Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nereikia skubėti su išvadomis ir palaukti tyrimo atsakymų, tačiau tai tik dar labiau signalizuoja, kad turime stiprinti šalies oro gynybą.
Pokalbis su NSGK pirmininku – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kaip vertinti šias situacijas?
Aš neskubėčiau su išvadomis. Vyksta tyrimas, turbūt netrukus turėsime daugiau informacijos, bet akivaizdu, kad esame tokioje geopolitinėje įtampoje, kad galimi įvairūs netyčiniai incidentai, galimos ir provokacijos.
Tai mums reikia labai aiškiai suprasti – ar tai būtų Lenkijos pasienis su Ukraina, ar netgi Kaliningrado sritis – mums tai irgi yra svarbu. Ir mes, ir Lenkija labai aiškiai sakome NATO šalims, kad oro gynyba mūsų regione – ypač Baltijos šalių pusėje – yra ta silpnoji vieta, kurią mes turime sutvarkyti. Dėl to mūsų tikslas ir NATO viršūnių susitikime, ir iškart po jo, kad mes turėtume stipresnę oro gynybą mūsų regione.
Norai yra labai geri, bet kiek jau padaryta? Kiek tikėtina, kad taip bus?
Yra ir praktiniai žingsniai, ir mes tikrai turėsime stipresnę oro gynybą artimiausiais metais, artimiausiu metu – galbūt ir taip reikėtų pasakyti. Yra globali problema – didžiulis deficitas pačiuose Vakaruose. Vokietijoje yra 12 „Patriot“ sistemų – 3 Lenkijoje, kur saugo infrastruktūrinį centrą, iš kurio teikiama pagalba Ukrainai, 2 Slovakijoje, 1 Ukrainoje, 6 lieka namuose. Švedijoje yra viena sistema.
Kitaip tariant, norint, kad analogiškos sistemos atvyktų į Baltijos šalis, kažkas turės tą indėlį įdėti. Tai be jokios abejonės, vyksta planavimas. Tai yra signalas visiems Vakarams, visai gynybos pramonei, kad reikia stotis ant visai kitokių bėgių, kad istorijos pabaigos sapnas pasibaigė, kad reikia finansuoti gynybą. Dėl to NATO viršūnių susitikime mes žadame labai aiškiai pasakyti, kad gynybos finansavimo grindys turi būti 2 procentai. Ne lubos, kaip buvo iki šiol, bet grindys.
Bet ar mes galime būti ramūs? Lenkijoje nuolaužos, žvalgybiniai lėktuvai skraido.
Šiai minutei rusai rimtų konvencinių atakų prieš NATO valstybes, patyrę tiek daug nuostolių sausumos pajėgose Ukrainoje, daryti negali. Oro srityje, laivybos srityje – ten jie lieka stipresni. Bet noriu pabrėžti, kad artimiausiu metu. Ilgainiui – 3, 4, 5 metai – rusai nori, ir to neslepia, savo vakarų apygardoje, aplink mus, aplink Suomiją, padvigubinti pajėgas.
Tai jie modeliuoja karą prieš NATO divizijų lygmeny. Modeliuoja. Nesakau, kad jie tikrai tą darys – modeliuoja. Todėl mes ir darome viską, kas nuo mūsų priklauso, dėl to ir laukiame labai stiprių NATO sprendimų, kad mūsų regione sukurtume tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą, kad jie net nebandytų galvoti apie kažkokį tai planą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
