neįgalumas

Valstybė skirs didelį finansavimą, kad šalies viešasis ir privatus sektorius galėtų atnaujinti transporto priemones ir jas pritaikyti neįgaliesiems, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  Pasak jo, iki 2027 metų vien iš Europos Sąjungos fondų bei Ekonomikos gaivinimo fondo tam numatoma skirti po 100 mln. eurų.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose rengiama ilgalaikė priežiūros ir neįgalumo nustatymo reforma, ji turėtų padidinti įvairių paslaugų prieinamumą, daugiau dėmesio žadama skirti demencija ir Alzhaimeriu sergantiems žmonėms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramai įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, norima atsisakyti segreguotų darbo vietų rėmimo socialinėse įmonėse.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą Konstitucijoje atsisakyti „invalidumo“ sąvokos, ją pakeičiant „neįgalumo“ terminu. Po pateikimo už tai balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš.  Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Pagal projektą, žodis „invalidumo“ keičiamas į „neįgalumo“ pensijas.

Kaimynai teigė, kad savo motinos – ligotos senjorės – neprižiūri jos dukra. Negana to, ji ant mamos šaukia ir ją engia, todėl kaimynai kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Kaimynai pasakojo, kad nuolat girdi keiksmus ir riksmus ant senos moters. „Ten pastoviai atvažiuodavo vienas pilietis ir išgertuves darydavo, o dukra irgi prisigerdavo ir ten nėra tvarkos.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Savo istoriją Valerija nusprendė paviešinti laidoje „Prieš srovę“. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

32-ejų Agnės Petrauskaitės gyvenimas nebuvo rožėm klotas – nuo mažens patyčias kentusi neįgali mergina būdama 11 metų neteko mamos, o netikėtai pastojusi būdama 18-os metų pabėgo iš namų, nes bijojo tėčio ir pamotės reakcijos. Tačiau dabar Agnė džiaugiasi gyvenimu, nes turi du gražius vaikus ir pomėgį, kuris leidžia užsidirbti. „Vaikystėje jaučiuosi kitokia, nes visi žiūrėdavo, šaipydavosi.

„Apie nebeegzistuojančią diskriminaciją, arba kodėl aklieji nevaikšto į bankus“, – taip apie nemalonią situaciją pradeda pasakoti Elena. Vis daugiau kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir toleranciją, tačiau į banką su silpnai reginčia teta nuvykusi moteris liko šokiruota – banko darbuotojų elgesys ir požiūris į neįgalius klientus pribloškė.

Edvardso sindromą turinčią dukrą Elzę auginanti Silvija Kopūstienė sako, kad stebuklu ją vadina jau ir gydytojai. Teoriškai su gyvybe nesuderinamas sindromas Elzei nesutrukdė sulaukti 5-erių, planai sulaukti 10-ojo gimtadienio virsta noru atšvęsti pilnametystę, o 4 moterų svajonė padėti visoms Lietuvos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, po truputį tampa realybe. Tačiau pradėkime nuo mažosios Elzės.

Nuteistiems buvusiems uostamiesčio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojams Apeliacinis teismas sugriežtino nuosprendį ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą. Išplėstinis konfiskavimas taikytas visoms piniginėms lėšoms, kurių nuteistieji negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, penktadienį pranešė teismas.

Itin jautrioje byloje, atrodo, jau padėtas taškas. Teismas nusprendė, kad autistą vaiką bandžiusi nužudyti motina kalta dėl sunkaus nusikaltimo, bet už grotų jos nepasiuntė. O prie teismo rūmų piketą surengusios neįgalius vaikus auginančios mamos sako, kad ši byla tik patvirtino institucijų abejingumą, su kuriuos jos susiduria nuolat. Į Kauno apygardos teismą išklausyti verdikto ateina savo autistą sūnų bandžiusi nužudyti alytiškė.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija žada suaktyvinti žmonių su negalia įdarbinimą. Viceministrė Justina Jakštienė sako, kad neįgaliųjų skatinimas dirbti atviroje darbo rinkoje, o darbdavių – juos priimti – bus prioritetinis darbas.  „Šiuo tikslu stiprinsime Užimtumo įstatymą (...) Tai aukšto prioriteto darbas“, – šią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje žadėjo J. Jakštienė.

Internete plinta už širdies griebiantis vaizdo įrašas, kuriame prieš metus vaikelio susilaukusi amerikietė Christin Lang pirmą kartą gyvenime prakalbina savo sūnų Augie.  Vienerių berniuko Augie motina nė negalėjo įsivaizduoti, kad jos sūnus gims su įgimtu klausos sutrikimu. Po gimdymo atlikus naujagimio klausos testą medikai tuomet pravirkdė motiną. „Aš apsiverkiau, nes tą akimirką supratau, kad jis visą tą laiką, kol buvome kartu, negirdėjo mano meilių žodelių ir šnabždesių į ausį.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų barista asocijuojasi su kavos ruošimo profesionalu, dirbančiu kavinėje, bare ar restorane, žmogumi, kuris gerai išmano kavas ir daug jos paruošimo būnu. Ar tik baristos gali gaminti kavą? Marijampolės organizacija „Jaunimas YRA“, bendradarbiaudama su Panevėžio Jaunuolių dienos centru, kalbino centro darbuotojas ir jaunuolius besilankančius jame, kad tai išsiaiškintų.

Žmonėms, gimusiems be galūnių, labai sunku gyvenime atlikti įprastus dalykus. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis George'as Dennehy gali būti pavyzdžiu visiems, kaip begalinis noras ir pastangos gali padaryti stebuklus  Rumunijoje vaikų namuose be rankų gimęs G. Dennehy jau kūdikystėje buvo netoli mirties, tačiau palankios aplinkybės lėmė, kad berniuką įsivaikino amerikiečių šeima.

Jiezno žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Augenija Stoškuvienė sako, kad didžiausia problema – žmonių vienišumas: „Kadangi mūsų vietovės daugiausia kaimiškos, tai daug vienišų žmonių. Jie patys sako, kad visas kitas bėdas, skausmus ir vargus, dar galima patiems įveikti. Dėl to mes per projektus ir visokias veiklas stengiamės juos burti, organizuoti ekskursijas, padėti.

Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Violeta Kasnauskaitė organizacijai pradėjo vadovauti nuo 2006 metų. „Man kiekvienas žmogus yra projektas, o ypač tas, kurį negalia ištinka jaunesniame amžiuje, – sako Violeta. – Kiekvienas žmogus, kuriam padedu suprasti, kad tai nėra gyvenimo pabaiga, tik reikia tai priimti ir vėl pagal galimybes grįžti į gyvenimą, man tai yra didžiausias laimėjimas ir didžiausias projektas.

Nors visa žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie amerikiečių pareigūnų brutalumą, pasitaiko atvejų, kai kilnus pareigūno poelgis tampa pavyzdžiu visai bendruomenei.  Teksaso valstijoje esančio Karoltono miestelio pareigūnas nudžiugino benamį, kurį ištiko didžiulė bėda.  Pareigūnai sulaukė vyriškio skambučio, kuris pranešė, jog į bėdą pateko neįgalus vyras. Sulūžus jo neįgaliojo vežimėliui, benamis liko įkalintas gatvėje.

Skaitytojų klausėme, kam skiriamas universalus dizainas. Apklausoje dalyvavo 130 žmonių.  Daugiau negu pusė – 65,9 proc. – apklausos dalyvių atsakė teisingai: universalus dizainas skiriamas visiems.  22,5 proc. dalyvių spėjo, kad universalus dizainas skiriamas turintiems bet kokią negalią, o 11,6 proc. manė, kad toks dizainas skiriamas žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Pirmagimiui sūnui davusi Airono vardą Inga negalėjo nė įsivaizduoti, kokia daugybė iššūkių gyvenime jo laukia. „Tikras geležinis vaikas, viską ištvėrė. Ir dar visus mus savo optimizmu užkrečia, – šiandien šypsosi ji. – Mūsų Aironas – tikra pozityvumo bomba.“  Aironas gimė Ingos 20-ojo gimtadienio išvakarėse. „Nuostabesnės dovanos net negalėtum įsivaizduoti“, – sako moteris. Vis dėlto prieš 15 metų visos mintys sukosi ne apie vieną pirmųjų jubiliejų.

