nt

Šiandien būsto įperkamumas yra ne tik nekilnojamojo turto rinkos, bet ir finansinio planavimo klausimas. Nuo jo dažnai priklauso, kada priimami svarbūs gyvenimo sprendimai – ar tai būtų pirmasis butas, ar didesnis būstas augančiai šeimai. Tačiau nors informacijos apie nekilnojamojo turto rinką netrūksta, ne visada lengva suprasti, kokį butą už savo pajamas iš tiesų galima įpirkti.  Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo palygintos šešių Lietuvos miestų butų kainos ir vidutinės pajamos.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 92,8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, arba 7,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Registrų centro duomenimis, vien rugpjūtį buvo sudaryta 12,2 tūkst. NT sandorių – 5,4 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, tačiau 5,7 proc. mažiau nei šių metų liepą. „Rugpjūtis buvo dar vienas šių metų mėnuo, kuomet NT sandorių rinkoje neblėsta įprastas praktiškai visus šiuos metus besitęsiantis aktyvumas.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos savivaldybės išdavė 8,9 tūkst. statybos leidimų, arba 16,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (7,6 tūkst.), rodo informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys.  Vien rugpjūtį suteikta 1,07 tūkst. statybos leidimų – beveik tiek pat, kiek prieš metus, tačiau 20,6 proc. mažiau nei liepą.

Lietuvoje santuokų sudaroma vis mažiau, tačiau būsto poreikis dėl to neslopsta – jį kartu įsigyja ir daug nesusituokusių porų. Tokiais atvejais dažniausiai imama bendra būsto paskola, tačiau santykiams nutrūkus, gali prasidėti sudėtingi ginčai: kam ir kokia būsto dalis priklauso, ką daryti, jei vienas partneris į jį investavo daugiau, ir kas toliau mokės paskolą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Milžiniškas čiulptukas prie Vilniaus oro uosto, nėštumo testas Paupyje ir kūdikio buteliuku virtusi kolona Kudirkos aikštėje – pastarosiomis savaitėmis vilniečius intrigavusi kampanija „Vilnius laukiasi“ šiandien atskleidžia savo prasmę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paaiškėjo, kad sostinė „laukiasi“ naujo rajono – juo taps „Launagiai“, nauja miesto dalis pietų Vilniuje.

Dėl 116 tūkst. eurų vertės buto Vilniuje pirkimo susitarę pirkėja ir pardavėjas taip notaro biuro durų ir nepravėrė. Maža to, tarp jų kilęs konfliktas persikėlė į teismą. Kauno apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo pardavėjas įpareigotas pirkėjai grąžinti 1 tūkst. eurų avansą, nors dėl žlugusio sandorio teismas kaltės įžvelgė abiejų šalių elgesyje. Pirkėja Rasa (visi vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) butą Virginijaus Druskio gatvėje rado skelbimų portale.

Namas, butas ar kitas per gyvenimą sukauptas turtas anksčiau ar vėliau gali tapti svarbaus sprendimo priežastimi – perduoti jį artimiesiems iš karto ar pasirūpinti, kad šie jį paveldėtų ateityje. Dovanojimas gali atrodyti paprastesnis kelias, tačiau teisininkai įspėja, kad priėmus tokį sprendimą persigalvoti gali būti per vėlu. Skiriasi ne tik tai, kada turtas pereina į kito žmogaus rankas.

Turto bankas iki šių metų pabaigos aukcionuose ketina parduoti įvairiose Lietuvos vietose esančius 235 nekilnojamojo turto (NT) objektus, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 10 mln. eurų. Pasak Turto banko Komercijos departamento direktorės Indrės Kajokienės, šiemet matomas itin aktyvus investuotojų susidomėjimas valstybės NT. „Sėkmingai įvyko daugiau nei pusė skelbiamų aukcionų, o konkurencija tarp dalyvių galutinę pardavimo kainą vidutiniškai pakelia apie 20 procentų.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

SEB vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, nors nekilnojamojo turto (NT) rinka yra aktyvi, būsto perkamumas yra prastėjantis ir kitąmet sandorių skaičius gali sumažėti daugiau nei 3 proc.  „Faktas – rinka yra aktyvi šiuo metu. Manau, kad ir artimiausi mėnesiai bus istoriškai aktyvūs.

Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems masinio vertinimo dokumentams taip pat raginamos pateikti ir savivaldybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerija Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) paskelbė Statybos techninio reglamento „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pakeitimai rengiami įgyvendinant Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvą.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet išlieka stabili – per septynis šių metų mėnesius įregistruota 80,7 tūkst. NT sandorių, arba 7,5 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia Registrų centras. „Metams persivertus į antrąją pusę ir toliau stebime pakankamai stabilų bei tolygų NT sandorių skaičių.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika Group“ valdoma įmonė „Eika Construction“ Panevėžyje, šalia autobusų stoties, statys pastatą, kur įsikurs savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius ir bus įrengti butai, skirti Panevėžiui reikalingiems specialistams. 5,8 mln. eurų (su PVM) projektą planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos, pirmadienį pranešė įmonė ir savivaldybė.

Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) nuomos bendrovė „Meles“ greta Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) esančiame Sergeičikų kaime kitų metų pavasarį pradės statyti penkis pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatus, pirmadienį skelbia „Verslo žinios“. „Meles“ vadovas Alfredas Skinulis portalui teigė, kad projekto tikslas yra įkurti pramoninę zoną ir šiuo metu yra atliekamas jo poveikio aplinkai vertinimas (PAV), tačiau investicijų ir to, kokie verslai galėtų nuomotis pastatus, neatskleidė.

Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs. Tačiau kaip naujus reikalavimus vertina nekilnojamojo turto atstovai ir ką tokie pakeitimai apskritai reikš visiems gyventojams? Apie naujus iššūkius NT rinkoje ir tai, ar nuosavas būstas netaps tik turtingųjų privilegija, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet išlieka aktyvi, nors ir toliau stebimas būsto kainų augimas. Tuo metu nuo rugpjūčio 1 dienos atsiradusi galimybė daliai žmonių pasinaudoti mažesniu, 10 procentų, pradiniu įnašu ir galimybė atsiimti II pensijų pakopos lėšas kelia klausimą: kaip į tai reaguoja būsto rinka ir kaip tai paveiks kainas? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, „Hann...

Žmonės atsiima II-osios pensijų pakopos pinigus ir vienas iš svarstomų variantų, kur jie juos investuoja, yra nekilnojamasis turtas, o nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios 10 proc. pradinis įnašas 1-ojo būsto pirkėjams, tačiau galbūt tai ne visiems bus gera žinia. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, „Hanner“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas.

Nuo šeštadienio pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės, įsigalioja griežtesni reikalavimai imantiems ne pirmą būsto paskolą ir keičiasi paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Socialiniuose tinkluose ne vienas skundžiasi nekilnojamojo turto (NT) kainomis sostinėje. Žmonės sako, kad įsigyti būstą su esamomis pajamomis – neįmanoma. Ekspertas aiškina, kad didesnes kainas lemia didelė paklausa naujos statybos būstams. Socialiniuose tinkluose lietuviai dalinasi įrašais apie aukštas NT kainas sostinėje. Pasak sostinės gyventojų, įsigyti būstą Vilniuje darosi labai sunku – kainos didelės, o pajamos mažos.

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įspėjo nekilnojamojo turto (NT) agentūrą po to, kai jos atstovas užsieniečiui nurodė, kad nuomojamas butas skirtas tik lietuviams. Į tarnybą kreipęsis vyras teigė, kad norėdamas išsinuomoti butą, nurodė savo finansinę padėtį ir pajamas bei informavo, kad yra užsienietis. Tačiau NT agentas, pasak pareiškėjo, jam atsakė, kad butas nuomojamas tik lietuviams, bet pažadėjo pasikalbėti su savininku.

