nord stream

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje pristatė Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente poziciją dėl OSPAR konvencijos pakeitimų, kuriais aplinkai saugiu būdu būtų leidžiama geologiškai saugoti anglies dioksido srautus po jūros dugnu.

Lenkija užblokavo buvusio Suomijos lyderio Paavo Lipponeno kandidatūrą į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro postą, skelbia „EU Observer“. Suomis lenkams užkliuvo todėl, kad darbavosi Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ konsultantu. P. Lipponenas buvo nusamdytas 2008 metų rugpjūtį, kad pamėgintų įtikinti Suomijos vyriausybę kaip įmanoma greičiau pritarti šiam bendram Rusijos ir Vokietijos projektui.

Rusijos ir Ukrainos „dujų karas“ apnuogino Europos Sąjungos (ES) energetinį pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo dujų importo: 2009 m. pradžioje 17 iš 27 ES valstybių smogusi dujų krizė be šildymo paliko daugelį namų, mokyklų ir ligoninių. Šią savaitę EP Pramonės ir energetikos komitetas aptarė siūlymus, turinčius padėti užtikrinti apsirūpinimo dujomis saugumą.

Švedijai priklausančios Gotlando salos administracija atsisakė pritarti tam, kad Baltijos jūros dugnu būtų tiesiamas dujotiekis "Nord Stream". Šios Švedijos salos politikai ir gyventojai susirūpinę dėl to, kad rusų tiesiamas dujotiekis gali labai pakenkti aplinkai. Jie taip pat teigia, jog toks sumanymas pristabdytų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.

Aš noriu, kad jis būtų Rusijos prezidentas iki gyvos galvos. Putinas – mano kumyras! Aš jį myliu, aš jį gerbiu. Aš paaukosiu už jį savo gyvybę. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas Nepastebimai prabėgo visas dešimtmetis, kai į didžiąją politiką atėjo Vladimiras Putinas – premjeras, prezidentas ir vėl premjeras (ir vėl prezidentas?)... Kalbant apie jo valdymą, tikrai yra ką prisiminti.

Kaip man į rankas pakliuvo šis tekstas –  dalykas antraeilis trečiaeilis. Galų gale niekas neklausia, nuo kokios šakos nušoko tas Niutono obuolys – svarbu, ar jis pataikė į tą galvą. Kažkada vartydamas Trečiojo reicho žvalgybos vadovo Waltherio Schellenbergo memuarus užtikau vieną iš pažiūros keistą dalyką. Pasak W. Schellenbergo, Lenkijoje, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių žvalgyba nuolatos susidurdavo su gerai organizuotu ir efektyviai veikiančiu žvalgų tinklu.

Ekonominė politika, krizė ir antikrizinės priemonės, parama vietos pramonei Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja ekonomiką pradėsiant atsigauti 2010 metų pirmą pusmetį, tačiau, pasak jo vadovo Dominiko Stross-Kano, blogiausias krizės laikotarpis dar gali būti nepraėjęs. Vyriausybės prezidiumo posėdžio metu finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad kalbėti apie krizės pabaigą dar ankstoka, ir nors yra pozityvių signalų, antikrizinių priemonių atšaukti dar negalima.

Šiandien Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas priėmė bendrovės „Nord Stream“ patarėją Baltijos šalių klausimais Romaną Baumanį. Svečias informavo Seimo vadovą apie Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Šiaurės srovė” (Nord Stream) projekto įgyvendinimo planus. Bendrovė „Nord Stream“, realizuodama šį projektą, planuoja nutiesti 1200 km ilgio ir maždaug 2 km pločio povandeninę juostą, kuri taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje.

Aplinkos ministerija pateikė galutinę Lietuvos poziciją dėl „Nord Stream“ dujotiekio projekto. Politikų nuomone, projekto vykdytojai išsisukinėja ir neatsižvelgia į galimą žalą aplinkai. Pozicija pateikta visoms devynioms šio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese dalyvaujančioms šalims – bei “Nord Stream AG“ bendrovei.

