pandemija

Trečiadienį užfiksuotas COVID-19 sergančiųjų šuolis. Jei tokia tendencija tęstųsi, pirma sugrąžinta priemonė būtų privalomas kaukių dėvėjimas, žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios šalys ėmėsi drastiškai skirtingų veiksmų. Remiantis naujuoju JT pranešimu, mes vis dar esame pradiniame šios krizės etape, tačiau kol kas veiksmingiausias atsakas užfiksuotas Pietų Korėjoje, Baltijos šalys – lyderių penketuke.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti apdovanojimai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“. Šie specialiai sukurti medaliai įteikti Santaros klinikų ir Santaros klinikų koordinuojamų ligoninių medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų, mobilių punktų darbuotojams už sudėtingą darbą suvaldant koronaviruso (COVID-19) plitimą.

Vilniaus Vingio parke, prie įėjimo nuo Čiurlionio gatvės, pasodinti ąžuoliukai, kurie yra tarsi simbolinė padėka visiems prisidėjusiems prie koronaviruso (COVID-19) pandemijos suvaldymo mūsų šalyje – laboratorijų darbuotojams, sveikatos ekspertams, savanoriams, psichikos sveikatos specialistams, žiniasklaidai ir visiems Lietuvos žmonėms, kurie laikėsi būtinų saugumo reikalavimų, siekiant sustabdyti šio klastingo viruso plitimą.

Verslininkė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė negaili karčių žodžių Lietuvos valdžiai. Pasak jos, ši pinigus investuoja į paviršutiniškus dalykus, o tikrųjų problemų nesprendžia. Todėl dažnu atveju ne tik nepadeda Lietuvos žmonėms, bet dar ir trukdo jiems dirbti ir užsidirbti.

Pasaulyje per praeitą savaitgalį buvo nustatyta apie 400 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, ir kol kas neįžvelgiama požymių, kad pandemijos tempas lėtėtų, antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Protrūkis spartėja, ir aiškiai dar nesame pasiekę pandemijos piko“, – per virtualią spaudos konferenciją sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu stacionarinės pagalbos besikreipusių pacientų buvo kone 60 proc. mažiau. Be to, gerokai sumažėjo ir besikreipusiųjų ambulatorinės pagalbos, nors buvo galimybė ją gauti nuotoliniu būdu.

Europoje naujojo koronaviruso pandemija nusinešė jau daugiau kaip 200 tūkst. žmonių gyvybių, antradieni pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialių šaltinių paskelbta informacija. Kaip rodo duomenys, paskelbti iki 13 val. 10 min. Grinvičo (16 val. 10 min. Lietuvos) laiku, koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukos Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje sudaro daugiau kaip du trečdalius iš visų 200 005 iki šiol Europoje užregistruotų pacientų mirčių.

Koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje sparčiai artėja prie vienuolikos su puse milijonų. Ispanija skelbia dėl didėjančio naujų koronaviruso atvejų skaičiaus įvedanti karantiną dar viename regione. Sienas tarp dviejų valstijų užverti suskubo ir Australija, kai Melburne šoktelėjo naujų COVID-19 skaičius. Jungtinėje Karalystėje aidi plojimai Nacionalinės sveikatos tarnybai, kuri švenčia 72-ąjį gimtadienį.

Ligoninė – tokia įstaiga, į kurią iš esmės patekti nenori niekas, o gydytojų kai kurie net bijosi. Tačiau pablogėjus sveikatai ir ligoninė, ir tas nejaukus baltas gydytojo chalatas žmogui tampa tikrų tikriausiu gyvasties inkaru. Kėdainių ligoninės Reanimacijos skyriaus darbuotojai nuolat sulaukia nuoširdaus pacientų dėkingumo. Kartais išsakomo žodžiu, kartais – raštu, o kartais tiesiog dėkingu žvilgsniu.