Trys Seimo nariai pernai už beveik 800 tūkst. eurų įsigijo nekilnojamojo turto (NT) Ispanijos, Italijos ir Bulgarijos kurortuose, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Brangiausias praėjusių metų NT pirkinys priklauso konservatoriui Dainiui Kreiviui, kuris su sutuoktine už 690 tūkst. eurų įsigijo butą šalia Barselonos. Trys parlamentarai pernai už beveik 800 tūkst.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus atnaujintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas gali mažėti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės, rašoma pranešime spaudai. Tačiau tai nereiškia, kad mažesnis pradinis įnašas bus taikomas visais atvejais – galutinį sprendimą bankai priims įvertinę konkretaus kliento finansinę situaciją, sako „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Verslininko Ivano Paleičiko šeimos valdomos degalinių, motelių ir žemės nuomos bei transporto grupės „Vaizga“ kontroliuojamos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Viada NT“ valdoma įmonė „Urbanera“ už 1,05 mln. eurų įsigijo Dubingių žirgyno kompleksą Molėtų rajone.  Registrų centro duomenimis, sandoris baigtas liepos 10 dieną. BNS dar tuomet paprašė įmonės komentaro, tačiau iki šiol jo negavo.

Turto bankas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius aukcionuose pardavė nekilnojamojo turto (NT) už daugiau nei 14,93 mln. eurų – beveik 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skelbiama, kad per pirmąjį pusmetį Turto bankas paskelbė 614 NT aukcionų, iš kurių įvyko 327. Aukcionų rezultatyvumas siekė 53 proc.

Vilniuje, „Domė“ išvystytame projekte „Žygimantų 12“, už 1,261 mln. eurų parduoti 185,79 kv. m dalinės apdailos apartamentai su dviem požeminio parkavimo vietomis. Būstą įsigijo šeima, iki šiol gyvenusi užmiestyje. Artėjantis vaikų mokyklinis amžius tapo viena iš priežasčių iš naujo įvertinti gyvenimo toliau nuo miesto centro keliamus iššūkius.  „Didesnis plotas užmiestyje ilgą laiką buvo laikomas komforto sinonimu dėl didesnio kiemo, ramybės bei saugumo pojūčio.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Jauni europiečiai šiomis dienomis susiduria su sudėtinga finansine realybe. Didelės nuomos kainos, brangus būstas ir augančios pragyvenimo išlaidos daugeliui jaunesnių nei 35 metų žmonių apsunkina galimybes taupyti, investuoti ar įsigyti pirmąjį būstą. Visgi kai kuriose šalyse didesni atlyginimai, prieinamesnis būstas ar šeimos parama padeda jaunesniems namų ūkiams greičiau sukaupti turto.

Seimas vėl atsisakė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl iš Registrų centro (RC) pavogtų dalies gyventojų duomenų istorijos. Gegužės pabaigoje tuomet trijų opozicinių frakcijų – konservatorių, demokratų ir liberalų – pristatytai iniciatyvai antradienį svarstymo metu pritarė 50 Seimo narių, 41 parlamentaras buvo prieš, o 17 susilaikė. Kartą komisijos sudarymas jau buvo nesulaukęs reikalingo Seimo narių palaikymo, tuomet iniciatyva buvo grąžinta tobulinti.

Lietuva – viena iš TOP 3 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose labiausiai pakilo būsto kainos. Nekilnojamojo turto (NT) agentūrų duomenimis, didmiesčiuose už vieną kvadratinį metrą bute tenka pakloti daugiau nei tūkstantį eurų. Nuo 2010 m. iki 2024 m. būsto kainos Europos sąjungoje padidėjo 53 proc., skelbia „Eurostat“. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Joje būsto kainos per daugiau nei dešimtmetį išaugo 179 procentais.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių ES, skelbia Eurostatas. Sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2025 metais, būstas Lietuvoje pabrango 11,9 procento. Eurostatas: būsto kainų augimas Lietuvoje šiemet – vienas didesnių ES Labiau jis brango tik Ispanijoje (12,8 proc.), Kroatijoje (14,3 proc.), Slovakijoje (14,4 proc.), Bulgarijoje (14,8 proc.) ir Portugalijoje (17,8 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys.

Nuo liepos mėnesio Lietuvos gyventojai turės galimybę atsisakyti privalomo visų žemės sklypų ženklinimo riboženkliais ir patys nuspręsti, ar žemės sklypą ženklinti, rašoma Seimo pranešime. Pagal Seimo priimtas ir įsigaliojusias Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisas, žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis galės atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais nurodydamas tai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus apleistų, bešeimininkių ar neprižiūrimų, o taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, parlamentarų nuomonės išsiskiria. Vieni abejoja, ar gerai, kad sodų bendrijose bus statomi gyvenamieji namai ar įsikurs verslas, kiti mano, kad pokyčiai naudingi „desovietizuojant kolektyvinius sodus“. Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.

Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Kai politikai vis garsiau prabyla apie demografinę krizę, jaunos šeimos vis dažniau skaičiuoja ne tik būsimas vaikų išlaidas, bet ir kvadratinius metrus.

Ekspertai teigia, kad pensijų fondų pinigai stebuklo nesukūrė. Būstų pardavimas ir kainų augimas po truputį lėtėja. Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos ir kaip nepakliūti sukčiams į rankas? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto (NT) nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 29,44 mln. eurų grynojo pelno – 17,8 proc. daugiau nei 2024 metais (24,98 mln. eurų). Įmonės pajamos pernai augo 9 proc. ir siekė 820,95 mln. eurų (752,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje atskaitoje. Įmonė dividendų nemokės.

Pietinėje Vilniaus miesto dalyje, šalia Salininkų, nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Darnu Group“ planuoja statyti naują privačių namų rajoną „Nojai“. Įmonės teigimu, investicijos į projektą sieks apie 100 mln. eurų.  Kaip skelbia bendrovė, daugiau nei 26 hektarų teritoriją apimantis projektas bus vystomas kitąmet.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Seimo kontrolierei nustačius, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Palangos loftai“ neteisėtai įrengė būstus garažų ir sandėlių pastatuose Palangoje, o savivaldybė bei Statybos inspekcija neužtikrino tinkamos priežiūros, pastarosios tikina besilaikiusios teisės aktų, tačiau ketina tikrinti iš naujo.

Gyvenamųjų namų renovacijai ir socialinių būstų statybai bus paskirstyta 422 mln. eurų paramos. Tokios apimties Lietuvos Socialinio klimato planą patvirtino Europos Komisija, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija. Būstų renovacijai, socialiniam būstui – 422 mln. eurų paramos Apie 270 mln. eurų bus skirta daugiabučių renovacijai – jos užteks 37 tūkst. butų visoje Lietuvoje atnaujinti.  Dar 100 mln. eurų numatyta vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui, 35 mln.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Bendrovės duomenimis, gegužę sostinėje iš viso parduotas 471 butas, o mėnesio pabaigoje bendras neparduotų būstų sandėlis siekė 5 945 butus.

Praėjusią savaitę gyventojai galėjo teikti paramos paraiškas pirmajam būstui įsigyti. Per pirmas 10 minučių buvo išgraibstyta daugiau nei 5 mln. eur., o gyventojai skundėsi stringančia sistema. Kokių sunkumų kyla mėginant įsigyti būstą Lietuvoje ir ką reikėtų daryti? Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Daniel Ilkevič ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

 Komercinis bankas „Artea“ uždarė nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Domė Group“ sąskaitas motyvuodamas, kad įmonė yra nepatikima klientė, o jos pagrindinio naudos gavėjo reputacija – nepriimtina, skelbia portalas „Verslo žinios“. Jo duomenimis, įmonė dėl to kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris praėjusį lapkritį atmetė ieškinį, o šią gegužę Vilniaus apygardos teismas atmetė įmonės apeliacinį skundą patvirtindamas, kad banko sprendimas nutraukti sutartį yra teisėtas ir...

Nuo 2024 metų pradžios daugiau nei 45 tūkst. Lietuvos gyventojų refinansavo arba persiderėjo dėl beveik trečdalio būsto paskolų portfelio ir taip sutaupys daugiau nei 250 mln. eurų, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). Tokių paskolų vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. eurų – apie 30 proc. viso būsto paskolų portfelio.  „Refinansavimas tapo realiai veikiančiu įrankiu, padedančiu gyventojams ilgainiui sutaupyti reikšmingas sumas.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Tik nedidelė dalis žmonių, jau atsiėmusių ar dar tik planuojančių atsiimti lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, ketina jas investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), rodo bendrovės „EIKA Development“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, iš visų respondentų daugiau nei 77 proc. teigė kaupę lėšas antrosios pensijų pakopos fonduose, iš kurių 28 proc. sukauptas lėšas jau atsiėmė, o 32 proc. žmonių dar svarsto tai padaryti ateityje.