Prezidentas Valdas Adamkus padrąsino dujotiekio „Nord Stream“ poveikiu Baltijos jūrai aktyviai besidominčius jaunuolius. Šalies vadovo nuomone, reikia kartu su kitų šalių panašaus judėjimo dalyviais garsiai kalbėtis apie keliamus dujotiekio tiesybos pavojus ir kelti klausimą, kas ir kaip atlygins galimą žalą. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad iki šiol lieka neaišku, kodėl neįvertintos alternatyvaus dujotiekio tiesimo sausuma galimybės.

Kai Rusijos koncernas GAZPROM pasirašė su Vokietija sutartį dėl Nord Stream dujotiekio, kadenciją pabaigęs vokiečių federalinis kancleris Gerhardas Schroderis truputį pakeitė karjeros kryptį – išėjo dirbti į savo paties palaimintą projektą su milijoniniu atlyginimu. Lietuvoje gali įvykti ir atvirškščiai. Gerą sandorį valstybinei įmonei įpiršusios bendrovės geras vadybininkas ateina į tą valstybinę įmonę.

Dujotiekis „Nord Stream“ leis Europai gauti ketvirtadalį jai reikalingų gamtinių dujų. „Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romanas Baumanis tvirtina, kad dujotiekio poveikis Lietuvai bus minimalus. „Vamzdynas bus toli nuo Lietuvos krantų“, - trečiadienį Seimo Europos informacijos biure vykstančioje diskusijoje apie „Nord Stream“ projektą sakė R.Baumanis. „Europos Sąjungoje gamtinių dujų pagaminama vis mažiau, o jų poreikis didėja“, - aiškino R.Baumanis.

Vienas iš Europos energetinės politikos sopulių – „Nabucco“ dujotiekis, regis, dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti pamatus dujotiekio statybos pasiruošimui. Tiesa, pati statyba, jei viskas vyks pagal planą, prasidės tik 2011-aisiais, o dujų tiekimo pradžia numatoma 2014 metais.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Štainmajeris) mano, kad Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus teiginys, jog dujotiekio „Nord Stream“ projektas padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis nėra teisingai įvardinta politinė pasekmė. Aš to (pasidalinimo - BNS) nematau. Ir aš nemanau, kad yra įvardinta teisinga politinė pasekmė. Išlieka bendra mūsų pozicija, kad įvairovė yra tai, ko ji reikalauja šiandien.

Lietuvos žvejai prašys kompensacijos iš bendrovės „Nord Stream“, kuri planuoja tiesti to paties pavadinimo dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila ketvirtadienį per susitikimą su Vilniuje viešinčiais „Nord Stream“ atstovais sakė, kad įgyvendinus projektą smarkiai sumažės tradiciniai žvejybos plotai. „Sumažės tradiciniai žvejybos plotai, vamzdžio tiesimo metu žuvis bus baidoma.

Lietuvos energetinio saugumo siekio pavertimas realybe atsieitų 27,5 mlrd. eurų, tai sudaro maždaug keturis metinius šalies biudžetus. Tačiau kol kas siekiant jos įgyvendinimo esą yra kuriama tik daug popierių, užuot vykdant konkrečius veiksmus - teigia Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento atstovas Vytautas Naudužas.

Prezidentas Valdas Adamkus apgailestauja, kad dujotiekio „Nord Stream“ projektas faktiškai padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis ir tvirtina, kad dideli pramonės projektai ekologiškai itin jautriai Baltijai gali padaryti nepataisomos žalos.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen pirmadienį susitikusi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu patikino pastarąjį, kad Suomija neketina trukdyti dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūros dugnu. Per spaudos konferenciją ji pareiškė, kad Suomijai svarbi ekologinė šio projekto sudedamoji, pranešama Suomijos tinklalapyje iltasanomat.fi. Jeigu dujotiekis bus tiesiamas atsižvelgiant į aplinkosaugą, Suomija netrukdys projekto įgyvendinimui, pabrėžė T. Halonen.