Baltarusijoje per pastarąją parą nustačius 250 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, bendras jų skaičius pirmadienį pasiekė 63 804, o dar šeši pacientai mirė, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Išvakarėse buvo pranešta apie 284 naujus užsikrėtimo atvejus.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Pulmonologijos klinika nuo šiol pasivadinusioje gydymo įstaigoje dirba pačių įvairiausių sričių medikai: gydytojai, slaugytojos bei jų padėjėjos, gydymo įstaigos vadovų paragintos ir pačios pasirinkusios nelengvą gyvenimo iššūkį – stoti į pirmąsias kovos su koronavirusu barikadų linijas.

Nyderlanduose pirmadienį sunaikinta tūkstančiai audinių dviejose fermose, kur buvo užfiksuota užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, o bendras paveiktų ūkių skaičius jau siekia 20, pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Apie ūkius pasiekusį virusą buvo pranešta Gemerte – toje pačioje vietovėje pietų Nyderlanduose, kur protrūkių užfiksuota ir anksčiau.

Iranas pirmadienį pranešė per pastarąją parą užregistravęs 160 koronavirusu užsikrėtusių asmenų mirčių, o šis skaičius yra nedaug mažesnis nei ankstesnę dieną užfiksuotas paros mirštamumo rekordas. Šiitišką respubliką nuo vasario pabaigos krečiantis koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemija nusinešė daugiau žmonių gyvybių negu kitose Vidurio Rytų valstybėse. Bendras aukų skaičius išaugo iki 11 731, per valstybinę televiziją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Sima Sadat Lari.

Kinų mokslininkai paskelbė aptikę naują potencialia pavojingą kiaulių gripo atmainą, kuri persiduoda nuo gyvūnų žmogui ir ilgainiui gali sukelti naują pandemiją. Tiesa, kritikai tvirtina, kad šis tyrimas vykdomas jau daugelį metų, o viruso keliamas pavojus yra labiau teorinis.

Lenkijoje per praeitą parą nustatyti dar 205 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir mirė keturi anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, bendras skaičius išaugo iki 36 155, o aukų padaugėjo iki 1 521, ministerijos kasdien pateikiamą statistiką Lenkijos visuomeninis radijas.

Ukrainoje per pastarąją parą užregistruoti 542 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti atsaką į epidemiją koordinuojančios Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) duomenys. NSGT duomenimis, nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 49 043 COVID-19 atvejų, 1 262 pacientai mirė, dar 21 703 pasveiko, iš jų 327 – per pastarąją parą.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nustatyti 39 379 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo Džonso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys.     Remiantis Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenimis, paskelbtais sekmadienį 20 val. 30 min. vietos (pirmadienį 3 val. 30 min.

Latvijoje per pastarąją parą patvirtinti trys nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyti 1 124 COVID-19 atvejų, 30 užsikrėtusių žmonių mirė. Latvijoje atlikta iš viso 158 518 testų koronavirusinei infekcijai nustatyti, iš jų 692 – per pastarąją parą.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras nustatytų užsikrėtimų skaičius išaugo iki 1841. Visi nauji atvejai fiksuoti Vilniaus apskrityje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).   COVID-19 liga buvo patvirtinta asmeniui, birželio 24 dieną keliavusiam traukiniu, juo taip pat vyko asmuo, kuriam ligos atvejis nustatytas anksčiau. Abu jie važiavo 6-ame vagone. Nustatyta per 30 sąlytį turėjusių asmenų – visi izoliuoti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 6 d. duomenimis, šalyje ištyrus 1149 ėminius per parą nustatyti 5 nauji koronaviruso atvejai. Nuo birželio 1 d. iš viso fiksuoti 37 įvežtiniai atvejai.

