palūkanos

Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicijos siūlymui dalį Vyriausybės siūlomo bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.     „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o llikusią dalį –  palūkanoms kompensuoti.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą, nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje. Nuo praėjusių metų liepos ECB pakėlė palūkanų normas 3,5 procentinio punkto, vykdydamas precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, skirtą suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Seimo ppozicijai pasiūlė dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų kompensavimui. Jeigu siūlymas būtų patvirtintas, gyventojai dalį pinigų galėtų susigrąžinti. „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau. „Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo.

Antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą. Ją priėmus, būsto paskolą turintys ir išaugusių palūkanų slegiami gyventojai galėtų atgauti pinigų.

Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms, Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o o biudžeto netekimus padengti siūloma iš komercinių bankų uždirbto pelno.  Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas atrasti pusiausvyrą tarp pastangų sutramdyti išaugusią infliaciją bei mėginimų išvengti tolesnės suirutės komercinių bankų sektoriuje. Paskelbus apie padidinimą ketvirčiu procentinio punkto – šio žingsnio ir tikėjosi analitikai – palūkanų normos intervalas pasiekė 4,75–5 procentus.

Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. Be to, ir patys bankai atsargiau vertina riziką ir kelia skolinimo standartų kartelę, pirmadienį pranešė LB.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba pranešė apie dar vieną bazinių palūkanų normų didinimą 50 bazinių punktų. Spėlionės, kiek dar jos didės ateityje ir ar centrinis bankas nepersistengs „vėsindamas“ ekonomiką, jau pakeliui. Tačiau atsakymo į klausimą, kokios palūkanų normos yra tinkamos, neturi nei pinigų politikos formuotojai, nei ekspertai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pagrindines palūkanų normas padidinus 50 bazinių punktų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šis didinimas – dar ne paskutinis.  Anot jo, nepaisant tam tikrų įtampų finansų rinkose, infliacijos procesai euro zonoje nedingo.  „Turime matyti šiek tiek toliau už tokius staigius rinkos pokyčius, žvelgti į horizontą.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienio sprendimas bazinių palūkanų normas pakelti dar 50 bazinių punktų – dar ne pabaiga, kovojant su aukšta infliacija iki metų pabaigos jos gali būti didinamos toliau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot ko, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitais metais testuos euro zonos skolintojų gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mėginimų įsilaužti į kompiuterines sistemas rizika išaugo.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl padidins bazines palūkanų normas, kovodamas su išaugusia infliacija, tačiau staigus JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas pakurstė nerimą dėl bankų sistemos sveikatos, skolinimosi išlaidoms toliau augant. Praėjusią savaitę ECB prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, jog ECB Valdančioji taryba, turinti 26 narius, „labai, labai tikėtina“ posėdžio metu Frankfurte padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai ir turėtų neigiamų pasekmių rinkai. Anot Mindaugo Lingės, šie papildomi pinigai turi būti skirti ne „pravalgymui“, o krašto apsaugai ir valstybės saugumui.

Lietuvos bankui pažėrus kritikos komerciniams bankams, uždirbantiems rekordinius milijoninius pelnus ir mokant niekines palūkanas už indėlius, šie pagaliau sukruto. Mažieji bankai ir kredito unijos jau ėmė didinti palūkanas už terminuotuosius indėlius, o štai kai kurie didieji komerciniai bankai kol kas neskuba. Tačiau minimaliai padidintos palūkanos už indėlius gyventojų kaupti bankuose neskatina.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Europos Centriniam Bankui (ECB) veikiausiai teks toliau didinti bazines palūkanų normas ir po šį mėnesį įvyksiančio posėdžio, nes infliacija euro zonoje išlieka „atkakliai aukšta“, pareiškė jo vadovė Christine Lagarde. Praėjusį mėnesį euro zonos finansų reguliavimo institucija pakėlė visas tris palūkanų normas 0,5 procentinio punkto ir perspėjo, jog jas veikiausiai tiek pat kilstelės ir kovo mėnesį. Nuo pernai liepos mėnesio ECB bazines palūkanas jau padidino trimis procentiniais punktais.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas.   Pavyzdžiui, už 6 mėnesių indėlį didžiausias 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,3 proc. – „PayRay Bank“. Didesnes nei 1 proc. palūkanas taip pat siūlo „Mano bankas“ (1,35 proc.), „Inbank“ (1,3 proc.), SEB (1,25 proc.), „Luminor“, „Swedbank“, „Citadele“ ir SME bankas (po 1 proc.).  Didžiausią kainą už 24 mėnesių indėlius siūlo „Mano bankas“ ir „Fjord Bank“ (po 3,1 proc.

