pabėgėliai

92 migrantai buvo rasti beveik nuogi ir sužaloti po to, kai, pranešama, buvo priversti per Evros upę persikelti iš Turkijos į Graikiją, sekmadienį informavo Atėnai. Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad ši grupė į šalį pateko, anot Graikijos civilinės saugos ministerijos, „nežmoniškomis“ aplinkybėmis.

Latvių vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia atmetančios „absurdiškus“ tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teiginius, esą Latvija vykdė „savavališką pabėgėlių ir migrantų sulaikymą ir kankinimą“. Pasak VRM, šie teiginiai yra pagrįsti pavienių asmenų pasakojimais apie situaciją Latvijos-Baltarusijos pasienyje.

Po intensyvėjančių Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus, Lietuva ruošiasi galimam ukrainiečių pabėgėlių srauto augimui, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. LRT antradienį jis tvirtino, kad savivaldybės dar turi apie 2 tūkst. gyvenamųjų vietų rezervą, kelis šimtus vietų turi ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, su savivaldybėmis bendraujama dėl kitų vietų, pavyzdžiui, mokyklų parengimo.

Palestiniečių sveikatos ministerija pranešė, kad pirmadienį mirė 12 metų berniukas po to, kai rugsėjį per Izraelio kariuomenės reidą pabėgėlių stovykloje okupuoto Vakarų Kranto mieste jis buvo nušautas ir sužeistas Izraelio karių.  Mahmoudas Samoudis buvo pašautas į pilvą rugsėjo 28 dieną per kariuomenės reidą Dženine – pabėgėlių stovykloje ir ginkluotų palestiniečių tvirtovėje.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos. Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą. Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Pasak šaltinių, jauna ukrainietė pabėgėlė Airijoje kovoja už savo gyvybę po to, kai jai 75 kartus buvo smogta peiliu į kaklą ir kūną. Aštuonerių metų mergaitė, su motina apsistojusi name netoli Klarekaslo, Co Clare, atvykusi į Airiją iš karo draskomos tėvynės, antradienio rytą buvo rasta su sunkiais sužalojimais. Jos 46-erių mama taip pat buvo rasta be sąmonės įvykio vietoje ir paramedikai skubiai jas abi nuvežė į ligoninę, rašo express.co.uk.

Vilniaus rajono gyventojus ne juokais įbaugino po miestus ir miestelius važinėjantys ir į namus besibraunantys tamsesnio gymio užsieniečiai. Pasak vietinių, į kiemus užsukę neprašyti svečiai siūlosi perdengti stogus, atlikti kitus statybų darbus. Vieni išsigandę sukčių prašalaičius veja lauk, o štai kiti linkę jais patikėti.

Pabėgėlių antplūdžiui iš Ukrainos reikia ruoštis, tačiau patalpų savivaldybėse stokojama, o likusios yra apleistos, nešildomos ir reikalauja remonto, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. „Kol kas tokio naujo srauto nematome, bet matome valstybės pastangas, stebime situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus“, – LRT radijui pirmadienį sakė savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Artėjant šaltajam sezonui gali išaugti būstų poreikis pabėgėliams iš Ukrainos, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

Antrame didžiausiame pagal priimtų pabėgėlių skaičių mieste Klaipėdoje iškils ukrainietiška mokykla. Tuo užsiima patys ukrainiečiai. Jie ir mokytojų bei patalpų ieško, ir vaikus iš viso pajūrio buria. O štai rusų mokyklose, kur dauguma mažųjų ukrainiečių mokėsi pavasarį ar planavo tai daryti nuo rudens, jaučiamas sujudimas. Pedagogai spėja, kad šios bijo prarasti už mokinius gaunamas lėšas.

Per praėjusią parą pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė 122 migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tai dviem migrantais mažiau nei už ketvirtadienį teiktoje suvestinėje. 124-ių užsieniečių apgręžimas per parą buvo šių metų rekordas. Praėjusią parą iš Baltarusijos į Latviją neleistinose vietose nebandė patekti nė vienas migrantas. Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį užkirto kelią iš Baltarusijos įžengti 15 asmenų.

Bangladeše viešinti Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) trečiadienį pareiškė, kad rohinjų pabėgėliams vis dar nesaugu grįžti į savo namus Mianmare. Beveik milijonas rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro gyvena skurdžiose stovyklose pietų Bangladeše, kur jie pasitraukė, kai 2017 metais kaimyniniame Mianmare prasidėjo karinis puolimas.