Lietuvos nacionalinis muziejus, balandį pakvietęs skirti įvairius su koronaviruso pandemija susijusius daiktus, sulaukė per 130 eksponatų. Įdomiausius jų žadama pristatyti jau netrukus, o ateityje – surengti didesnę parodą. „Iniciatyva sulaukė atsako, pereiname į antrą etapą – gauname jau pačius eksponatus fiziškai: kontaktuojame su žmonėmis, jie mums daiktus atveža, pristato. Labai smagu žiūrėti, kai gali ne tik paskaityti tas istorijas, pamatyti nuotraukas, pamatyti pačius objektus.

Indija pirmadienį pranešė, kad šalyje užregistruota beveik 700 tūkst. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, tad šiuo atžvilgiu šalis aplenkė Rusiją ir tapo trečiąja labiausiai pandemijos paveikta valstybe. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje nustatyti iš viso 697 358 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, iš jų 24 tūkst. – per pastarąją parą. Rusijoje iki šiol nustatyta daugiau kaip 681 tūkst. COVID-19 atvejų.

Koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kyla natūralus klausimas, kaip atsikratyti įkyraus ir sunkiai išgyvendinamo viruso. Tačiau, jeigu visi virusai staiga išnyktų, pasaulis taptų visiškai kitokia vieta – tik vargu ar mes norėtume, kad taip būtų. Stebint gąsdinantį Covid-19 pandemijos paveikslą, kurį žmonės mato žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, galima pamanyti, kad virusai tik tuo ir užsiima, kad bando pražudyti kuo daugiau žmonių.

Kalifornijos universiteto mokslininkai ištyrė naujojo koronaviruso infekcijos išplitimo žmogaus organizme ypatybes ir nustatė, kad kovai su Covid-19 galima būtų naudoti gydymo metodus, kurie taikomi vėžio gydymui.  Mokslininkai taip pat nustatė, kad naujasis koronavirusas savo veikimo principu labiau panašus į vėžį nei į kitas virusines ligas.

JAV kovos su koronavirusu „architektas“, vyriausiasis šalies infektologas Anthony Fauci pareiškė, kad jokia vakcina nepadės, jeigu gyventojai atsisakys skiepytis. Medikui nerimą kelia „antivakserių“ judėjimo mastas. Anot jo, tai verčia abejoti kuriamų vaistų galimybėmis sustabdyti viruso plitimą, net jeigu ir pavyktų juos greitai pagaminti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino sąrašą valstybių, iš kurių nuo liepos 6 dienos užsieniečiai į Lietuvą galės atvykti be jokių apribojimų. Pablogėjus epidemiologinei situacijai Liuksemburge, šios šalies piliečiai ir teisėtai joje gyvenantys asmenys vėl nebus įleidžiami į Lietuvą. Kiek suprastėjo ir padėtis Čekijoje, tačiau iš jos atvykti vis dar leidžiama, tik rekomenduojama izoliuotis.

COVID-19 gali sukelti diabetą sveikiems žmonėms, pažeisdamas insuliną gaminančias kasos ląsteles ir sutrikdydamas insulino sekreciją, rodo neseniai atliktas laboratorinis eksperimentas. Tokia įspėjančia žinute savo socialinio tinklo paskyroje dalinasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. „ACE2 receptorių, kurių pagalba koronavirusai įsiskverbia į ląstelę, yra ne tik kvėpavimo organuose, bet ir kasoje, plaučiuose, inkstuose, insulocitų ląstelėse ir kt.

Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, šalies įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, mat buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Negana to, kai kurių priemonių buvo įsigyta net už 4 kartus didesnę kainą. Kol gydymo įstaigų vadovai ir savivaldybės skundžiasi tvyrojusiu chaosu, Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad tokiai pandemijai buvo nepasiruošusi ne viena valstybė.

Nors visų infektologų ir kitų specialistų akys pastaruoju metu nukreiptos į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją, tai nesumažino kitų infekcinių ligų plitimo grėsmės visuomenėje. Medikų teigimu, jau kuris laikas prognozuotas infekcinių ligų pakilimas pasaulyje turėtų versti tiek valdžios atstovus dėlioti kitokius sveikatos politikos prioritetus, tiek keisti visuomenės požiūrį į jų prevencijos svarbą.