Moteris, gimusi su genetiniu kaulų ir raumenų sutrikimu, ištisus metus kiekvieną dieną dalijosi asmenukėmis, kai sulaukė komentarų, kad ji „nepakankamai graži“, kad galėtų dalintis savo nuotraukoms. Straipsnyje, kurią išleido „Refinery29“, rašytoja Melissa Blake (39 m.) Iš Ilinojaus atviravo apie tai, kaip kasdienis savo nuotraukų dalinimasis jai padėjo jaustis patogiau savo kūne, kaip neįgaliai moteriai.

VšĮ „Penki pojūčiai“ teikia paslaugas šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų ar negalią turinčius vaikus, taip pat įstaigoms siūlo sensorinę įrangą ir pirmąsias lietuviškas pasunkintas priemones „Arti“. Praėjusiais metais Vilniuje, Šermukšnių gatvėje, buvo įkurti pirmieji „Penkių pojūčių“ namai – nedidelis terapijos centras, o šių metų spalio viduryje Ozo gatvėje, vienoje iš SOS vaikų kaimo sodybų, įsikūrė antrieji „Penkių pojūčių“ namai.

Spalio mėnesį Utenoje vykęs 20-asis Lietuvos ir Latvijos kultūrizmo ir fitneso čempionatas išsiskyrė naujove – pirmą kartą tokiame renginyje išskirta neįgaliųjų kategorija. Joje sėkmingai pasirodė uteniškis Darius Linka. 46 metų vyras džiaugiasi galimybe dalyvauti čempionate, kuris jį įkvėpė dar aktyviau sportuoti.

Su Ania Sipovič pirmą sykį susitikome prieš 14 metų. Tuomet pasikeisdamos slaugėme mums brangų žmogų, nuostabią moterį, vienuolę seserį Reginą. Tada sužinojau, kad Ania augina šešis vaikus, vyriausias jos sūnus Karolis turi sunkią negalią. Kai po daugelio metų vėl susitikome nuotoliniu būdu, Karolio jau nebebuvo – jis mirė prieš 12 metų, būdamas 25-erių. Vėlinių išvakarėse išdrįsau Anios paklausti apie netektį ir išgirdau, kokią patirtį ji sukaupė gausioje savo šeimoje augindama neįgalų sūnų.

Pandemija visus gąsdina ir kartais varo į neviltį, tačiau kad ir kokie būtų sergančiųjų ir užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai, negalime aplaidžiai ir abejingai žiūrėti į žmones, turinčius kitų sveikatos bėdų. Mūsų pašnekovai pasakoja, ką patiria neįgalieji, kai būna priversti šauktis medikų pagalbos.  Andžejus Matusevič nuo gimimo negali vaikščioti, juda tik neįgaliojo vežimėliu. Rugsėjo mėnesį Andžejui prireikė medikų pagalbos.

Savotišką dovaną Baltosios lazdelės dienos progą uostamiesčio neregiams įteikė Klaipėdos valdininkai. Prie tik ką nutiesto tako per kopas jie įrengė informacinius stendus, kuriuose informacija pateikiama ir liečiamu Brailio raštu. Tačiau kai neregiai pamėgino pirštais jį perskaityti suprato, kad Brailio rašto taškai sudėti tik dėl vaizdo – jie esą lygūs kaip ir pats stendo paviršius, tad skaityti tiesiog neįmanoma. Regos negalią turinti klaipėdietė Vaida mėgsta pasivaikščioti pajūriu.

Tęsiantis ekstremaliajai situacijai daug nepatogumų gyventojams kyla tvarkant dokumentus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba primena, kaip šiuo pandeminiu laikotarpiu kreiptis dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo. Pabrėžiama, kad kreipiantis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) pakartotinai galimi keli prašymo nustatyti negalią ir kitų reikiamų dokumentų pateikimo būdai.

Psichologė Vidutė Ališauskaitė pažįstama dažnam negalią turinčiam žmogui: ji nuolat kviečiama į įvairias vasaros stovyklas, mokymus ir yra mėgstama dėl savo jaunatviškos energijos bei gebėjimo su kiekvienu rasti bendrą kalbą. Psichologė įsitikinusi – kiekvieno žmogaus, nesvarbu, ar jis turi negalią, ar ne, sėkmė labai dažnai priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi, savivertės. Na, o psichologas gali būti tas vedlys, kuris padės įveikti barjerus, trukdančius įsilieti į visuomenę.