Lietuvos žvejai įsitikinę, kad Baltijos jūros dugnu ketinamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ pakenks jų verslui bei sumažins ir taip nedidelius žvejybos plotus. Tarptautinės kompanijos „Nord Stream AG“ pasiuntiniams per susitikimą su Lietuvos žvejų asociacijų nariais teko išklausyti daug karčių pastabų ir kandžių klausimų. „Nord Stream AG“ atstovas Tapio Pekkola tikino, kad dujotiekio projektas yra visiškai saugus.

Latvija pasirengusi kalbėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ apie dujotiekio „Nord Stream“ alternatyvą, kai vamzdynas būtų tiesiamas per Latvijos teritoriją, sakė prezidentas Valdis Zatleris interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“. Pasak jo, dabartiniame „Nord Stream“ projekte numatyta, kad dujotiekis eis Baltijos jūros dugnu – „tai bendras Rusijos ir Vokietijos projektas“, kuris nei duoda kokią nors komercinę naudą Latvijai, nei suteikia galimybę kaip nors bendradarbiauti.

Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi pirmadienį nurodė, kad Lietuva yra geras pavyzdys sprendžiant energetinių šaltinių diversifikavimo problemą. Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, A. Stubbas pabrėžė, kad Europa turi sustiprinti vidaus energetikos politiką ir kartu ieškoti būdų įvairinti energetinius šaltinius.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis būgštauja, kad Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamas dujotiekis „Nord Stream“ visiškai sugriaus Baltijos jūros ekosistemas bei teigia, kad gamtinis Baltijos jūros saugumas Rusijai visiškai nerūpi.

Europos Komisijos (EK) pareigūnai džiugiai sutiko žinią apie Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų sprendimą skirti dalinį finansavimą „Nabucco“ dujotiekio projektui. Vis dėlto karo su Rusijos interesais ES dujų rinkoje pabaigos dar nematyti. Tikisi 2 milijardų „Nabucco“ bus tiesiamas. Mes gavome pinigų“, - pasibaigus Europos Vadovų Tarybai (EVT) skubėjo pasidžiaugti ES energetikos komisaro Andrio Piebalgo atstovas spaudai Ferranas Tarradellas Espuny.

Lietuvai pavyko iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) penktadienį patvirtintų išvadų eliminuoti dviprasmišką nuostatą, po kuria galėjo slėptis dujotiekis „Nord Stream“. „Taip pat galime konstatuoti, kad mums pavyko šiek tiek paredaguoti tekstą, kad neliktų nuorodos, kuri sukeldavo kartais problemų suvokti, ką ji reiškia, nebeliko nuorodų į tuos projektus. Taigi šioje vietoje galime būti patenkinti tuo, ką pavyko pasiekti“, - penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją sakė A. Kubilius.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad išbraukė "Nabucco" dujotiekio projektą iš sąrašo projektų, kurie turi būti finansuojami nepanaudotomis ES biudžeto lėšomis. Kitaip sakant šis projektas, kurio siekiama tiekti dujas Europai aplenkiant Rusiją, tampa nebe prioritetiniu. Pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo metu ES užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti ir pritarti Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios Čekijos pasiūlytam 5 mlrd. eurų vertės finansinių stimulų paketui.

Tai, jog Europos Komisija (EK) dar nėra nusprendusi, iš kokių šaltinių bus skirti pažadėti milijardai energetikos projektams, nesutrukdys gauti finansavimo Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai, mano užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Ne, mes manome, kad tai nesukliudys gauti paramos, nes yra aiškus politinis sprendimas skirti 5 mlrd.

