nord stream

Dujotiekį Baltijos dugnu tiesiančio koncerno „Nord Stream“ atstovai teigia, kad Baltijos šalių ir Lenkijos būgštavimai dėl ekologijos slepia politines priežastis. Šių šalių nerimą žadama išsklaidyti vėliausiai iki rudens. O Rusijos mokslininkai jau dabar tvirtina, kad Baltijoje palaidoti cheminiai ginklai jokio pavojaus nebekelia. Ekologinės Baltijos dugnu konsorciumo „Nord Stream“ tiesiamo dujotiekio problemos buvo aptartos Lenkijos Senato surengtoje konferencijoje.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas lankosi Latvijoje. Į Rygą jis išvyko dalyvauti Baltijos regioniniame energetikos forume.     Šį vakarą Premjeras G.Kirkilas susitiko su Latvijos Respublikos Ministru Pirmininku Aigars Kalvitis. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta energetikos klausimams. Buvo aptarti Lietuvos veiksmai įgyvendinant naujos atominės elektrinės idėją, kalbėta apie Seime svarstomo įstatymo eigą.

Kaliningrado sritis jau po dviejų metų gali susidurti su aštriu elektros energijos deficitu, teigiama srities vyriausybės parengtoje energetikos plėtros iki 2015 m. strategijoje.

Lenkija išsivaduos iš priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų: Vokietija ją prijungs prie savo dujotiekio, kuriuo dujos tiekiamos iš Šiaurės jūros. Prisijungusi prie Vakarų Europos dujotiekių sistemos Lenkija galėtų aprūpinti dujomis ir kitas Rytų kaimynes, tarp jų ir Lietuvą.

Estija iš visko sprendžiant rado efektyvų atsaką į Rusijos įvestą neoficialią ekonominę blokadą: po to, kai Rusijos geležinkelių vadovybė sustabdė tranzitinius naftos tiekimus per jos teritoriją, Estija iš esmės užblokavo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ statybą savo ekonominėje zonoje.

Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį. Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes.

Baltijos dugnu dujotiekį statantis Rusijos ir Vokietijos konsorciumas dėl sudėtingo reljefo Suomių įlankoje nori pakeisti jo maršrutą. Tokiu atveju jis atsidurtų Estijos ekonominėje zonoje, o jeigu estai pasistengtų – net ir Estijos teritoriniuose vandenyse, pranešė dienraštis „Postimees“. Dienraščio teigimu dujotiekį tiesianti bendrovė „Nord Stream“ nori pakreipti jo maršrutą labiau į pietus, link Estijos. O tai reiškia, kad dalis dujotiekio turės būti statoma Estijos ekonominėje zonoje.

Bendrovė „Nord Stream“, Baltijos dugnu tiesianti dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją, pranešė nusprendusi papildomai ištirti vietas, kurios leistų „optimizuoti“ pradinį dujotiekio maršrutą. „Nord Stream“ teigia taip siekianti sumažinti statybos poveikį Baltijos jūros akvatorijos aplinkai, praneša „Gazeta.ru“. Sprendimas buvo priimtas išanalizavus Baltijos regiono šalių vyriausybių ir visuomenės pareiškimus, sakoma bendrovės pranešime.

Šią savaitę Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas telefonu kalbėjosi su Švedijos, Latvijos ir Danijos Ministrais pirmininkais Fredrik Reinfeldt, Aigars Kalvitis, Anders Fogh Rasmussen.Visuose pokalbiuose pagrindinė tema buvo ES ir Baltijos regiono energetinis saugumas. Premjeras G.Kirkilas informavo apie Lietuvai svarbias elektros infrastruktūros jungtis ir naujų atominių reaktorių statybos perspektyvas kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija.