pabėgėliai

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du neteisėti migrantai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje trečiadienį sieną neteisėtai bandė kirsti 57 užsieniečiai, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 109 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1539 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Latvijos ir Lenkijos pareigūnams dešimtimis skaičiuojant iš Baltarusijos plūstančius neteisėtus migrantus, nuo mėginimų kirsti sieną Lietuvoje juos atbaido techninės priemonės, sako pareigūnai ir politikai. Vis dėlto jie įspėja, jog išlieka provokacijų pavojus. Lietuvos pasieniečių duomenimis, Latvijos ir Lenkijos pareigūnai pastarosiomis dienomis apgręždavo dešimtis migrantų, o Lenkijoje šis skaičius savaitgalį siekė 160. Lietuvoje, tuo metu, fiksuojami pavieniai bandymai kirsti sieną.

Prie Italijos Lampedūzos salos sudužus dviem laivams, dingo mažiausiai 30 migrantų, sekmadienį pranešė Jungtinių Tautų migracijos agentūra, remdamasi išlikusių gyvų žmonių liudijimais. Šeštadienį audringu oru įvykus abiem nelaimėms, iš vieno laivo, pasak išgyvenusiųjų, dingo apie 28 žmonės, o kito – trys, pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Manoma, kad abu prastos būklės laiveliai ketvirtadienį išplaukė iš Sfakso Tunise.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį riaušių organizavimu buvusioje migrantų stovykloje Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, kaltintiems neteisėtiems migrantams iš Irako. Išteisintieji jau anksčiau išvyko iš Lietuvos, jie apeliaciniame procese nedalyvavo, jiems atstovavo Lietuvos valstybės skirti advokatai. Antradienį paskelbta trijų teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėjo iškart, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos planą teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimo naštą ir palygino jį su deportacijomis karo metu. „Tarkime, Vokietijoje yra migrantų, kurie nenori čia atvykti. Ar jie juos gaudys ir surinks, Vokietijoje susodins į vagonus, perveš pas mus ir čia paliks?“ – klausė V. Orbanas. „Bet kuri šalis, neleidžianti įvažiuoti migrantams, bus priversta tai padaryti jėga“, – sakė jis.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) teigia, kad ES vyriausybės turėtų pasirengti nuolatinei pabėgėlių iš Ukrainos integracijai. Ketvirtadienį Vienoje paskelbtoje metinėje ataskaitoje agentūra nurodo, kad dabartinės pagalbos priemonės turėtų būti labiau orientuotos į moteris ir vaikus – didžiąją pabėgėlių dalį, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Raginimas nuskambėjo tęsiantis 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 26 neteisėti migrantai, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 74 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 83 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1010 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Tautinių mažumų departamento užsakymu atliktame sociologiniame tyrime dalyvavimo Lietuvos gyventojai, taip pat 18 metų ir vyresni karo pabėgėliai iš Ukrainos. Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria teiginiui, kad Lietuva turi priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos ir privalo jiems kuo labiau padėti. „Daugiau kaip 40 proc.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Nors pagal galiojančius Rusijos įstatymus visi Ukrainos pabėgėliai Rusijoje turi teisę į nemokamą gydymą, iš tikrųjų jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia priklauso nuo savanorių pagalbos. Savanoriai sukūrė alternatyvią konsultacijų sistemą, perka jiems vaistus ir lydi į privačias klinikas, kartais netgi organizuoja gydymą užsienyje.

Sumažėjus karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui nuo kitos savaitės uždaromas paskutinis šalyje Alytaus užsieniečių registracijos centras, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Visiškai sumažėjus nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių srautui, priimtas sprendimas uždaryti paskutinį ukrainiečių registracijos centrą šalyje. Ukrainiečiai ir toliau laukiami Lietuvoje – čia jiems bus suteikta visa reikiama pagalba“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Dėl kovų Sudane namus turėjo palikti daugiau kaip 430 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 100 tūkst. į užsienį pasitraukusių asmenų, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) apskaičiavo, kad Sudane tęsiantis kariuomenės ir sukarintų pajėgų konfliktui potencialiai į kaimynines šalis gali pabėgti daugiau kaip 800 tūkst. žmonių. Kovos kilo balandžio 15 dieną. JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) paskelbė, kad pačiame Sudane jau yra 334 tūkst.