Šiandien Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė bendrovės „Nord Stream“ pateiktų Šiaurės srovės dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų svarstymo Lietuvos valstybinėse institucijose, mokslo įstaigose bei visuomenėje scenarijų ir mechanizmus.

Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba. Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.

Lietuva šių metų birželį ketina pateikti savo vertinimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ (Šiaurės srautas) projekto, tačiau ji tegalės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta. Valstybė pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime. Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys BNS teigė, kad kovo 9 dieną Lietuvoje bus pradėtos oficialios konsultacijos dėl dujotiekio poveikio aplinkai.

Lietuva pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti „Nord Stream“ dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime. Metiniame vadinamosios Helsinkio komisijos posėdyje Lietuvos delegacijos vadovė Agnė Kniežaitė teigė, jog atsižvelgiant į Baltijos jūros ekosistemos jautrumą, „Nord Stream“ dujotiekio projekto mastą ir galimą šios veiklos neigiamą poveikį Baltijos jūrai, Helsinkio komisijos dalyvavimas konsultacijose dėl „Nord Stream“ dujotiekio būtų tikslingas.

Šiuo metu Helsinkyje (Suomija) vyksta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) metinis posėdis, kuriame be kitų aktualių klausimų svarstomas Lietuvos delegacijos  pasiūlymas Helsinkio komisijai dalyvauti konsultacijose dėl planuojamo “Nord Stream“ dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo į šį procesą įtraukiant ekspertus, kurie nagrinėtų planuojamo „Nord Stream“ dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas susitikęs su Vokietijos Bundestago pirmininku Norbertu Lammertu išsakė susirūpinimą dėl dujotiekio projekto „Nord Stream“ poveikio Baltijos jūros ekosistemai. Be to, A.Valinsko teigimu, šis projektas nesprendžia fundamentalios ES energetikos saugumo problemos, kadangi nesudaro sąlygų diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ prognozuojama, kad ES užsienio politika ir toliau nebus vieninga, o dalis valstybių atvirai pataikaus Kremliaus interesams. NATO aljansas aktyviai svarsto galimybę naujuoju generaliniu sekretoriumi skirti Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radeką Sikorskį, tačiau tokį žingsnį yra pasirengusios blokuoti kai kurios Rusijai pataikaujančios Europos valstybės.

Ekologinė projekto „Nord Stream“ poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaita baigta ir bus pateikta visuomenei svarstyti nuo 2009 metų kovo pradžios, pranešė projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream“. Pranešime nurodoma, kad iki to laiko kompanija pateiks išverstą į devynių Baltijos šalių kalbas ataskaitos tekstą su visomis galutinėmis pastabomis ir komentarais. Taip nuspręsta penktadienį Kopenhagoje vykusiame devynių Baltijos regiono šalių atstovų susitikime.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas vakar leidosi į ilgą vizitų Vokietijoje ir Prancūzijoje maratoną. Kelionės išvakarėse LŽ pasidomėjo, kokią poziciją Lietuva ketina užimti santykiuose su Rytais ir Vakarais. - Tapęs ministru leidote suprasti, jog vykdysite pragmatiškesnę užsienio politiką. Ar jūsų pirmtakai visada sėkmingai pasirinkdavo prioritetus? - Nenorėčiau kritikuoti savo pirmtakų.

Pirmoji Europos Sąjungoje regiono lygio strategija turėtų sukurti naują 8 Baltijos šalių klubą. Tarp pirmų darbų – elektros jungtys ir jūros valymas. „EUobserver.com“ rašo, jog Europos Komisija ir perimti vadovavimą ES besiruošianti Švedija planuoja suteikti politinio impulso tokiems projektams kaip Baltijos jūros išvalymas ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prijungimas prie ES energetikos tinklų.

Kol kas niekas negali būti tikras dėl globaliosios ekonominės ir finansinės krizės galutinių pasekmių. Tačiau vieningai sutariama, kad kelio atgal nėra ir kad šis kritinis laikotarpis žymi ekonominę sistemą grindžiančių principų pasikeitimą.

