nord stream

Kitą savaitę galų gale turėtų būti pasirašytas vis nukėlinėtas politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos tęstinumo. Nors keli nesutarimai išspręsti, didžiausia partija būsimajame Seime – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – tebetvirtina, kad dokumente turėtų būti įvertinti Rusijos veiksmai Gruzijoje ir galima jos grėsmė Lietuvai. Visgi ji neatmeta galimybės, kad gali dalyvauti pasirašant ir dabartinį projektą.

Lietuva Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke iškėlė jūroje paskandinto cheminio ginklo klausimą - tai pirma tokia iniciatyva JT darbotvarkėje, pranešė URM. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vaidotas Verba, praėjusią savaitę kalbėdamas JT Tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo komitete, atkreipė diplomatų dėmesį į didėjantį nerimą dėl jūrose paskandintų cheminių ginklų ekologinių, sveikatos, saugumo ir ekonominių pasekmių.

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą... Šiandien Europos Sąjungos šalys daugiausia importuoja Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto), Kataro bei rusiškas ir norvegiškas dujas.

Opoziciniai konservatoriai ir valdantieji socialdemokratai nesutaria dėl partijų susitarimo projekto, kuris esą turėtų numatyti užsienio politikos tęstinumo gaires. Antradienį po minėto susitarimo svarstymo Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pareiškė, jog į jų siūlytas susitarimo nuostatas neatsižvelgta, todėl jie nematą reikalo pasirašyti „tuščio“ partijų susitarimo. „TS-LKD nuomone, nėra prasmės pasirašinėti neįpareigojančio susitarimo.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (491 balsas už, 91 prieš, 19 susilaikė) Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo jų poveikio ES ekonomikai ir vartotojams. Europarlamentarai ragina „imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų“. Vis dėlto, deputatų nuomone, infliaciją skatinančios priemonės nėra tinkamas atsakas.

JAV diplomatas pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ yra „specialus Vokietijos bei Rusijos sandėris“. Tokios jo pastabos sukėlė nepasitenkinimą Berlyne ir atskleidė augančią įtampą dvišaliuose Vašingtono ir Berlyno santykiuose.

Rinkimų debatus iš televizijos eterio išgrūdę „kampanijų skaidrintojai“ nustūmė juos, užuot sutvarkę formatą, į kultūrnamio sales ar dar kokias improvizuotas vietas - lyg tyčia tam, kad kuo mažiau kas jais domėtųsi. Tikras aktyvumo ir sąmoningo pasirinkimo skatinimas - ką ir pasakysi. Panašiai kaip teismas be kryžminės apklausos galimybių.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jei Rusijos pamišėliai sumanytų užimti Lietuvą, jie tą padarytų per keletą minučių. Šitaip  jis pareiškė duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“. V. Adamkus  „Sueddeutsche Zeitung“ teigė manantis, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia.

Lenkijos valdžia teigia, kad dėl Rusijos agresijos Gruzijoje būtina peržiūrėti Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamo dujotiekio „Nord Stream“ statybos planus. Apie tai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Neue Usnabrucker Zeitung“. „Mes turime pradėti ieškoti naujų alternatyvių energetinių išteklių tiekimo kelių. Tuomet Rusija nebegalės daryti įtakos“ – teigė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ragina peržiūrėti sprendimą Baltijos dugnu tiesti Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį „Nord Stream“, pranešė radijo stotis „Deutsche Welle“. Atsižvelgus į įvykių Kaukaze raidą Lenkijoje manoma, kad būtina peržiūrėti šio dujotiekio statybos projektą.

Dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją Baltijos dugnu tiesiantis koncernas „Nord Stream“ pranešė vėl keičiantis jo maršrutą, skelbia „Deutsche Welle“. Tai jau antrasis suplanuotos dujotiekio trasos keitimas. Ji keičiama vėl tame pačiame jūros regione šalia Danijai priklausančios Bornholmo salos. Iš pradžių buvo numatyta dujotiekį tiesti į pietus nuo salos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokiu atveju jis gali patekti į Danijos ir Lenkijos ginčijamą teritoriją.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Daug kas Kaukaze praėjusią savaitę virto griuvėsiais. Kokie gelbėjimo operacijos šansai? Aplink vien nuolaužos. Iš pradžių buvo nuniokota Pietų Osetija, o dabar didžiulę tragediją išgyvena Gruzija, dienraščio „The Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje rašo Londono Ataskaitų apie taikos ir karo padėtį institute (IWPR) dirbantis britų žurnalistas, Kaukazo ekspertas Thomas de Waalas. Pasak jo, labiausiai šiose skerdynėse nukentėjo maždaug 25 tūkstančiai Pietų Osetijoje gyvenusių gruzinų.

