palūkanos

Europos Centriniam Bankui (ECB) praėjusį ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad bankas jas mažinti pradės birželį.  „Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, –  pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

Bankai skaičiuoja, kad vis daugiau gyventojų pinigus laiko indėliuose. Šią tendenciją lemia išaugusios palūkanos. Kai kuriuose bankuose padėjus 1 tūkst. eurų per metus galima uždirbti ir 40 eurų. Tačiau VMI vardija atvejus, kuomet sukauptus pinigus apmokestina. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pasakojo, kad bankas klientams siūlo dvi indėlių (taupymo) rūšis, už kuriuos yra mokamos palūkanos: kaupiamuosius ir terminuotuosius.

Tikimasi, kad dėl mažėjančios infliacijos Europos centrinis bankas (ECB) šį ketvirtadienį paskutinį kartą paliks palūkanas nepakeistas ir padės pamatus pirmam normų sumažinimui birželį. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija savo pagrindinių palūkanų nekeičia nuo 2023 m. spalio. Iki tol ECB vykdė beprecedentę normų didinimo kampaniją, kad galėtų sutramdyti aukštą infliaciją.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Banke arba kredito unijoje indėlį pasidėję turi du iš penkių šalies gyventojų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. „Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog skolinimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui paliks ribojančiame lygyje, siekdamas pažaboti infliacijos spartėjimą. Metų infliacija šalyje vasarį spartėjo iki 7,7 proc. nuo 7,4 proc. sausį, išliko aukščiausiame lygyje nuo 2023 metų vasario ir beveik dukart viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslinę viršutinę ribą.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paliko galioti dabartinę 4,5 proc. palūkanų normą, tačiau leido suprasti, kad dar šiais metais gali pradėti ją mažinti. „Esamos prognozės rodo, kad iki rudens galios politikoje nustatyta 4,5 proc. palūkanų norma, o po to ji ims palaipsniui mažėti“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Šveicarijos nacionalinis bankas ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2022 m. birželio sumažino palūkanų normas, teigdamas, kad kova su infliacija duoda rezultatų ir tapdamas pirmuoju tai padariusiu didžiuoju centriniu banku. „Atsirado galimybių švelninti pinigų politiką, nes pastarųjų pusantrų metų kova su infliacija pasirodė esanti veiksminga“, – teigiama savo palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 1,5 proc. sumažinusio centrinio banko pranešime spaudai.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo apie riziką, kad palūkanų normos gali būti sumažintos „per vėlai“, ir dar kartą patvirtino galimybę, kad skolinimosi išlaidos pirmą kartą bus sumažintos birželio mėnesį. ECB nuo spalio mėnesio išlaikė stabilias palūkanų normas po beprecedentės jų didinimo serijos, kuria buvo siekiama sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.