Švedija ir Baltarusija yra dvi šalys Europoje, pasirinkusios savaip, netaikant griežtų karantino priemonių, kovoti su koronaviruso pandemija. Tuo metu kai Švedijoje pradėdamas tyrimas dėl valdžios veiksmų kovoje su Covid-19, Baltarusijos prezidentas skelbia pergalę – oficialūs duomenys leidžia teigti, kad užkrėstųjų ir sergančiųjų skaičius mažėja. Abi šalys pasirinko kiek skirtingą būdą ne tik nuo kitų Europos šalių, tačiau ir tarpusavyje.

Nors gydymo įstaigos skelbia, kad vis plačiau atveria duris ir atnaujina planines paslaugas, ligoninių atstovai neslepia, kad „įsijungti“ pilnu tempu neleidžia ne tik griežtesni higienos reikalavimai, bet ir darbuotojų atostogos bei registraciją ateičiai koreguojantis galimos antros koronaviruso bangos laukimas.

Dėl koronaviruso pandemijos darbo ir pajamų netekę gidai Vilniuje antradienį surengė akciją, siekdami atkreipti dėmesį į turizmo sektoriaus darbuotojų problemas. Kelios dešimtys gidų su šūkiais „Guides together“ ir „Guide work matters“ („Gidai kartu“, „Gidų darbas svarbus“) atviru turistiniu autobusu pajudėjo nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės link Rotušės, kur vėliau prie jų prisijungė kiti kolegos ir dešimčiai minučių iškleidė įvairiaspalvius skėčius taip atkreipdami praeivių dėmesį.

Kinijoje tyrėjai atrado naują kiaulių gripo atmainą, galinčią sukelti naują pandemiją, sakoma pirmadienį JAV mokslo žurnale PNAS paskelbtame straipsnyje. Kaip rodo genetiniai tyrimai, atmaina G4 yra kilusi iš kiaulių gripo H1N1, sukėlusio pandemiją 2009 metais. Šis virusas pasižymi „visais svarbiausiais ypatumais, rodančiais, kad jis labai prisitaikęs užkrėsti žmonės“, sakoma Kinijos universitetų ir šios šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centro studijoje.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, antradienį Seime pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje, pabrėžė, kad atsipalaiduoti vis dar negalima. Ypač jis ragino įvertinti kelionių į kitas šalis būtinumą ir atsakomybę nesilaikant numatytų reikalavimų. Nors karantinas šalyje atšauktas nuo birželio 17 d., vis dar nesiliaujama fiksuoti naujus koronaviruso atvejus.

Kada baigsis COVID-19 ligą sukeliančių koronavirusų pandemija? Tai – vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad bet kokios pandemijos pabaiga dažniausiai priklauso nuo kelių veiksnių. „Pirmasis – kiek žinome apie patį virusą. Kuo daugiau žinome, tuo greičiau galime jo atsikratyti. Šios žinios būtinos kuriant veiksmingus ir saugius skiepus.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komitete pirmadienį paprašytas pasiaiškinti dėl neva slepiamų statistinių duomenų apie išaugusį mirčių per karantiną skaičių ir stipriai išaugusius savo pavaldinių algas, neieškojo žodžio kišenėje.

Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai.

Pasaulyje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 jau mirė daugiau kaip pusė milijono žmonių, rodo naujienų agentūros AFP paskelbti oficialių šaltinių duomenys. Daugiau kaip du trečdaliai letalinių atvejų užregistruota Jungtinėse Valstijose ir Europoje.  Duomenys, gauti iki sekmadienio 22 val. Grinvičo (pirmadienio 1 val. Lietuvos) laiku, rodo, kad nuo COVID-19 pasaulyje jau mirė 500 390 žmonių. Bendrai užregistruota 10 099 576 užsikrėtimo atvejai.