Galima drąsiai teigti, kad JAV demokratų kandidato į prezidentus Baracko Obamos kelionės į Artimuosius Rytus ir Europą apogėjumi tapo jo Berlyne pasakyta kalba, kurios pasiklausyti susirinko daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių. Prieš tai susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, užsienio reikalų ministru F. W. Steinmeieriu ir Berlyno meru Klausu Woweraitu, charizmiškasis B. Obama Berlyne, prie Pergalės kolonos, kreipėsi į susirinkusiuosius.

Mūsų šaliai atstovaujantys Europos Parlamento (EP) nariai džiaugiasi, kad per pasibaigusią pavasario plenarinių posėdžių sesiją po kelerių metų pertraukos jiems pavyko vaisingai padirbėti, ra6o penktadienio "Lietuvos žinios". Vakar EP baigė pavasario sesiją ir išėjo mėnesio atostogų. Mūsų šalies europarlamentarai jau svajoja apie vasaros malonumus, dėlioja kelionių maršrutus arba, priešingai, planuoja naujus darbus.

Apie 22.00 šernas sėlina prie pirmo poilsio namų aukšto balkono, atsargiai kiša knyslę link medinės pertvaros. Už jos stovintis vyras sportiniais šortais mirko duoną degtinėje. „Čia Blusius,“ – pristato žvėrį. Ir, tarsi kramtomą gumą kramtydamas lašinius, paaiškina: „Su alkoholiu jam patinka labiau. Kartą jau buvome nugirdę“. Šernas Blusius lankosi kas vakarą, kartais su visa šeima. „Suėda maždaug du duonos kepalus ir vieną batoną.“ Blusius kramto sušlapusias riekes ir akivaizdžiai linksmėja.

Dabar jau galime teigti, kad Dimitrijaus Medvedevo „naujoji Rusija“ labai panaši į senąją, Vladimiro Putino valdytąją, dienraštyje „The Telegraph“ rašo knygos „Naujasis Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas. Tai patvirtina ankstesnių savaičių įvykiai. Didžiosios Britanijos tarnybos Rusijos pareigūną apkaltino žmogžudyste. Reaguodama į tai Rusijos žiniasklaida „demaskavo“ Didžiosios Britanijos diplomatą, kuris apkaltintas šnipinėjimu.

Europos Parlamento ataskaita, kurioje reikalaujama, jog iki tiesiant dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu, nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai ir būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai, yra ne teisinio, moralinio poveikio priemonė, sako europarlamentarai nuo Lietuvos. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS ketvirtadienį sakė, jog ši ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji neturi realios politinės ar teisinės galios.

Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl „Nord Stream“ dujotiekio statybos nepajėgs sustabdyti projekto realizavimo, antradienį pareiškė „Nord Stream“ atstovas. „Nord Stream“ atstovas sakė „Reuters“ naujienų agentūrai, kad Europos parlamente vykęs balsavimas nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų.

Lietuvos europarlamentarai teigia, kad vokiečiai ir Rusijos kompanija „Gazprom“ , pasitelkę lobistus Europos Parlamente bando sužlugdyti nepriklausomą būsimo dujotiekio Baltijos jūroje poveikio aplinkai tyrimą, skelbia LNK žinios. Europos parlamente stringa Baltijos šalių siekis, kad būtų atlikta nepriklausoma Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai analizė.

Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai. Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.

2011 metų ruduo - realus terminas, kad "Nord Stream" projektas būtų realizuotas, mano Vokietijos dujų kompanijos "E.ON Ruhrgas" valdybos pirmininkas Bernhardas Reutersbergas (Bernhardas Roitersbergas). „Šio projekto dalyviai įsitikinę, kad 2011 metų rudenį jis (dujotiekis) veiks“, - pareiškė jis antradienį spaudos konferencijoje Maskvoje. Tuo pat metu energetikos bendrovės vadovas pripažino, kad projektui netikėtai iškilo „sunkumų ir problemų“ dėl leidimų darbams atlikti.

Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“ bus svarbus užtikrinant Europos energetikos saugumą, pareiškė Europos Komisijos prekybos komisaras Peteris Mandelsonas. Su vizitu į Maskva atvykęs P.Mandelsonas penktadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ interneto portalui sakė, jog niekas nenori būti priklausomas nuo vieno šaltinio ir vieno dujotiekio. „Mums reikalingi įvairūs šaltiniai, trasos ir dujotiekiai. Jie mums užtikrins didesnį saugumą“, - sakė komisaras.

Rusijos politikas, Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Lichačiovas penktadienį išreiškė nepasitenkinimą Baltijos šalių pozicija dėl Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutarties. Pasak jo, kai kurių valstybių dvišaliai santykiai su Rusija neturi tapti kliūtimi rengiant bazinę sutartį. „Deja, mandatas, kurį gavo Europos Komisija, apraizgytas dvišalių reikalavimų“, - sakė V.Lichačiovas spaudos konferencijoje penktadienį.

