oro gynyba

Ispanijos naikintuvas sekmadienį numušė droną, pažeidusį Rumunijos oro erdvę netoli sienos su Ukraina ir Moldova, pranešė Rumunijos pareigūnai ir NATO. Rusijai tęsiant savo invaziją į Ukrainą, vis daugiau dronų įskrenda į NATO valstybes Rytų Europoje. Rumunijos gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad droną, kuris į šalies oro erdvę įskrido iš Moldovos, 5 val. 1 min.

Lietuvos oro erdvę kertantys dronai, lėtai besikeičianti gynybos sistema ir vis dar neaiški atsakomybė tarp institucijų kelia vis daugiau klausimų dėl šalies pasirengimo naujo tipo grėsmėms. Saugumo ekspertai įspėja, kad vien didesnio gynybos biudžeto nepakaks – Lietuvai būtina greičiau diegti naujas technologijas, stiprinti oro gynybą ir pagaliau apsispręsti dėl visuotinio šaukimo.

Suomija iš kaimyninės Švedijos ketina įsigyti svarbių savo oro gynybos tinklo komponentų, šią savaitę pranešė Gynybos ministerija. Jos pranešimą cituoja nacionalinis transliuotojas „Yle“. Gynybos ministras Antti Hakkanenas teigia, kad Suomijos gynybos pajėgos iš Švedijos bendrovės „Saab Bofors Dynamics“ įsigys trumpojo nuotolio antžeminių oro gynybos sistemų „RBS 70 NG“. Savo pareiškime jis nurodė, kad šis sandoris „sustiprins antžeminės oro gynybos aprėptį visoje Suomijoje“. Naujoji sistema...

 Vyriausybė gynybos srityje žada prioritetą teikti oro gynybos stiprinimui, taip pat valstybės registruose saugomų duomenų saugumui. Tai nurodoma penktadienį registruotoje socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus Ministrų kabineto programoje.

Pastaruoju metu į Lietuvą atklystant ukrainietiškiems dronams, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis aiškios koncepcijos, kaip valstybė stiprins savo oro gynybą.  „Būtų labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus. Kartu labai svarbu dirbti su visu regionu. (...) Latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės prašo detalizuoti finansinio plano oro gynybai įgyvendinimo terminus. Kaip po ketvirtadienį vykusio uždaro komiteto posėdžio sakė jo vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas, norima, kad būtų aiškiai detalizuota, kokie radarai, sensoriai, ginkluotė, radioelektroninės priemonės, kinetinės priemonės pasieks kariuomenę.

Dėl trečiadienį ryte netoli Rytų Lietuvos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, Lietuvoje skelbtas oro pavojus. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, į Lietuvą įskridęs objektas, tikriausiai dronas, sieną kirto apie 9 val. 40 min., tačiau pasakyti ar dronas nukrito Lietuvos teritorijoje, ar nuskrido į kitą valstybę, šiuo metu institucijos negali.

Lietuva dar ketverius metus neturės pilnai veikiančios oro gynybos sistemos – krašto apsaugos ministras žada, kad ji bus įdiegta tik 2030-aisiais. Sistema leis aptikti į šalį skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek Ukrainoje kariavę savanoriai ir dronų specialistai.  Pasak Arūno Kumpio, dalis įrangos 2030-aisiais jau gali būti pasenusi, mat bepiločių orlaivių technologijos tobulėja žaibišku greičiu.

Lietuva dar ketverius metus bus pusaklė – tik 2030-aisiais krašto apsaugos ministras žada, kad turėsime pilnai veikiančią oro gynybos sistemą, kuri leis pastebėti į Lietuvą skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek ir Ukrainoje kariavę savanoriai, dronų specialistai. Pasak Ukrainoje kovojusio Arūno Kumpio, 2030-aisiais dalis įrangos jau gali būti pasenusi, mat technologijos dėl bepiločių orlaivių tobulėja žaibišku greičiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekdama įsigyti priemones geresnei oro erdvės apsaugai užtikrinti Lietuva „lenktyniauja su laiku“. Taip šalies vadovas kalbėjo pirmadienio naktį Varėnos rajone nukritus bepiločiam orlaiviui, tačiau jo nefiksavus kariuomenės radarams. Pareigūnai teigia, jog tai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, turėjęs skristi į naftos saugyklą Rusijoje.

Varėnos rajone nukritus dronui ir viešumoje kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė sako, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais. „Labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos.

Varėnos rajone pirmadienio naktį sprogus dronui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad oro gynybos sistema neapima visko ir ją reikia stiprinti. „Mes suprantame, kad oro gynybos sistemos, jos nėra apimančios visą aukštį, visus nuotolius ir visus objektus, ir ties tuo yra nuosekliai dirbama“, – antradienį prie Prezidentūros žurnalistams teigė K. Budrys.