Jos stipriai apsikabina judrioje gatvėje. Šį neramų atsisveikinimo rytą Roitlingene, Vokietijoje, Ina Dorochina trumpam stabteli, kad galėtų prie krūtinės priglausti savo nusilpusią kaimynę. Pasiramstydama lazdele, ši senyvo amžiaus moteris atėjo čia, kad galėtų perduoti maišą su įvairiais užkandžiais. „Degalinėse viskas taip brangu“, – sako senolė.

Škotija pradėjo apgyvendinti nuo Rusijos invazijos pabėgusius ukrainiečių pabėgėlius kruiziniame laive, prisišvartavusiame prie Edinburgo, pranešė šalies vyriausybė. Pirmieji ukrainiečiai specialiai užsakytame laive „M/S Victoria“ buvo apgyvendinti antradienį, bet ši politika, anot kritikų, gali būti netinkama ir nesaugi.  Škotijos vyriausybė planuoja naudoti šį laivą, kuris, kaip teigiama, yra aprūpintas visais būtinais darbuotojais ir saugus, iki kitų metų sausio mėnesio.

Kyjevietės Jevgenijos Gogol šeimai nuo pat pradžių nepasisekė. Antrąją karo dieną jos balkonas buvo apšaudytas – tai buvo sabotažo grupuotės ir Ukrainos teritorinės gynybos susirėmimo rezultatas. Ir tada iš Minsko masyvo pusės, kur gyveno šeima, prasidėjo rimti mūšiai: rusai įžengė į Bučą, Borodianką ir Irpiną. Aplinkui buvo ūžesys, pasakoja Jevgenija, ypač vakarais ir naktimis. „Į pastogę nėjome, nes turime du vaikus, su autizmo sindromu, todėl tai nėra mūsų pasirinkimas.

Ukrainos sociologai nerimauja: beveik 10 procentų iš kelių milijonų nuo karo pabėgusių ukrainiečių neketina grįžti į tėvynę, dar tiek pat – dvejoja. Tokius rezultatus balandį parodė sociologinio Razumkovo centro atlikta apklausa. Ukrainos pasienio tarnybos duomenimis, gegužės viduryje po Rusijos atakos šalį paliko apie penki milijonai žmonių, o grįžo beveik du milijonai žmonių.

Kai Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija niokojo Mariupolį, kol iš jo liko tik griuvėsiai, Anastasija su savo sūnumi pabėgo iš šio miesto vienintele kryptimi, kurios tikslą pasiekti atrodė įmanoma – ji išvyko į Rusiją, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Serbijoje vienas migrantas žuvo ir dar mažiausiai šeši, įskaitant paauglę, buvo sužeisti per šeštadienį įvykusį susišaudymą tarp migrantų grupių netoli sienos su Vengrija, pranešė valstybinė televizija RTS. Per šį incidentą miške Suboticos apylinkėse, maždaug už 160 km į šiaurę nuo Belgrado, pašauta 16-metė patyrė gyvybei pavojų keliančių sužalojimų, nurodė transliuotojas. Sužeistieji buvo hospitalizuoti.

Keliuose Ispanijos miestuose ir Maroko sostinėje Rabate vėlai penktadienį vyko demonstracijos dėl mažiausiai 23 afrikiečių žūties per spūstį, kai didžiulės migrantų minios mėgino įsiveržti į Ispanijos Meliljos anklavą Maroko šiaurėje.

Kurortų įmonės šiuo metu samdo darbuotojus į neužpildytas personalo vietas ir nors ukrainiečiai darbo jėgos trūkumo neišsprendė, bet rinką pagyvino, sako darbdaviai. Neringos ir Palangos verslininkai viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose ir kitų paslaugų teikimui vis dar ieško darbo jėgos, nes sezonas labiausiai įsibėgėja nuo Joninių. Dalį vietų užpildo į šalį atvykę pabėgėliai iš Ukrainos.

JT Pasaulio maisto programa (PMP) sekmadienį perspėjo, kad pabėgėliams Rytų ir Vakarų Afrikoje gresia maisto davinių mažėjimas dėl padidėjusios paklausos ir nepakankamo finansavimo. Trims ketvirtadaliams pabėgėlių Rytų Afrikoje, remiamų pagal Jungtinių Tautų programą, racionas sumažintas iki 50 proc., pranešė PMP, o labiausiai nukentėjo pabėgėliai iš Etiopijos, Kenijos, Pietų Sudano ir Ugandos.

Kai praėjus trims savaitėms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rusijos saugumo agentai pasibeldė į Dmitrijaus Domovetskicho duris, jis suprato, kad atėjo laikas bėgti iš šalies. Taip prasidėjo net kelias savaites turkusi odisėja, kurios metu 38-erių elektros inžinierius iš Rusijos pietuose esančio Orenburgo, nakties prietemoje brisdamas per pelkes ir vandens pilnus griovus, kirto Baltarusijos sieną bei pateko į saugią Lietuvą.

Nevyriausybinė organizacija „Stiprūs kartu“ penktadienį perspėjo dėl kritinio būsto poreikio ukrainiečiams karo pabėgėliams. Organizacija teigia, kad daugelis žmonių, savanoriškai užleidusių būstus ukrainiečiams, sudarydavo panaudos sutartis trims mėnesiams, ir šis terminas pasibaigė. Anot jos, pabėgeliams iš Ukrainos tampa beveik neįmanoma rasti butą.

Nuo karo tėvynėje pabėgusius ukrainiečius apgyvendinę Lietuvos gyventojai ir verslas 59 iš 60 šalies savivaldybių birželį gaus kompensacijas – paskirstyta daugiau kaip 1,1 mln. Eur. Gegužės mėnesį šalies gyventojams, priėmusiems ukrainiečius, dar išmokėta beveik 300 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų birželį už gegužės mėnesį daugiausiai valstybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta didžiųjų šalies miestų savivaldybėms – Kauno (183,4 tūkst. Eur), Vilniaus (158,4 tūkst.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičiui pirmą kartą viršijus 100 mln., Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo, kad šio karo nulemta bado krizė pabėgėlių skaičių gali dar labai smarkiai padidinti. Pastangos spręsti pasaulinę maisto krizę, kurią labai pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą, yra „pirmaeilės svarbos... siekiant išvengti didesnio migruojančių žmonių skaičiaus“, reporteriams sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR vadovas Filippo Grandi.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.  „Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“.  Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.

Amerikos roko roko legenda Alice Cooper šįvakar surengs įspūdingą koncertą Vilniuje. Tamsos princu ir šokiruojančio roko krikštatėviu vadinamo atlikėjo šou vyks „Compensa“ koncertų salėje. Alice Cooper išreiškė palaikymą Ukrainai ir pakvietė nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečius koncerto klausytis nemokamai. Suderinta, kad nemokamai į koncertą bus kviečiami 200 Ukrainos piliečių, turinčių tapatybę įrodančius dokumentus, rašoma pranešime spaudai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki liepos vidurio mokykloms pateiks rekomendacijas dėl ukrainiečių vaikų ugdymo, tačiau žymių pokyčių nenumatoma. „Iki liepos vidurio mokykloms bus pateiktos rekomendacijos dėl ukrainiečių vaikų ugdymo, apžvelgta besibaigiančių mokslo metų patirtis. Žymesnių pokyčių nenumatoma“, – BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pastarąją parą nefiksavo bandymų neteisėtai kirsti sieną. VSAT šeštadienį informavo, kad tai – antra tokia para šią savaitę, nė vieno migranto pareigūnai nebuvo apgręžę ir trečiadienį.

Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie yra registravęsi Užimtumo tarnyboje, o trečdalis nėra apsisprendę dėl ateities. Tokius duomenis trečiadienį skelbia apklausą atlikusi Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, ateitį su Lietuva sieja 17 proc. šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių, o 31 proc. nėra apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo planų. Gegužę atliktoje Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Ukrainiečiams išdalinta daugiau nei 10 tūkst. prekybos centrų kortelių, su kuriomis jie gali savarankiškai įsigyti jiems reikalingiausių prekių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Užtikriname būtinąją pagalbą nuo karo pabėgusiems žmonėms: apgyvendiname, pasirūpiname maistu, pasiūlome darbus jiems ir ugdymo įstaigas vaikams.

Per savaitę į Lietuvą atvyko beveik tūkstantis karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš viso jų registruota 53,7 tūkst., rodo pirmadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Atvykėlių srautas toliau mažėja – savaitę anksčiau jų atvyko apie 1,3 tūkst. Naujausiais duomenimis, atvykstančiųjų per parą vidurkis siekia 142 ir yra mažiausias nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios – piko metu pabėgėlių vidutinis srautas per parą siekė beveik du tūkstančius.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 22 migrantai, o netoli Kalvarijos autobuse sulaikytas Nigerijos pilietis su padirbtu dokumentu, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Ketvirtadienį pasieniečiai apgręžė 13 iš Baltarusijos į Lietuvą sieną kirsti bandžiusių neteisėtų migrantų.

Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai gali pasinaudoti dar dviem finansinėmis pagalbos priemonėmis. Naujieji sostinės gyventojai jau gali teikti prašymus  dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir kompensacijos vaiko ikimokyklinio  ar  priešmokyklinio ugdymo išlaidoms padengti. „Sostinėje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, nuslūgus patirtam siaubui ir radus saugų prieglobstį, tenka spręsti klausimą, kaip išgyventi ir atsistoti ant kojų svetimoje šalyje.

Nacionalinė švietimo agentūra kviečia teikti projektus, skirtus nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų emocinei sveikatai, lietuvių kalbos mokymui. Kaip antradienį pranešė NŠA, iš viso šiems tikslams numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gegužės 20-osios. „Pagrindiniai tikslai – mokyti vaikus lietuvių kalbos ir stiprinti teigiamą emocinę jų būseną“, – teigia NŠA.

Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė 500 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre, o tuo pačiu – didinti apgyvendinimo vietų skaičių kitiems užsieniečiams. „Džiaugiuosi, kad Europos Tarybos vystomasis bankas išgirdo mūsų prašymą skirti lėšų kokybiškai priimti žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje.

Nepaisant prasidedančio vasaros sezono, nė vienas į Palangą atvykęs ukrainietis karo pabėgėlis neliks gatvėje, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus. „Šiandien nė vienas nėra gatvėje ir nebus paliktas gatvėje. Šiuo metu problemos nėra“, – pirmadienį kurorte surengtoje spaudos konferencijoje sakė Š. Vaitkus.  Pasak kurorto vadovo, į Palangą pabėgėliai atvyksta kiekvieną dieną.  „Po 15-20 per parą atvažiuoja naujų. Ne per organizaciją „Stiprūs kartu“, o išgirdę iš jau gyvenančiųjų.

Per savaitę į Lietuvą atvyko 1,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš viso jų registruota 52,7 tūkstančio, rodo pirmadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Nuo praėjusio pirmadienio 421 atvykusysis buvo nepilnametis, iš jų 114 – iki šešerių metų.  Daugiau nei trečdalis, t.y. 19,5 tūkst. visų atvykusių ukrainiečių registruota Vilniuje, registracijos centre ir Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. 9,1 tūkst. pabėgėlių registruota Kaune, beveik 7,6 tūkst.

Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Per balandžio mėnesį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1800 prašymų skirti kompensacijas. Pagal šiuos prašymus bus išmokėti  beveik  300 tūkst. eurų. Nuo šiol dar labiau praplečiamas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas.

Lietuva padeda ne tik pabėgėliams iš Ukrainos. Gelbsti ekonominės ir humanitarinės krizės krečiamoje Venesueloje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis. O tam tenka įveikti ir didžiules kliūtis. Beveik po 80 metų į Lietuvą iš Venesuelos visam laikui sugrįžusi Audronė rodo išsaugotas vaikystės nuotraukas. Kai tėvai per karą traukėsi iš Žemųjų Šančių Kaune, Audronei tebuvo puspenktų metų, o dvi sesės dar jaunesnės. Kelerius metus jie gyveno Vokietijoje, vėliau pasirinko Venesuelą.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Kosovo prezidente Vjosa Osmani ketvirtadienį kalbėjosi apie saugumo situaciją Europoje, Rusijos karą prieš Ukrainą, pagalbą pabėgėliams ir sankcijas Kremliui. Ministrė pirmininkė su Kosovo prezidente taip pat aptarė situaciją Vakarų Balkanų regione, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, ypač plečiant ekonominius ryšius.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį nuotoliniu būdu padėkojo Lietuvos pirmajai poniai Dianai Nausėdienei už karo pabėgėlių priėmimą Lietuvoje. Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, tai pirmas Ukrainos pirmosios ponios viešas vaizdo susitikimas per visą karo Ukrainoje laikotarpį. „Lietuvos žmonės remia ir palaiko Jūsų didvyrišką kovą. Tai pavyzdys mūsų žmonėms – visa Lietuva mobilizavosi, susitelkė.

Lietuvoje darbą jau rado daugiau kaip 7,6 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro trečdalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip 3 mln. milijoną eurų mokesčių, per balandžio mėnesį – beveik 2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir padeda jiems kuo greičiau integruotis. Įsidarbinimas yra labai svarbi integracijos dalis.