Lenkijos vyriausybė ir toliau nesutinka su dujotiekio „Nord Stream“ statyba Baltijos jūros dugnu, pareiškė ekonomikos ministro pavaduotojas Marcinas Korolecas, ketvirtadienį kalbėdamas Seime. Pasak jo, Lenkija yra prieš bet kokius mėginimus siekti, kad šį projektą finansuotų ir Europos investicijų bankas, kurio akcininkė yra jo šalis. M.Korolecas nurodė, kad tokie siekiai prieštarauja nacionaliniams interesams ir pažeidžia Europos solidarumo principus.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ suinteresuota dalyvauti JAV tiesiamo dujotiekio iš Aliaskos į pietinę šalies dalį projekte, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Apie tai Sankt Peterburge vykstančiame tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo ginti dujotiekio, kurį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, projektą; tą patį, kuris sukėlė Rytų Europos valstybių ir aplinkos apsaugos organizacijų pasipiktinimą. „Aš ginsiu šį projektą, nes juo suinteresuotos daugelis valstybių, - sakė A.Merkel po derybų su Vokietijoje besilankančiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

„Nord Stream“ projektas turi tapti tikrove jau artimiausiais mėnesiais, pareiškė Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas. Trečiadienį Rygoje pasibaigus Baltijos jūros regiono valstybių tarybos sesijai jis pranešė žurnalistams, kad viršūnių susitikimo dalyviai svarstė ir dujotiekio „Nord Stream“ projektą. „Iš esmės partneriai teigiamai žiūri į šią idėją. Artimiausiais mėnesiais reikia pasirūpinti, kad šis projektas taptų tikrove“, - sakė I.Šuvalovas.

Dešinioji partijų bei visuomenininkų koalicija „Vardan Lietuvos“, surengusi konferenciją aptarti aplinkosaugos problemoms, drauge pritarė ir Europos Parlamento (EP) komiteto siūlymui netiesti Rusijos ir Vokietijos planuojamo dujotiekio Baltijos jūros dugnu, kol projekto poveikio aplinkai neįvertins ekspertai. Tokį sprendimą EP Peticijų komitetas priėmė antradienį, patvirtinęs specialią ataskaitą.

Antradienį Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas patvirtino ataskaitą, kurioje reikalaujama netiesti dujotiekio po Baltijos jūra, kol nebus nepriklausomai įvertintas jo poveikis, taip pat apsvarstyti galimybę tiesti tokį dujotiekį sausuma. Deputatų nuomone, šis projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis Baltijos jūros regiono šalimis ir tik gavus visų jų sutikimą.

Rusų-vokiečių dujotiekio priešininkai laimėjo bataliją Europos Parlamento Peticijų komisijoje. Komisija priėmė lenkų euparlamentaro Marcin Libicki ataskaitą, kurioje kalbama apie grėsmes ekologijai, susijusias su dujotekio projektu. Dokumentas dabar bus pateiktas Europos parlamentui svarstyti, o liepą dėl jo bus balsuojama plenarinėje sesijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antradienį dalyvaus Rygoje vyksiančiame Baltijos šalių ir Vokietijos UR ministrų susitikime, kur su kolegomis aptars Europos kaimynystės politiką bei Europos Sąjungos ir Rusijos santykius. Kaip pranešė URM, ministrai pasidalins nuomonėmis apie Lisabonos sutarties ratifikavimo eigą, ES ir Baltijos jūros regiono strategijos formavimą, Baltijos jūros valstybių tarybos veiklą, aptars energetikos ir klimato kaitos klausimus.

Kadaise Lenkijos ministras, kalbėdamas apie Rusijos bei Vokietijos planus Baltijos jūros dugnu tiesti „Šiaurės srauto“ dujotiekį, pareiškė, kad šis susitarimas primena 1939 metais pasirašytą Molotovo-Ribebentropo paktą. Be to, buvo kalbama ir apie tai, kad dujotiekis gali kliudyti cheminių ginklų kapavietes ir taip sukelti ekologinę katastrofą Baltijos jūroje. Tačiau buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio vadovaujamas konsorciumas atrodo nebuvo linkęs kreipti dėmesio į šias grėsmes.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ ir Italijos energijos koncernas „Eni“ ruošiasi sujungti pajėgas gamtinėms dujoms iš Libijos tiekti į Pietų Europą.

Rusijos ir Vokietijos dujotiekis „Šiaurės srautas“ („Nord Stream“) gali būti saugus projektas, bet Suomija priims galutinį sprendimą dėl jo tik gavusi atsakymus į klausimus, susijusius su ekologija, praneša ketvirtadienį remdamasis Suomijos prezidente Tarja Halonen Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“. „Iš esmės mes neprieštaraujame, kad būtų tiesiamas šis dujotiekis. Mes manome, jis gali būti geras ir saugus statinys, bet mes turime kelis „bet“, - pareiškė Suomijos prezidentė.

Danija „gerai supranta“ Lietuvos rūpesčius dėl energetikos ir laikosi pozicijos, kad ES neturėtų likti „energetinių salų“, Vilniuje pareiškė Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas. Ketvirtadienį susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi jis užtikrino Danijos paramą A.F.Rasmussenas pradėtiems Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektams.

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija.

Europos Parlamente tęsiasi diskusijos dėl prieštaringai vertinamo „Šiaurės srovės“ („Nord Stream“) dujotiekio, numatomo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą. Praeitą savaitę  Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas svarstė šio projekto įtaką Baltijos jūros ekologijai ir pajūrio gyventojams.

Šiandien į Maskvą su darbo vizitu atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išrinktuoju prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ji planuoja aptarti įvairius dvišalių santykių klausimus, tarp jų ir Baltijos dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio projektą, praneša „Postimees“. Pranešama, kad po A. Merkel derybų su V. Putinu bus surengtas atskiras jos susitikimas su D. Medvedevu.

Tai, kad Vladimiro Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas yra „Gazprom“ pirmininkas, palieka mažai galimybių, kad Kremlius energetiniame sektoriuje atgniauš geležinius gniaužtus. Vis dėlto ES ir Rusijos energetinių santykių priešprieša privalo baigtis. Susirūpinimas dėl ES energetinio saugumo buvo paskatintas didėjančios priklausomybės nuo Rusijos. Šalies vyriausybė eliminavo užsienio kapitalą iš energetinio sektoriaus.

Lietuva ir Švedija keisis informacija ir stiprins bendradarbiavimą, siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo galimo neigiamo jos dugnu planuojamo nutiesti Šiaurės Europos dujotiekio poveikio. Tai sutarė Lietuvos aplinkos ministras Artūras Paulauskas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Švedijos kolega Andreasu Carlgrenu (Andreasu Kalgrenu), pranešė Aplinkos ministerija.

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio? „Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas.

Rusija ir Ukraina ieško, kur dingo Ukrainai priklausančios dujos, turėjusios ateiti vamzdynais iš Centrinės Azijos. Specialistai mano, kad greičiausiai dujos neteisėtai nusavintos „pakeliui“ į Ukrainą. Dingimo faktas paaiškėjo Maskvoje Ukrainos premjerei derantis dėl dujų kainų ir tikslinant skolų dydžius. Ukrainos ir Rusijos balansai nesutampa. Rusai be jau esamo įsiskolinimo prašo apmokėti dar 4 mlrd.

Mažiau agresijos, bet be stebuklų - taip trumpiausiai galima apibūdinti Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybę, kuriai  vasario 23-ąją sueina  šimtas dienų. Opozicija, o labiausiai rinkimus pralaimėjusi Teisės ir Teisingumo partija, teigia, kad Piliečių Platformos ir Lenkijos Liaudininkų Sąjungos trys valdymo mėnesiai - tai prarastas laikas.

Kol Lietuvoje virė (tikėtina, ir dar virs) aistros dėl „LEO LT“, Briuselyje buvo tylu ir ramu. Tokia tyla tvyrojo tuomet, kai buvo sprendžiamas bent dalinio rytinių Europos Sąjungos pakraščių energetinio saugumo klausimas, kuris, atsižvelgiant į Sąjungos žaliąją energetikos knygą, lyg ir turėtų būti svarbus ne tik Vilniui.

Švedijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream“ iniciatorių prašymas leisti Baltijos jūros dugnu tiesti vamzdžius yra nepilnas, nes jame nepateikta visa reikiama informacija apie galimą poveikį gamtai bei neįvertinti galimi alternatyvūs dujotiekio tiesimo keliai. Kaip žinia, dujotiekis planuojamas tiesti Danijos, Švedijos, Suomijos ekonominių zonų akvatorijomis. Švedai „Nord Stream“ statytojams išsiuntė naujų reikalavimų sąrašą.

Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JTO Poveikio aplinkai vertinimo kontekste (Espoo) konvencijos šalių pasitarime dėl Nord Stream dujotiekio, Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas pasiūlė dar kartą nagrinėti ne tik vienintelę jūrinę, bet ir kitas galimas Nord Stream trasos alternatyvas.

Konstruktyvi politinio ir visuomeninio gyvenimo kritika yra neatsiejama demokratijos dalis. Diskusijoje gimsta sutarimai, naujos mintys, pagarba oponentui, apsikeičiama nuomonėmis. Tačiau artėjant rinkimams dabartinėje Lietuvos viešojoje erdvėje geometrine progresija dauginasi vienpusiški vertinimai bei interpretacijos. Gaila tik kad Lietuvos užsienio politika tampa abejotinų politinių taškų rinkimo vieta. Dr.