Penkios Europos valstybės paskelbė apie naują programą, skirtą nebrangių oro gynybos sistemų ir autonominių dronų gamybai, pasitelkiant Ukrainos patirtį, įgytą per pastaruosius ketverius karo su Rusija metus. Penktadienį E5 grupės – Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Italijos – paskelbta iniciatyva yra viena iš daugelio Europos pastangų sustiprinti gynybą palei savo sienas.

Švedija ir Danija antradienį paskelbė, kad perka Ukrainai oro gynybos sistemas už 2,6 mlrd. kronų (290 mln. JAV dolerių). Karo niokojamai šaliai sunkiai sekasi atremti didžiulio masto Rusijos bombardavimus.  Švedija skirs 2,1 mlrd. kronų, o Danija – likusią dalį, kad aprūpintų Ukrainą mobilia priešlėktuvine artilerijos sistema TRIDON Mk2, per spaudos konferenciją pranešė abiejų šalių gynybos ministrai.

Pusės milijardo, reikalingo integruotai oro gynybos sistemai, Lietuva bandys ieškoti jau numatytose krašto apsaugos sistemos lėšose. Pasak Valstybės gynimo tarybos, reikalinga suma bus išleidžiama per trejus metus, tačiau opozicija mano, kad darbus būtų galima padaryti greičiau, jei valdantieji persidėliotų prioritetus valstybės biudžete.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, kad oro gynybos sistema artimiausius kelerius metus bus vystoma atidedant dalį kitų suplanuotų įsigijimų. Apie planą sukurti integruotą oro gynybos sistemą per artimiausius trejus metus paskelbta po antradienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos pajėgas Kryme. Naktį buvo sunaikinti keli Maskvos oro gynybos sistemos objektai, tarp jų – strateginės svarbos S-400 „Triumf“ komplekso įranga ir keli radarai. Ukrainos žvalgyba sunaikino dar kelis Rusijos okupantų oro gynybos objektus laikinai okupuotame Kryme.

Lietuvoje planuojama papildomai dislokuoti „tam tikrus“ pasyvios ir aktyvios oro gynybos pajėgumus, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. „Per ateinančias savaites ir mėnesius pamatysime, ką įmanoma padaryti. Tik pora dienų per anksti skelbti, ką planuojame, bet tam tikrus dalykus darysime“, – Rukloje atidarydamas vokiečių brigadai skirtą logistinės paramos aikštelę žurnalistams sakė B. Pistorius.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Nors politikai ir kariškiai kartoja, kad Lietuvos oro erdvė apsaugota ir ją, prireikus, gina net NATO sąjungininkai, tačiau istorijos su rusiškais dronais apnuogino ir spragas. Turime aklų zonų, kuomet radarai nemato skrendančių objektų, o galiausiai, neturime ir kuo numušti pavojingus dronus. Kol kas visas dėmesys buvo sutelktas į apsaugą nuo orlaivių ir raketų, tačiau to nepakanka mažiems, pigiems dronams numušinėti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos kariuomenė trečią dieną tęsia į šalį galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio paiešką. Plačiau apie šalies gynybą, į Lietuvą įskridusio drono paiešką ir apie tai, ar dronai yra įvadas artėjančioms „Zapad“ pratyboms, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su NATO tarptautinio karinio štabo generaliniu direktoriumi, generolu leitenantu Remigijum Baltrėnu.  Į Lietuvą įskridęs dronas išgąsdino gyventojus.

Krašto apsaugos ministerija nesvarsto keisti suplanuotų gynybos įsigijimų ir didesnį prioritetą skirti oro gynybos stiprinimui. „Apie tai dabar diskusijos nėra ir nemanyčiau, kad tai dabar būtų geras sprendimas. Dėl to, kad tos kovos su bepiločiais (orlaiviais – BNS) priemones, jas galime įsigyti iš savo dabartinių resursų, nes tai nėra milijardinės investicijos. Stebėjimo sistemos, radarai – tai tikrai nėra milžiniški pinigai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras Karolis Aleksa.

Danija tikisi jau 2026 m. įdiegti oro gynybos sistemą, penktadienį paskelbė Danijos gynybos ministras.  „Manau, kad iki vasaros realiai galime pasiekti susitarimą, kad nuo 2026 m. galėtume pradėti naudoti pirmąsias antžemines oro gynybos sistemas“, – per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.  Danijos vyriausybė neseniai paskelbė, kad nuo 2025 iki 2026 m. papildomai skirs dar 50 mlrd. kronų (7 mlrd.