Popiežius Pranciškus šeštadienį Budapešte įspėjo dėl abejingumo ir ragino užjausti visus, bet dėkojo Vengrijai, kad ji priėmė ukrainiečių pabėgėlius nepaisydama antiimigracinės premjero Viktoro Orbano politikos. Penktadienį atvykęs į Budapeštą trijų dienų vizito, 86 metų argentiniečių popiežius savo pirmoje kalboje V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams akcentavo būtinybę atsiverti kitiems ir neužsidaryti savyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot šalies vadovo, Rusijos piliečiams šis įstatymas yra griežtesnis nei baltarusiams, todėl reikia jį suvienodinti. Valdžios atstovams nesutariant, politologas Bernaras Ivanovas sako, kad ši ši problema nėra klausimas, kurį Lietuva turėtų spręsti viena.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) į migrantų apgręžimą įteisinantį projektą įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmadienį bendru sutarimu pritarė tokiam pasiūlymui, kurį kaip kompromisinį pasiūlė Žmogaus teisių komitetas (ŽTK). Jis bus teikiamas svarstyti Seimui antradienį per plenarinį posėdį.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Songmi Park įsmeigė savo kojų pirštus į žemę upės pakraštyje, besiruošdama ją kirsti. Ji žinojo, kad jai turėjo būti baisu. Upė buvo gili, o srovė atrodė stipri. Jei ji būtų sugauta, tikrai būtų nubausta, gal net nušauta. Tačiau ji jautė trauką, daug stipresnę už baimę. Ji norėjo pabėgti iš Šiaurės Korėjos, kad surastų savo motiną, kuri ją paliko vaikystėje, rašo BBC.  Kai Songmi prieblandoje brido per ledinį vandenį, ji jautėsi taip, lyg skristų.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina atlikti tyrimą apie karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį Lietuvoje. Jos vadovaujama tarnyba tai padaryti rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. „Be galo būtų svarbu inicijuoti platesnio masto tyrimą, kuris galėtų plačiau identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria į Lietuvą iš Ukrainos atvykę asmenys“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė kontrolierė.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du migrantai, neteisėtai bandę patekti į Lietuvą, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį užsieniečiai sieną neteisėtai bandė kirsti 36 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 28 migrantų. Migrantai Lietuvoje apgręžiami nuo 2021 metų rugpjūčio, kilus jų antplūdžiui.

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nuo 2024-ųjų kovo žada pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.  Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte.

Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis galėtų būti“.  „Nebūtinai bus taip, kad jeigu matysime ukrainiečių srautų padidėjimą į Ukrainą, kad automatiškai ir Lietuvos ekonomika nukentės nuo to“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyresnysis ekon...

Kitąmet tikintis, kad šalyje nebeliks didelių globos namų, iššūkiu tikslui įgyvendinti įvardijami nuo karo pabėgę ir Lietuvos globos namuose apsigyvenę ukrainiečių vaikai.

Rusijos piliečiams ketinama uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.  Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį. Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą neteisėtų migrantų neapgręžta, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 14 kartų, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 92 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 517 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Migracijos departamentas pirmadienį skelbia, jog Lietuvoje fiksuoti 41 933 Ukrainos karo pabėgėliai, turintys leidimus šalyje laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, 35 039 asmenys turi išduotus skaitmeninius leidimus, 6 894 asmenys – leidimus laikinai gyventi kaip plastikines korteles.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai pirmadienį paragino padidinti finansinę paramą karo pabėgėliams ukrainiečiams, skaičiuojama, kad vien Lietuvoje tam reikėtų 16,8 mln. eurų. Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal. Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst.

Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai, reaguodami į jau beveik metus besitęsiančią pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, penktadienį paragino padidinti finansinę paramą šiems pabėgėliams ir juos priglaudusioms Europos valstybėms.  UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims naujienų agentūrai LETA nurodė, kad Latvija buvo įtraukta į regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, apimantį dešimt šalių.

Praėjusiais metais per pasienio kontrolės punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą neleista įvažiuoti 542 Ukrainos piliečiams, daugiausia dėl to, kad neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Kaip BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), fiksuoti 242 atvejai, kuomet asmuo neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, 198 kartus asmenys neturėjo galiojančio kelionės dokumento.

Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl griežtesnių taisyklių, kad būtų lengviau išsiųsti teisės į prieglobstį negavusius migrantus į jų kilmės šalis, penktadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiomis priemonėmis reaguojama į augantį europiečių susirūpinimą dėl didėjančios nelegalios imigracijos, keliose šalyse narėse tapusios itin opiu klausimu.

Lietuvos pilietybę turinti iš Etiopijos kilusi verslininkė Eskedar Maštavičienė susidūrė su nemalonia situacija. Moteris turėjo vesti „Swedbank“ renginį, tačiau jai aktyviai besiruošiant kone paskutinę dieną jai buvo pranešta, kad jos paslaugų nebereikės. Socialiniuose tinkluose moteris pasidalijo, kad jos ryšys su įmone niekada nebuvo itin malonus, o iš jų pusės ji ir anksčiau jautė diskriminaciją. Įrašu E. Maštavičienė pasidalijo ir su portalo tv3.lt skaitytojais.

Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai.  Jis teigė, kad nepaisant daugkartinių pagalbos pasiūlymų, Rusija jo agentūrai ir toliau suteikia tik itin ribotas galimybes pasiekti ukrainiečius.

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m." Vokietijos pietuose esančio Kempteno, po karo buvusioje amerikiečių zonoje, pabėgėlių stovykloje atsidūrė bene gausiausia lietuvių bendruomenė (apie 2000–2300) iš visų Vokietijoje buvusių apie dešimt stovyklų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 7 į šalį bandžiusius patekti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuota 16 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 29 migrantų.  Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,4 tūkstančio.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė septynis neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuoti 24 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 37 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Vis daugiau užsieniečių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį, skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). Šiais metais į Lietuvą atvyko daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagal jų skaičių, tenkantį šalies populiacijai, Lietuva yra penkta, rodo IOM ataskaita. Be to, per 10 šių metų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. baltarusių gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek trys didžiausi Lietuvos miestai rengiasi kitais metais rengiasi ir toliau siūlyti karo pabėgėliams iš Ukrainos nemokamas transporto paslaugas. Kaip BNS informavo keleivių vežimo traukiniais paslaugas vykdanti bendrovė „LTG Link“, iniciatyva šiuo metu gali naudotis visi nuo karo Ukrainoje bėgantys žmonės.

Šią savaitę į Lietuvą gyventi atvyko dar dvi lietuvių kilmės šeimos iš Venesuelos. Iš viso perkelti šeši asmenys, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Vilniuje juos pasitiko Pabėgėlių priėmimo centro atstovai, jie pasirūpino atvykusiųjų laikinu apgyvendinimu, šilta apranga ir apavu.

Pasienio problemos nesibaigia. Nelegalius migrantus Baltarusijos pareigūnai toliau stumia į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad toks Lukšenkos režimo pavyzdys prasilenkia su žmogaus teisėmis. Tiesa, pačią Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti migrantų teisėmis ragina ir Lietuvoje veikiančių organizacijų savanoriai.

Minint tarptautinę tolerancijos dieną, nevyriausybininkų atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių priešiškumas pabėgėliams, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. Analitikai sako, kad tai nutiko dėl to, kad apklausose atsispindi požiūris į karo pabėgėlius iš Ukrainos, kuriems lietuviai demonstruoja palaikymą ir atvirumą.

Naująjį migrantų centrą Pabradėje už 8,79 mln. eurų statys įmonė „Jungtiniai projektai“. Kaip BNS nurodė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) konkursą laimėjusi bendrovę centrą turėtų pastatyti iki kitų metų pabaigos. „Darbai turi būti atlikti iki 2023-iųjų gruodžio 29 dienos“, – sakė VSAT atstovas. Pasak jo, sutartį su „Jungtiniais projektais“ planuojama pasirašyti „savaitės bėgyje“. Anksčiau planuota, jog tam reikės 5–6 mln.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 57 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuota 13 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 78 migrantų.  Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio neįleista beveik 10,4 tūkst. neteisėtų migrantų.

Per metus Lietuvos gyventojų priešiškumas pabėgėliams sumenko, tačiau kiek ūgtelėjo rusams, rodo trečiadienį pristatytas nevyriausybininkų užsakymu atliktas tyrimas. 61,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius penkerius metus nuomonė apie pabėgėlius blogėjo. Manančių, kad jų požiūris apie pabėgėlius blogėjo, dalis mažėjo – 2021 metais taip galvojančių buvo 71,8 procento.

Žmonių, siekiančių tarptautinės apsaugos Europoje, skaičius yra didžiausias nuo to laiko, kai prieš septynerius metus prieglobsčio žemyne ieškojo gerokai daugiau nei milijonas žmonių, ir toks srautas gali pernelyg apkrauti šalių prieglobsčio suteikimo sistemas, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA). Rugpjūčio mėnesį prieglobsčio 27 ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje paprašė apie 84,5 tūkst. žmonių.

Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė nuo gruodžio 1 d. pradedanti skrydžius į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus. Lenkija spėja, kad tai gali būti naujas Rusijos ir Baltarusijos bandymas užtvindyti Rytų Europą migrantais. „Belavia“ skelbia nuo gruodžio 1 d. atverianti skrydžių maršrutą Minskas–Dubajus–Minskas. Skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

Ukrainos reintegracijos laikinai okupuotose teritorijose ministrė Iryna Vereščuk paprašė į užsienį išvykusių tautiečių kol kas negrįžti namo ir pasilikti saugiose vietose. Jos teigimu, šalies laukia itin sunki žiema dėl Rusijos karo veiksmų prieš civilinių infrastruktūrą. „Jūs juk matote: Rusija perėjo prie civilių gyventojų teroro, ji negali kovoti su kariuomene, ji pralaimi karo lauke… Paprašysiu negrįžti, mums reikia išgyventi žiemą.