Sunkios negalios pilnamečius vaikus auginantys tėvai jaučiasi pamiršti valstybės. Atžalos ligos atveju jie teigia negaunantys nedarbingumo, o neįgalumo išmokos jų vaikams tokios mažos, kad net nepavyksta nusisamdyti pagalbos priežiūrai. Be to, dirbantiems tėvams nepriklauso neįgalaus vaiko slauga, todėl atžala kartais juos turi lydėti į darbą. Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė augina sunkios negalios dukrą Aušrą.

Šiaulietės Ilonos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dukrytė šį pasaulį išvydo būdama kitokia. Nuo pat gimimo jau trejų metų sulaukusi mergytė kenčia įgimtą kojų galūnių deformaciją. Nors Ilona kaip įmanydama stengiasi padėti dukrai, vis dėlto, jos teigimu, valstybei tokie vaikai nerūpi. Ilonos dukrelė gimė prieš daugiau nei trejus metus, tačiau gimdymo metu moteris sužinojo skaudžią žinią – mergytė gimė neišsivysčiusiomis kojytėmis.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų mažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Apklausoje dalyvavo 195 žmonės.  Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklausos dalyvių įsitikinę, kad pandemijos pasekmes psichikos sveikatai labiausiai padėtų mažinti didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.  21,6 proc. norėtų daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.  13,8 proc.

Vilnietė Vilija (vardas pakeistas) kurį laiką gyveno įprastai – baigė magistro studijas, sėkmingai dirbo, sukūrė šeimą. Tiesa, moterį retsykiais vargino nuotaikų kaita, bet tai pernelyg netrikdė. Problemos prasidėjo, kai Vilija susilaukė pirmagimės – tada jai diagnozuotas bipolinis sutrikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl Kauno poliklinikos pastato pritaikymo žmonėms su negalia ir įpareigojo kontrolierių skundą dėl galimos diskriminacijos nagrinėti iš naujo. Lygių galimybių kontrolierė teigia, jog taip leidžiama asmenų diskriminacija ir ketina siekti atnaujinti teismo procesą.

Neįgali mergina užregistruota prastovoje, nes įmonės, kurioje ji dirba, veikla yra uždrausta karantino metu. Mergina negavo valstybės mokamos prastovos dalies ir baiminasi, kad ją galėjo prarasti vien dėl to, kad gauna neįgaliojo pašalpą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Mergina turi antro lygio neįgalumą, bet, kaip pati sako, tai jai niekada netrukdė susirasti darbą.

„TV Pagalba“ sulaukė moters prašymo padėti. Neįgalumą turinti moteris metama iš nuomojamo būsto su nepilnamečiu sūnumi. Nuolatinių pajamų neturinti moteris neturi, kur prisiglausti ir bijo, kad teks šalti gatvėje. Išvydusi, kokiomis sąlygomis ilgą laiką gyveno Andželika, auginanti mokyklinio amžiaus sūnų, gelbėtoja Rūta Filejeva negalėjo tuo atsistebėti. „Tai yra baisu, jūsų namai atitinka tik antisanitarines sąlygas.

Universalaus dizaino sąvoka vis dažniau minima įvairiuose pranešimuose, konferencijose, įtraukiama į teisės aktus, tačiau iki šiol nebuvo įrankio, galinčio padėti įvertinti, kaip šių principų laikomasi praktiškai.

Neapykantos nusikaltimai Lietuvos viešajame gyvenime dar nesulaukia deramo dėmesio, nors teisininkams ir įstatymų leidėjams jie nėra naujiena. Apie neapykantos nusikaltimus kalbama ir Baudžiamajame kodekse. Ar pakankamai – tai jau kitas klausimas.  Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė GodaJurevičiūtė pastebi, kad šiek tiek skiriasi Lietuvos baudžiamajame kodekseir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) siūloma šiųnusikaltimų samprata.