Ukrainos pajėgos pranešė, kad sekmadienį ryte atrėmė dvi Rusijos raketų atakas prieš sostinę Kyjivą, kur prieš auštant girdėjosi oro pavojaus sirenos. „Tai jau trečioji balistinių raketų ataka prieš sostinę rugpjūtį, o tarp kiekvienos atakos yra šešių dienų intervalas“, – po ankstyvą rytą įvykusios pirmos atakos platformoje „Telegram“ paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Kartu buvo pastebėti ir į Kyjivą skrendantys dronai.

Redzikove (Lenkija) pradėjo veikti naujas JAV priešraketinės gynybos objektas, parengtas Aljanso gynybai, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO pranešimu. „Šis objektas, vadinamas „Aegis Ashore“, yra didesnio NATO priešraketinės gynybos skydo dalis ir yra skirtas aptikti, sekti ir perimti skrendančias balistines raketas. „Tai svarbus žingsnis transatlantiniam saugumui ir NATO gebėjimui apsisaugoti nuo didėjančios balistinių raketų grėsmės.

Lietuvoje beveik dviem savaitėms dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“. Ši ilgojo nuotolio oro gynybos sistema bus dislokuota nuo liepos 7 iki liepos 19 dienos, šalyje pirmą kartą vykstant pratyboms „Baltic Connection 24“ (BALTCON24). Kariai su technika šeštadienį ryte išsilaipino Klaipėdoje, ir išvyko į Šiaulių Aviacijos bazę, iš kur bus vykdomos užduotys. Pasak Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų oro gynybos bataliono vado plk. ltn.

Prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornupareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasinaudojo specialiaisiais įgaliojimais, siekdamas paspartinti gynybai reikalingų prekių gamybą.

Kalbų apie gynybą sūkuryje prezidentas Gitanas Nausėda pasidalina savo vizija, kaip užtikrinti valstybės saugumą. G. Nausėda atsakė apie oro gynybą ir tankų pirkimą, kad šiuo metu dar niekas nieko neperka, nes tai yra, viso labo, tiktai platformos pasirinkimas ir sutartys, tiekimo terminai, pinigų sumos. Pats derybų procesas dar nėra prasidėjęs. Išskirtiniame interviu jis teigė, kad pinigus gynybos klausimams spręsti reikėtų imti iš verslų, o ne iš visų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys su Italijos kolega Giuseppe Cavo Dragone aptarė galimą šios šalies įsitraukimą į Baltijos šalių rotacinę oro gynybą. „Italai turi plačių interesų, kurie apima ir mūsų regioną, todėl NATO oro gynybos rotacinis modelis mums suteikia galimybę bendradarbiavimą su Italija pakelti į dar aukštesnį lygmenį. Su admirolu G. C. Dragone sutarėme, kad vystysime šią diskusiją ir sieksime karinių sprendimų“, – po susitikimo sakė generolas.

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikisi iki šių metų vasarą vyksiančio Vašingtono viršūnių susitikimo sutarti dėl papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje treniruotėms. „Tikimės pasiekti susitarimą, kad dar iki Vašingtono viršūnių susitikimo mes jau turėtume papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje bent jau treniruotėmis, kas iš principo reikštų, kad rotacinis modelis jau įgauna pagreitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.

Besitęsiant karui Ukrainoje, neatmetama galimybė, jog Rusijos agresijos atveju, Lietuvai tektų gintis pačiai. Tokio scenarijaus grėsmę Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ dar kartą priminė buvęs karininkas, gynybos įrangos gamintojos „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas Hansas-Christianas Methiesenas.

Persilaužimą dėl rotacinės oro gynybos sistemos reikia pasiekti iki vasaros, sako prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėžęs, kad ne visi NATO viršūnių susitikime Vilniuje pernai liepą deklaracijoje įrašyti sprendimai pradėti įgyvendinti.

Ukrainos oro gynybos sistemoje įvyko reikšmingų pokyčių. Vykstant plataus masto karui, mobiliosios ugnies grupės tapo pagrindiniu skydu nuo Rusijos „šahedų“. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Mūsų oro gynyboje įvyko reikšmingų pokyčių, didžiulis nomenklatūrų parkas, turiu omenyje ginkluotę.

Diskusijos su Vokietija ir Nyderlandais dėl rotacinės oro gynybos regione artimiausiu metu „gali duoti vaisių“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Kalbamės su Nyderlandais, kalbamės su Vokietija ir matome jau tam tikrus tų pokalbių rezultatus, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda. – Tačiau kol visa tai nematerealizuosis, aš nenoriu kalbėti apie konkretiką.“ „Bet tikrai, patikėkite, tai gali duoti vaisių jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį patvirtino, kad praėjusią naktį pataikė į strateginį Rusijos oro gynybos sistemos objektą laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos biuro pranešime socialiniuose tinkluose sakoma, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį į spalio 30-ąją sėkmingai pataikė į strateginį Rusijos oro gynybos sistemos objektą vakarinėje laikinai okupuoto Krymo pakrantėje“. Daugiau informacijos nei Kyjivas, nei Maskva nepateikė.

