save. Dabar Skaudvilėje gyventi šeima sako turinti vos vieną norą  – kad tik mažylis pasveiktų.

Dvi Pasaulio banko institucijos – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Tarptautinė plėtros asociacija – praėjusiais metais skyrė rekordinę 75 mlrd. JAV dolerių pagalbą, sakoma jo prezidento laiške, besivystančioms šalims susidūrus su tokiomis krizėmis kaip klimato kaita ir Rusijos invazija į Ukrainą.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Netikėta garsios stilistės, nuomonės formuotojos, verslininkės, knygų autorės Agnės Jagelavičiūtės mirtis suvirpino ne vieną širdį. Kai kurie ją prisimins kaip stiliaus ikoną, kiti – kaip vieną garsiausių nuomonės formuotojų, o sergančių vaikų šeimų atmintyje ji visada bus žmogus, kuris visada nesavanaudiškai ištiesdavo pagalbos ranką. Eglė Maširkienė, auginusi sunkiai sergančią dukrą, žinią apie A. Jagelavičiūtės mirtį priėmė itin asmeniškai.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

UAB „Skado medis“ konstruoja skydinius, modulinius ir medienos tašo namus. Su ES struktūrinių fondų finansuojama priemone „Regio Potencialas LT“ įmonė įsigijo skaitmenizuotas medienos pjovimo stakles, kurios leido padidinti gamybos našumą ir gaminių kokybę. Įmonė gavo 172 tūkst. eurų finansavimą Priemone „Regio Potencialas LT“ buvo siekiama paskatinti spartesnį regioninių verslų vystymąsi diegiant modernias technologijas.

Beveik 1,3 tūkst. energijai imlių įmonių, savo veikloje sunaudojančių daug dujų ir elektros, paskirstyta 30 mln. eurų subsidijų, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, subsidijos verslus pasieks iki šių metų pabaigos. „Šios subsidijos yra šių metų rudenį Vyriausybės paskelbto pagalbos paketo energetikai imlioms Lietuvos įmonėms dalis.

Visų svarbiausių valstybės valdomų duomenų integravimui į bendrą erdvę – Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą – bus skirta daugiau kaip 18,7 mln. eurų. Duomenys bus integruoti iki 2026 metų vasaros, projektą įgyvendins Statistikos departamentas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   „Valstybė kaupia daugybę vertingų duomenų, kurie išsklaidyti daugybėje sistemų ir registrų.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį skyrė Afrikai dar 2,5 mlrd. dolerių (2,37 mlrd. eurų) paramą maistu, kad žemynas galėtų kovoti su badu, didėjančiu dėl kylančių kainų. Baltieji rūmai naująjį pagalbos įsipareigojimą išdėstė prieš tai, kai Vašingtone vykusiame trijų dienų Afrikos viršūnių susitikime baigiamąsias kalbas pasakė JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio administracija pabrėžė Rusijos invazijos į Ukrainą įtaką kainoms.

Rusija nediktuos sąlygų dėl JAV teikiamos pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, rašo CNN. Anot jo, JAV neleis, kad Rusijos komentarai diktuotų saugumo pagalbą, kurią Joe Bideno administracija teikia Ukrainai. Trečiadienį Rusijos ambasada Vašingtone įspėjo, kad JAV raketų sistemų „Patriot“ siuntimas Ukrainai „sukeltų nenuspėjamų pasekmių“ ir keltų grėsmę pasaulio saugumui.

Besibaigiant kalendoriniams metams dažnam paramos gavėjui, įgyvendinančiam projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) priemonę, baigiasi verslo plano įgyvendinimo laikotarpis arba vieni iš kontrolės metų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukia nemažai klausimų dėl projekto įgyvendinimo aplinkybių, kurios gali būti svarbios vykdant projekte numatytą veiklą, siekiant tinkamai įgyvendinti projektą.

 Jungtinės Valstijos antradienį tiesia raudoną kilimą Afrikos šalių lyderiams, planuodamos skirti 55 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. eurų) paramą, taip siekdamos susigrąžinti įtaką žemyne. Beveik 50 Afrikos valstybių ar vyriausybių vadovų atvyko į Vašingtoną prieššventiniu šaltuoju laikotarpiu į tris dienas truksiančius susitikimus. JAV prezidentas Joe Bidenas juos priima po daugelį metų trukusio Kinijos ir Rusijos skverbimosi į šį žemyną.

Artėjantis Kalėdų metas turėtų paskatinti paramos Ukrainai proveržį, o ne nuovargį, sako pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Rusijos karas prieš Ukrainą vis dar yra svarbiausias klausimas, nors kartais atrodo, kad sprendimai dėl paramos Ukrainai šiuo metu lyg įstrigę stingstančioje pelkėje.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pirmadienį skelbs kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. eurų paramos.  APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė anksčiau sakė, kad šiuo kvietimu einama į aukštesnę energinio naudingumo klasę, o prioritetas teikiamas kvartalinei daugiabučių renovacijai.

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Pasinaudojusi priemone „Regio invest LT+“ įmonė UAB „Barauba“ gavo per 1 mln. eurų finansavimą ir planuoja įsigyti moderniausią Baltijos šalyse įrangą, kuri skirta pramoninių nerūdijančio plieno rezervuarų ir talpų gamybai.

Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vašingtone susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Viceprezidente Kamala Harris. Susitikime premjerė pademonstravo itin elegantišką stilių. Ji pasirinko rudos spalvos kostiumėlį su kelnėmis bei švarkeliu, prie jo priderino sodriai žalios spalvos palaidinę.  I. Šimonytės palaidinę puošė kaspinėlis, kuris traukė akį. Tokį patį stiliaus akcentą – palaidinę su raišteliais pasirinko ir JAV Viceprezidentė Kamala Harris.