Trečiadienį Latvijos sostinėje Rygoje viešėjęs Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Helsinkis gali paremti prieštaringai vertinamą dujotiekį Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“. „Mums reikia „Nabucco“, aš sakau, kad mums reikia „South Stream“, o galiausiai mums gali prireikti ir „Nord Stream“, - teigė Suomijos diplomatijos vadovas.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją, veiks jau 2011 metais, skelbia Rusija. Kalbama, kad savo tvirtą paramą dėl dujotiekio Berlynui ES viduje artimiausiu metu išreikš ir Prancūzija. Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad dabartinė dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, palietusi ir apie 20 Europos valstybių, tik dar kartą įrodė, jog būtina diversifikuoti dujų tiekimo iš Rusijos į Europą kelius.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ projektas negali būti įgyvendinamas, kol galutinai neįvertintas jo poveikis Baltijos jūros ekologijai, Suomijos ir Lenkijos diplomatai sakė nepriklausomam Ukrainos savaitraščiui „Zerkalo nedeli“. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) sakė savaitraščiui, kad kompanija „Nord Stream“ leidimą tiesti dujotiekį Suomijos įlanka gali gauti tik pateikusi projekto poveikio aplinkai vertinimą, atitinkantį Su...

Besipriešindamos dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu projektui, Baltijos šalys vadovaujasi trumpalaikiais komerciniais interesais. Tai BNS penktadienį sakė neformalioje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užsienio politikos strategų diskusijoje Trakuose dalyvaujantis Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politikos direktorius Volkeris Stanzelis (Folkeris Štancelis). „Tai („Nord Stream“ projektas - BNS) tik verslo klausimas.

Čekijos užsienio reikalų viceministras Tomašas Pojaras mano, kad Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ neišspręs Europos Sąjungos (ES) energetikos problemų. Į Trakuose vykstantį euroatlantinio dialogo strategų susitikimą atvykęs T.Pojaras BNS teigė, kad vienas projektas, koks geras jis bebūtų, energetikos problemų neišspręs ir pabrėžė, kad šiuo metu žemėlapiuose braižomi keli vamzdynų ir dujotiekių maršrutai.

Rusija pernelyg ilgai buvo laikoma neišsenkamu energetinių išteklių šaltiniu. Tačiau žinomas analitikas Vladimiras Socoras perspėja: iš tiesų mūsų visų jau netrukus gali laukti skausmingas praregėjimas. Leidinyje „Eurasia Daily Monitor“ paskelbtame straipsnyje V.Socoras tvirtina, kad šiuo metu turime galimybę stebėti ne šiaip dujų tiekimo Europos valstybėms krizę, bet Rusijos vadovų bandymus supjudyti tarpusavyje šalis vartotojas, pakelti kainas ir bent šiek tiek sumažinti eksportą.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimuose su Lenkijos Seimo Pirmininku Bronislawu Komorowskiu ir šios šalies Senato Pirmininku Bogdanu Borusewicziumi buvo aptarti mūsų regionui ir visai Europai kylantys energetiniai iššūkiai, kurių aktualumą dar kartą patvirtina Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“, kurį ketinama tiesti Baltijos jūros dugnu, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos Lietuva neturi, teigia Aplinkos ministerija. „Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūros šalys, dalyvaujančios „Nord Stream“ dujotiekio įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, nėra gavusi pranešimo apie pradedamas tarpvalstybines konsultacijas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Suomijos gynybos ekspertas docentas Alpo Juntunenas (Alpas Juntunenas) mano, kad Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ statyba turi akivaizdžią karinę reikšmę, pranešė Suomijos naujienų agentūra STT. A.Juntunenas patvirtino, kad tiesiamą dujotiekį saugos Rusijos karo laivas. „Tai reiškia, kad Baltijos jūros strateginė reikšmė energetikos politikoje didėja“, - specialistas sakė agentūrai STT.