Rusijoje teismas uždarė į tardymo izoliatorių už sostinės Maskvos oro gynybą atsakingą generolą-majorą Konstantiną Ogijenką. „Kommersant“ šaltinių teigimu, aukštas pareigas užėmęs Rusijos karininkas pabandė parduoti daugiabučių statyboms žemes, kurios buvo numatytos oro gynybos sistemų įrengimui.

Italijos kariai trečiadienį perėmė vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Pastaruosius keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusias Portugalijos, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės karines oro pajėgas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose pakeitė Italijos kariai.

Trečiadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė Ukrainai raketomis. Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus signalas, mat buvo pranešta, kad okupantai paleido raketas iš bombonešių.  Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė, kad buvo numuštos 36 rusų raketos. Vakariniame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė ypatingą padėką oro gynybos pajėgoms už puikų darbą.

Ruošiantis Vakarų pasaulio lyderių atvykimui į Lietuvą, vokiečiai į Vilnių atvežė galingiausią pasaulyje oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri saugos Vilnių nuo galimų rusų provokacijų ir atakų. Savo jėgą „Patriot“ įrodė ir Ukrainos kare. Jos sugebėjo numušti ir hipergarsines raketas „Kinžal“, kurias Putinas vadino nenugalimomis. Ekspertai sako, kad tai sistemos, apie kurias Lietuva kol kas gali tik pasvajoti, mat jų kaina siekia keletą milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Norvegija, Nyderlandais, Danija, Švedija ir Islandija perka Ukrainai oro gynybos pajėgumų už 107,5 mln. eurų. Lietuvos įnašas – 6 mln. eurų, praneša Krašto apsaugos ministerija.  „Lietuva nuolat suranda įvairių būdų remti Ukrainą. Septynių šalių perkami oro gynybos pajėgumai sustiprins Ukrainos gebėjimą apsaugoti kritinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir karinį personalą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ketvirtadienio ryte paskelbta, kad Lenkijoje rastos raketos nuolaužos su rusiškais užrašais. Trečiadienį Vokietijos oro pajėgos pranešė, kad jų ir Didžiosios Britanijos naikintuvai kilo palydėti virš Baltijos jūros pastebėtų Rusijos žvalgybinių lėktuvų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nereikia skubėti su išvadomis ir palaukti tyrimo atsakymų, tačiau tai tik dar labiau signalizuoja, kad turime stiprinti šalies oro gynybą.

Berlynas vertins savo galimybes prisidėti prie oro gynybos Baltijos regione stiprinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą. „Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais.

Šiems metams prasidėjus Maskvos parkuose ir miškuose pradėta kirsti medžius, skelbia „The Insider“. Anot leidinio, medžiai kertami tam, kad miškuose ir parkuose būtų galima įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Skelbiama, kad medžių kirtimas buvo užfiksuotas keliuose rajonuose. Priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 jau buvo dislokuotos Timiriazevo žemės ūkio akademijos laukuose. Iš viso pranešama apie keturis paleidimo įrenginius.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Politikai kaltina vieni kitus dėl pažadėtos vokiečių brigados, kurios Lietuvoje galime ir nesulaukti, o neišlaikęs kaltinimų pažėrė net Vokietijos ambasadorius. Dar sunkiau Lietuvai pasiekiamos atrodo oro gynybos sistemos. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad tai ne tik mūsų, bet ir visų sąjungininkų problema, nes daugelis tikisi, kad ukrainiečiai nusilpnins Rusijos pajėgas, todėl neskuba atstatyti savų pajėgumų.

Visi nekantriai laukiame gerų žinių apie tai, kad Ukraina pagaliau gaus oro gynybos sistemų „Patriot“. Lietuvai irgi reikėtų stiprinti savo oro gynybą – ir ne tik ją. TV3 žinių „Dienos komentare“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip mums sekasi šio tikslo siekti.  Kodėl Lietuva atsitraukė ir nustojo bandyti blokuoti sankcijų Rusijai švelninimą?  Neatsitraukė. Mes radome formulę, kuri būtų priimtina visoms šalims.

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį aptarė „pagrindinį prioritetą“ – tiekti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, – o Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos šią savaitę surengti civilinių objektų bombardavimai tik dar labiau sustiprino sąjungininkų ryžtą padėti. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.