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.

Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete. Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.

Vasario 1 dieną vykusiame posėdyje beveik visi JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) politikos formuotojai susitarė dėl bazinių palūkanų normų padidinimo ketvirtadaliu procentinio punkto, nors buvo ir tokių, kurie pasisakė už didesnį kėlimą, rodo trečiadienį paskelbtas posėdžio protokolas. „Beveik visi dalyviai sutiko, kad šiame susitikime tikslinga palūkanų normą padidinti 25 baziniais punktais“, – rašoma protokole ir priduriama, kad „keli dalyviai“ ragino žengti dvigubai didesnį žingsnį.

Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną. Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos.

Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai. Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Rusijos centrinis bankas penktadienį nusprendė nekeisti 7,5 proc. dydžio bazinių palūkanų normos, tačiau aiškiai įspėjo apie galimą jų didinimą ateityje, skelbia Rusijos žiniasklaida. Tai buvo trečioji pertrauka po šešių iš eilės bazinių palūkanų mažinimo ciklo, prasidėto pernai vasarį nuo rekordinio 20 proc. jų lygio.

Augančios palūkanos kelia sunkumų tiek būstą turintiems, tiek jį ketinantiems įsigyti gyventojams. Augant paskolų įmokoms daliai žmonių būsto pirkimą tenka atidėti. O namus jau turintiems gyventojams, išaugus paskolos įmokai tenka taupyti. Tačiau specialistai ir ekonomistai vis tiek sako, kad nekilnojamo turto (NT) rinka šiemet klestės, o neturintiems pinigų būstui įsigyti siūlo jį nuomotis.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad komerciniai bankai, ypač turintys didesnį likvidumą, nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius. Pasak Jokūbo Markevičiaus, tokia situacija susidarė, nes bankai ilgus metus nemokėjo palūkanų, tačiau net ir augant paskolų palūkanoms ne visi bankai priima terminuotus indėlius ir už juos moka.  „Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Lietuvos banko (LB) vadovas žada, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą. Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją  suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.  „Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas duri būti prieinamas.

Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.  „Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Augant būsto paskolų palūkanoms Lietuvoje būtų galima įstatymu įteisinti galimybę gyventojams atidėti įmokas, sako šalies prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Lietuvos banko (LB) vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti. Vis dėlto, anot jos, dauguma naujų valdžios idėjų yra svarstytinos.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį žada pateikti pasiūlymus, kaip spręsti problemą, kai šalies bankuose sparčiai auga paskolų palūkanos, tačiau indėlių palūkanos didinamos vangiai.  G. Šimkus praėjusį penktadienį teigė, jog Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, be to, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.

Kylant palūkanų normai ir būsto paskoloms brangstant šimtais eurų, socialdemokratai iš kepurės traukia idėją: siūlo gyventojams sudaryti galimybę skolintis patiems iš savęs ir taip kompensuoti kylančias palūkanas. Anot idėją pateikusio parlamentaro Gintauto Palucko, tautiečiai, pritrūkę pinigų, skolintųsi iš per pastaruosius metus sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio – tam būtų sukurtos specialios virtualios sąskaitos.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 procento, kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad jų mažinimas šiemet yra „labai mažai tikėtinas scenarijus“, tačiau jis neatmetė, kad keičiantis ekonominei situacijai kitais metais jos galėtų būti sumažintos.  „Šiais metais aš manau, kad yra labai  mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų, ekspertai pastebi, kad ECB kiekybinį skatinimą keičia griežtinimas. Anot jų, tai gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad centrinių bankų veiksmai keliant palūkanas veikia Lietuvos įmones, kurios šiuo metu skolinasi brangiausiai nuo pat tokios statistikos stebėjimo pradžios.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis. Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Dėl išaugusios Europos tarpbankinių palūkanų normos („Euribor“) Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms šiemet, palyginti su pernai, didės daugiau negu du kartus ir sieks apie 0,5 mlrd. eurų, prognozuoja SEB bankas. Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad padidėjusios išlaidos palūkanoms sudarys iki 3 proc. darbo užmokesčio fondo ir gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų. Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.