Koronaviruso pandemija dar toli gražu nesibaigė. Pietų Amerikoje, Afrikoje vis dar daugėja susirgimų, o ten, kur jau virusą pavyko sukontroliuoti, baiminamasi antrosios bangos. Ekspertai atskleidė, ko dar galime tikėtis iš viruso. Vos prieš šimtmetį siautusi antroji „Ispaniško gripo“ banga, manoma, nusinešė netgi daugiau gyvybių už pirmąją.

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Pandemija apribojo itin turtingų asmenų galimybes lankytis savo mėgiamose vietose ir leisti pinigus. Paradoksalu, tačiau toks turčių elgesys stabdo ekonomikos atsigavimą, net sušvelnėjus karantino sąlygoms visame pasaulyje.

Kiaulių gripas nėra vienintelė mėsininkų problema šiais metais. Covid-19 virusas katastrofiškų pasekmių visai kiaulienos tiekimo grandinei: nuo poreikio sumažėjimo, iki gamybos stabdymo ar transportavimo problemų. Dėl to milijonams šių gyvulių turės būti pritaikyta eutanazija.  Naujojo koronaviruso pandemijos akivaizdoje kiaulių gripo problema atsidūrė antrajame plane.

Kalbėdamas apie galimus tolimesnius COVID-19 plitimo scenarijus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį į itin nerimą keliančius skaičius. Anot jo, šiuo metu manoma, kad tik vienas iš penkių gali susirgti kliniškai išreikšta infekcijos forma, o diagnozuojama vidutiniškai gali būti viso labo tik 6 proc. ligos atvejų. „Šiandien manoma, kad apie 80 proc. žmonių yra besimptomiai ir galbūt diagnozuojama tiktai vidutiniškai tik 6 proc. atvejų.

Atlikus nepriklausomus mokslinius tyrimus Kinijos, JAV ir Irano universitetuose, buvo patvirtintas kraujo grupės ir komplikacijų nuo koronaviruso ryšys. Mokslininkai nustatė, kad skirtingos kraujo grupės statistiškai lemia skirtingą ligos eigą. Mokslininkai nustatė, kad didžiausia sunkios ligos eigos riziką užsikrėtus koronavirusu turi antrosios A (II) kraujo grupės žmonės.

Klausimas, kuris persekioja mokslininkus nuo pat pandemijos pradžios: ar visiems persirgusiems koronavirusu susiforumuoja antikūnai – o jeigu taip, kokiam laikotarpiui jų užtenka? Ekspertai taip pat perspėja, kad pasitikėti natūraliu imunitetu gali būti pragaištinga, todėl būtina išrasti patikimą vakciną. Tačiau naujausias tyrimas, publikuotas leidinyje „Nature Medicine“, rodo, kad viltys sulaukti džiugių naujienų bliūkšta.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą nustatyti du naujo koronaviruso atvejai: susirgo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotojas, nustatytos kelios dešimtys didelės rizikos kontaktą turėjusių asmenų, tarp jų – ligoninės pacientai.

 Į Lietuvą iš Kinijos atgabenta 14 tonų apsauginių chalatų ir kombinezonų siunta valstybiniam medicinos atsargų rezervui, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis kovo mėnesio asmens apsaugos priemonių užsakymo, kuris iš Kinijos keliauja dalimis. Pradžioje jos buvo skubiai gabenamos lėktuvais, vėliau, kai situacija stabilizavosi, jos pradėtos gabenti lėtesniu ir pigesniu būdu – traukiniais.

Praėjusią savaitę dar 1,48 mln. amerikiečių pateikė paraiškas dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas. Šis skaičius viršijo prognozes ir parodė besitęsiančią koronaviruso pandemijos žalą. Naujų paraiškų dėl nedarbo išmokų skaičius sumažėjo vos 60 000, palyginti su ankstesnės savaitės rodikliu, o bendras žmonių, kurie darbo neteko nuo kovo vidurio, kai įmonės ėmė stabdyti veiklą, skaičius pasiekė daugiau kaip 47,2 milijono.