pandemija

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad visi ministerijos Covid-19 pandemijos metu užsienyje pirkti respiratoriai yra saugūs ir buvo patikrinti laboratorijose. Vis dėlto ministras neatmeta galimybės, kad privatūs šalies verslininkai iš Kinijos galėjo gauti nesaugių apsaugos priemonių, kurias, nežinodami apie jų trūkumus, dovanojo medikams ir pardavinėjo internete.

Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad kitą savaitę koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje jau kitą savaitę perkops 10 milijonų. „Mes manome, kad kitą savaitę SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 ligos atvejų planetoje skaičius viršys 10 mln.“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jo žodžiais, kad dabar naujuoju koronavirusu infekuotų žmonių yra daugiau kaip 9,1 mln., o mirčių nuo šios ligos – per 470 tūkstančių.

Šalims vis labiau atsiveriant po griežtų koronaviruso karantino priemonių taikymo, vienu svarbiausių rodiklių tampa epidemiologinė situacija visame pasaulyje. Pagal tai, kiek sergančiųjų šalyje tenka vienam gyventojui, kokiu greičiu plinta virusas pastaruoju metu, galima susidaryti tikslesnį pandemijos vaizdą. Vienas iš Covid-19 indikatorių yra atvejų skaičius 1 mln. žmonių. Tai yra, kiek šalyje vidutiniškai buvo sergama šia liga, jeigu skaičiuotume, kad viso yra milijonas žmonių.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 1 276 testus naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų nenustatyta, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Latvijoje naujų ligos atvejų nefiksuojama ketvirtą dieną iš eilės.  Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, per praėjusią parą dėl koronavirusinės infekcijos nebuvo hospitalizuotas nė vienas žmogus.

Jungtinėse Valstijose per pastarąją parą mirė dar 792 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės, rodo antradienį Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. Tuo metu šalies aukščiausio rango užkrečiamųjų ligų ekspertai perspėjo, kad dėl koronaviruso pandemijos Amerikos tebelaukia „istoriniai“ iššūkiai. Smarkiausiai pasaulyje pandemijos paveiktoje valstybėje bendras aukų skaičius padidėjo iki 121 176, taip pat užregistruota daugiau kaip 2,34 mln.

Turkijoje mirė jau daugiau kaip 5 000 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o bendras patvirtintų infekcijos COVID-19 atvejų skaičius viršijo 190 tūkst., antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca. Ministras, kasdien per „Twitter“ skelbiantis atnaujintus duomenis apie protrūkį šalyje, nurodė, kad kad per pastarąją parą mirė dar 27 koronavirusu užsikrėtę žmonės, taip pat nustatyti 1 268 nauji užsikrėtimo atvejai.

Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.

Daugiau nei trečdalis tiekėjų, su kuriais sudarytos sutartys įsigyti priemonių kovai su pandemija, iki tol neprekiavo medicininėmis prekėmis ar įranga, antradienį skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). „Naujų tiekėjų atėjimas į viešuosius pirkimus yra teigiamas ir skatinamas, tačiau paprastai nauji tiekėjai pradeda dalyvauti skelbiamuose pirkimuose, tuo tarpu į neskelbiamus pirkimus paprastai kviečiami žinomi, tam tikra veikla užsiimantys tiekėjai“, – rašoma VPT pranešime.

Praėjusią parą patvirtinus du naujus koronaviruso atvejus, ši diagnozė nustatyta Kėdainių rajono ir Klaipėdos gyventojams. Apie tai BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Jos teigimu, Kėdainių rajono gyventojas dirbo ūkyje ir simptomų nejaučia, tačiau yra paguldytas į Kauno klinikinę ligoninę.

Žmonių kūrybiškumui ribų nėra, tad per karantiną dėl pandemijos yra sugalvota įvairių gyvenimą lengvinančių išradimų. Ką daryti, kai sportuoti norisi, o griežtų atstumo ir higienos reikalavimų laikytis vis dar reikia? Išeitis – jogos pamokos kupoluose. Tokį pavyzdį pasauliui rodo Toronto jogos entuziastai. Kiekvienas jų turi savo kupolą, kuris po treniruotės yra išvalomas ir dezinfekuojamas.

Naujojo koronaviruso pandemijos tempas vis dar didėja, o jos poveikis bus juntamas dešimtmečius, pirmadienį per interneto konferenciją sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius.

Beveik 1,7 mlrd. žmonių (tai yra 22 proc. visų Žemės gyventojų) turi nors vieną ligą, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų užsikrėtus koronavirusu, teigiama naujausiame britų mokslininkų tyrime. Su komplikacijomis galinčių susidurti lietuvių procentas – didžiausias Europoje. „Kol šalys viena po kitos atšaukia karantino apribojimus, valdžios stengiasi apsaugoti pačius pažeidžiamiausius piliečius nuo viruso, kuris niekur nedingo.

Jeigu žmonės uždarytų klozeto dangtį prieš nuleidžiant vandenį, tai galėtų padėti sustabdyti Covid-19 viruso plėtrą, skelbiama naujame tyrime. Koronavirusas gyvuoja ir gali išgyventi kelionę žmogaus virškinimo traktu. Jis dažnai aptinkamas žmonių išmatose net ir praėjus kelioms savaitėms po simptomų dingimo. Dėl turbulencijos, kuri susidaro dėl greito vandens srauto, unitaze nuleidžiant išmatas susiformuoja infekcinių dalelių debesis, kuris gali kilti net iki 1 metro aukštyn.

Koronaviruso pandemija sudrebino visą pasaulį, o jos pasekmes mes jausime dar daug metų. Ekspertai perspėja, nors dar nėra realių įrodymų, kad daliai visuomenės susiformavus antikūnus, gali kilti priešprieša tarp jų ir žmonių, kurie nebus persirgę ar paskiepyti nuo Covid-19.  Kol nėra vakcinos, imunitetas tampa potencialiai vieninteliu „normalaus gyvenimo“ atsigavimo po pandemijos raktu. Ir kai kam atrodo, kad teigiamas testų rezultatas nėra tokia jau bloga naujiena.

„Turėsime prisitaikyti prie kitokios realybės“, – šią frazę karantino laikotarpiu jau ne kartą išgirdome iš sveikatos apsaugos ministro lūpų. Prie kitokio gyvenimo nusiteikti siūlo ir gydytojai, pabrėždami, kad atšaukus karantiną ypač svarbu kiekvienam įsivertinti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Privalomas kaukių dėvėjimas, apriboti laisvalaikio renginiai, judėjimas ir puokštė kitų suvaržymų – ne vienam tautiečiui karantinas buvo spėjęs tapti keiksmažodžio sinonimu.

Nors jau dauguma gydymo įstaigų grįžta į prieškarantininį ritmą, tačiau dalis jų dar neatnaujino planinių paslaugų ar atnaujino jas ne visa apimtimi. Siekiant kuo greičiau sudaryti žmonėms sąlygas gauti reikiamas gydymo paslaugas, nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi pasiekti nurodytas paslaugų apimtis. Planines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos per liepos mėnesį turi pradėti tiekti ne mažiau kaip 80 proc.

Lietuvoje kelis mėnesius neteiktos planinės paslaugos, o jas atnaujinus nusidriekė didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų, tad dalis pacientų jau griebiasi šiaudo ir bando gydytis patys naršydami google arba pagalbos ieško pas įvairaus plauko specialistus. Medikai nuogąstauja, kad po tokio „gydymo“ darbo specialistams tik padaugės.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad britų mokslininkai apibendrino klinikinio tyrimo „Recovery“, kurio metu buvo vertinami įvairūs galimi COVID-19 ligos gydymo būdai, duomenis. Tyrimo metu buvo vertinamas ir koronavirusinės infekcijos gydymo efektyvumas deksametazonu. Paaiškėjo, kad šis vaistas itin veiksmingas gydant sunkia koronavirusinės infekcijos forma sergančius pacientus.

Pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui, kvietusiam šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, iš 29 paraiškų teikėjų sutartis pakviestos pasirašyti 10 Vilniaus universiteto mokslininkų grupių.

Didžiosios Britanijos medikai skelbia aptikę pigų ir plačiai naudojamą vaistą, kuris padeda išsaugoti sunkia koronaviruso forma susirgusių žmonių gyvybes. Ekspertų teigimu, mažomis dozėmis taikomas gydymas steroidais, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra deksametazonas, yra proveržis kovoje su mirtinu virusu.   Naudojant šį gydymo metodą britams leido trečdaliu sumažinti pacientų, pajungtų prie dirbtinio kvėpavimo aparatų, mirtingumo lygį.

Nors nuotolinės gydytojo konsultacijos šalyje tapo būtinybė dėl karantino apribojus dalį paslaugų ir galimybę fiziškai apsilankyti pas gydytoją, medikai jau dabar prognozuoja, kad dalis tokių konsultacijų galėtų išlikti ir ateityje. Manoma, kad tai padėtų sumažinti ir eiles pas specialistus.

Visi trys nauji praėjusią parą patvirtinti koronaviruso atvejai registruoti Vilniuje, du iš jų – Simono Stanevičiaus gatvėje. Apie tai BNS pirmadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. „Atvejai kol kas yra dar neaiškūs. Neaiškios užsikrėtimo aplinkybės ir reikalingos papildomos apklausos“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

„Ir iki covidinės situacijos kalbėdavome apie eiles, sudėtingą patekimą pas gydytojus, bet dabar ta situacija yra kubu sudėtingesnė. Labiausiai viską apsunkina tai, kad net registruojantis, norėdamas gauti paslaugas pacientas yra mėtomas nuo vieno prie kito – skambina į registratūrą, sako „kreipkitės į šeimos gydytoją“, o ten jis vėl nukreipiamas į registratūrą“, – dabartinę situaciją trumpai apibūdino Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezid...

Vis daugiau gydymo įstaigų atnaujina darbą, pirmadienį spaudos konferencijos metu pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau primena, kad nuo liepos vien atnaujinti planinių paslaugų nepakaks, reikės pasiekti ir tam tikrą apimčių lygį. Paaiškėjo, kad iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų beveik 75 proc. poliklinikų, 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 84 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu.

Tie, kurie grįžę iš koronaviruso paveiktų šalių nesilaikys rekomendacijos izoliuotis, gali stipriai pasigailėti, pirmadienį spaudos konferencijos metu įspėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pabrėžė, kad jei toks asmuo paskleistų virusą, už tai galėtų grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. A. Veryga priminė, kad vėl yra įsigaliojęs šalių, iš kurių yra ribojamas atvykimas, sąrašas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė, pateikdama naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje, įvardijo naujausius nerimą keliančius koronaviruso atvejus. Naujausiais duomenimis, ištyrus 1608 mėginius per pastarąją parą patvirtinti 5 nauji užsikrėtimo atvejai.

Kuomet pasaulį apėmė koronaviruso pandemija, mokslininkai susidūrė su keista ir pavojinga ligos eiga. Tuo metu, kai daugumai ligonių pasireikšdavo kosulys, jie netekdavo skonio ir išaugdavo temperatūra, kitiems infekuotiesiems Covid-19 niekuo nepasireikšdavo, ir jie net neįtardavo, kad yra viruso nešiotojai. Mokslininkų teigimu, būtina suprasti, kaip daug žmonių serga be simptomų, ar iš tiesų tokie „tylūs nešiotojai“ yra epidemiją vis pakurstantis veiksnys.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Savaitgalį pranešta apie 12 naujų koronaviruso atvejų. Dešimt jų registruota Vilniaus apskrityje, po vieną – Utenos ir Telšių apskrityse. Trys atvejai susiję su kelionėmis į užsienį: užkratas parvežtas iš Rusijos, Švedijos ir Danijos. Keturi užsikrėtimai susiję su Santaros klinikų darbuotojais, trys – su Vilniaus rajone, Kalvelių kaime, vykusia švente. Patvirtintas šalių sąrašas.

Pirmieji pacientai su koronaviruso požymiais Prancūzijoje galėjo atsirasti dar 2019-ųjų lapkritį. Tokias išvadas pateikė vienos iš ligoninių rentgenologai, peržiūrėję 2,5 tūkst. rentgeno nuotraukų.  „Tipinės plaučių anomalijos, kurias sukelia Covid-19“, rašoma „Le Parisien“, kurie cituoja Alberto Shweitzerio ligoninės vyr. rentgenologą Michelį Schmittą. Buvo aptiktos rentgeno nuotraukos, kurios darytos dar lapkričio 16-ąją ir 18-ąją.

Nuolatinis kaukių viešose vietose dėvėjimas leidžia išlaikyti koronaviruso reprodukcijos lygį žemiau 1.0 ir apsaugo nuo antrosios ligos bangos atėjimo, jeigu taikoma kartu su karantinu, teigiama naujame tyrime.  Kembridžo ir Grinvičo universitetų atliktas modelinis tyrimas rodo, kad vien tik griežtas karantinas nesustabdys COVID-19 atsigavimo.

Ne vienam koronaviruso infekcijos židiniui įsisukus asmeninėse šventėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga primygtinai, jei tik įmanoma, ragina kol kas jų atsisakyti. Jo teigimu, virusas ir vasarą niekur nedingęs, tad vertėtų toliau pasisaugoti.

Nesiliaujant pacientų skundams, kad jų dar net neregistruoja vizitams pas gydytojus arba tenka stoti į didžiulę eilę, o medikams pykstant dėl perteklinių, nelogiškų sprendimų, sveikatos apsaugos ministras penktadienį suteikė vilties, kad situacija gali pagerėti. Pateikdamas naujausią informaciją apie COVID-19 infekcijos suvaldymą spaudos konferencijos metu jis užsiminė ir apie planus atšaukti daug chaoso medikų bendruomenėje sukėlusią rekomendaciją dirbti ciklais.

Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė gavęs informaciją apie vieno paciento mirtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. „Asmuo mirė vakar vakare. Jis priklausė 51–60 metų amžiaus grupei", – informavo Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Ji pasakojo, kad asmuo gegužės 28 d. grįžo iš Švedijos keltu į Estiją, po to nuosavu automobiliu grįžo į Lietuvą ir jau jausdamas ligos simptomus GMP automobiliu buvo išvežtas į ligoninę.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga penktadienį pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje, pasidžiaugė, kad situacija šalyje toliau gerėja ir net galime perduoti patirtį kitoms šalims. „Situacija po truputį gerėja arba bent jau pasiekus tą lygį neblogėja, tad galime vis laisviau kvėpuoti.

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad per paskutinę parą užfiksuoti 4 nauji koronaviruso atvejai. Viso patvirtintų atvejų nuo epidemijos pradžios susirgo 1756 žmonės.

Griežto karantino pritaikymas Europoje leido išvengti milijonų žmonių mirčių, skelbiama naujame mokslininkų tyrime. Mokslininkų teigimu, tai leido išgelbėti daugiau gyvybių, negu kada nors anksčiau.  Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, atlikę turimų duomenų analizę, nustatė, kad „mirtingumas būtų buvęs milžiniškas“, jeigu nebūtų pritaikytos žmonių izoliacijos priemonės.

Nors karantinas jau atšaukiamas, gydymo įstaigos teigia dar negreitai galėsiančios grįžti į įprasto darbo vėžes. „Mūsų ligoninės nepritaikytos formuoti atskirus pacientų srautus, o visos Lietuvos problema, kad neturime pakankamai gydytojų infektologų“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Panevėžietė Kristina Jakšienė pasakojo likusi apstulbusi, kokios pagalbos miesto ligoninėje sulaukė čia atvežusi insulto ištiktą mamą. Jos teigimu, medikai ne tik neskubėjo tinkamai teikti pagalbos, reikalavo atvežti sauskelnių ir kitų higienos priemonių, tačiau neleido jų perduoti. Moteris guodėsi, kad nuo birželio 4 d. tik šį ketvirtadienį gavusi informacijos apie mamos sveikatos būklę. Ligoninė gi teigia, kad jokio raštiško skundo dėl šios situacijos nėra gavusi.

Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti stipendijų mokėjimą už anksčiau pasiektus laimėjimus geriausiems šalies sportininkams, kurie dėl koronaviruso pandemijos ir atšauktų varžybų prarado galimybes varžytis. Tokį Sporto įstatymo pakeitimą ministrų kabinetui teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tam dar turės pritarti Seimas. Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 15 sportininkų, kuriems nuo šių metų gegužės 22 iki kitų metų rugsėjo 16 dienos baigiasi stipendijos mokėjimo terminas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, trečiadienį žurnalistų paklaustas, kaip vertinantis statistiką, kad šalyje padaugėjo mirčių nuo infarktų, sakė tokių duomenų neturintys. Jo teigimu, situacija yra stabili, o kai kada patys pacientai privengė kreiptis pagalbos.

Medikams skundžiantis, kad ligi šiol nesulaukia ne tik dirbantiesiems COVID-19 židiniuose žadėtų priedų, bet ir suplanuoto algų padidėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad pinigai buvo skirti ir siūlo jų keliais pasidomėti pačioms savivaldybėms. Šios gi sako esančios nežinioje ne tik dėl medikams skirtų lėšų, tiek dėl kitų pandemijos suvaldymui skirtų lėšų kompensavimo.

Covid-19 pandemijos metu buvo daug kalbama apie simptomų neturinčius ligos nešiotojus, kurie užkrečia aplinkinius patys to nejausdami. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) perspėja, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai ir siūlo nepainioti jų su tais atvejais, kuomet žmogus tik pradeda sirgti ir simptomai dar nepasireiškia.  Besimptomių nešiotojų koronaviruso perdavimas pasitaiko itin retai, pareiškė PSO kovos su naujuoju koronavirusu grupės atstovė Maria Van Kerkhove.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keturių Europos Sąjungos narių lyderiai antradienį paragino Briuselį apsvarstyti būdus, kaip geriau pasiruošti kitai pandemijai. Jie sakė, kad chaotiškas Europos atsakas į koronaviruso protrūkį, pareikalavusį 184 256 gyvybių, „iškėlė klausimų“ apie ES pasirengimą pandemijoms, ir pabrėžė poreikį suformuoti visos Europos poziciją, ypač kovojant su galima antrąja viruso banga.

Antradienį nuo koronaviruso mirė trys žmonės – du Antavilių pensionato globotiniai ir vienas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Buvę Antavilių pensionato globotiniai mirė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 padalinyje, o buvęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas mirė Santaros klinikose“, – BNS antradienį sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Tarp Kernavėje organizuotos šventės dalyvių – ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbuotojai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, COVID-19 infekcija užsikrėtė dvi Kompleksinio gydymo poskyryje dirbančios medikės.

„Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės“, – vertindama dabartinę situaciją atslūgus COVID-19 epidemijai sakė Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Nors viruso plitimui suvaldyti neišvengiamai reikėjo imtis priemonių, gydytoja pabrėžia, kad visgi karantino žala yra sunkiai išmatuojama.

Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl koronaviruso pandemijos visame pasaulyje prastėja, ir perspėjo, kad negalima pasitenkinti esama padėtimi. Ši Jungtinių Tautų organizacija nurodė užfiksavusi didžiausią per vieną parą užregistruotų užsikrėtimo atvejų skaičių, koronavirusinei infekcijai COVID-19 sparčiai tebeplintant abiejuose Amerikos žemynuose.