Visi gerai žinome posakį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Karantino metu jis pasidarė ypač aktualus, mat užvėrę namų duris daugelis pasinėrė į naujos veiklos paieškas. Tauragiškis Petras Kasanavičius prisiminė kartu su tėčiu vaikystėje gamintus medinius kardus ir tai, kaip nedideliu įkaitintu įrankiu ant jo rankenos degindavo ornamentus. Beliko tik šį įrankį susirasti...  Išeidami iš namų dabar visi užsidedame apsaugines veido kaukes, o Petras ją dėvi net ir kambaryje.

Vis dažniau įvairios Lietuvos nevyriausybinės ar tarptautinės organizacijos, visuomenės veikėjai atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos metu blogėjančią psichosocialinę situaciją. Ypač pažeidžiami yra ir dėl karantino darbo netekę, ir negalią turintys žmonės, senjorai, šeimos su vaikais, smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vaikai ir suaugusieji.

Eivutei nustatytas Angelmano sindromas. Dauguma šį retą sindromą turinčių vaikų nevaikšto, nekalba, tačiau Eivutės mama Agnė deda visas pastangas, kad mergaitė būtų kuo savarankiškesnė, ir sako, kad dukros Eivos gimimas – galbūt geriausias jai gyvenime nutikęs dalykas.  Agnė Krylavičiūtė nesijaučia likimo nuskriausta ar nelaiminga – ji neturi tam laiko.

Naujojoje Akmenėje gyvenanti Marina Bakienė per karantiną nesėdi rankų sudėjusi. „Negaliu nepadėti kitiems – toks mano būdas. Dievas man davė talentų, gabumų, negaliu jais nesidalinti. Kasvakar pamąstau – ką šiandien gero padariau žmonėms? Tik perkračiusi mintis užmiegu ramiai“, – sako Marina.  Moteris visada buvo linkusi padėti kitiems, dažnai – be atlygio. Dabar ji ne tik siuva apsaugines kaukes, bet ir kitus sielos ligomis sergančius žmones skatina ieškoti prasmingos veiklos.

Panevėžietė Dalė Oniūnienė karantino laiką leidžia ir šv. Velykoms ruošiasi kartu su dviem anūkėmis. Karinai – 17, o autizmo spektro sutrikimą turinčiai Serenai – 15. Vyriausias anūkas Raimilas jau kuris laikas gyvena Olandijoje, jam 24-eri. Prieš 26 metus našle likusi Dalė prieš penkerius metus palaidojo ir savo vienturtę dukrą Astą, bet jau nuo 2010-ųjų beveik ant jos vienos pečių gulė rūpestis trimis dukters vaikais.  Serena gimė 2004 metais, prieš pat Kalėdas.

Iš jaunos poros buvo atimta ką tik gimusi dukrytė, o šis košmaras trunka jau septynis mėnesius. Pora aiškina, kad iš judviejų vaikas po savaitės atimtas dėl to, kad vaikelio motina yra neįgali, o vyras neturi stabilių pajamų. Šiuo metu vaikas auga globėjų šeimoje, o biologiniai vaiko tėvai su dukryte gali pasimatyti tik kartą per dvi savaites. „Tik spėjau pamatyti savo dukrą ir ją iš karto išnešė. Vis dar matau jos mažas akytes ir rankytes.

Balandžio 6 d. Tarptautinis negalios aljansas (International Disability Alliance) ir Europos negalios forumas (European Disability Forum) surengė internetinį seminarą „Negalia ir koronavirusas: diskriminacija teikiant skubią pagalbą“.  Seminare diskutavo, į auditorijos klausimus atsakė Tarptautinio negalios aljanso vykdomasis direktorius Vladimiras Cukas, Europos negalios forumo direktorė Catherine Naughton ir Italijos negalios forumo atstovė Luisa Bosisio Fazzi.

Lietuvos specialiosios olimpiados programos „Jaunieji atletai“ dalyviai, karantino sąlygomis priversti likti namuose, nenustoja sportuoti – specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jų treneriai susitinka nuotoliniu būdu. „Kad ir kokios aplinkybės šalyje ar pasaulyje, vaikai turi išlieti savo energiją“, – sako šios programos koordinatorė Aušra Kriškoviecienė. Trenerė sukūrė uždarą feisbuko grupę, kurioje treneriai metė sporto iššūkį vaikams ir jų tėveliams.

2007 metais Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva balandžio 2-oji paskelbta Pasauline autizmo supratimo diena. Balandis jau daugelį metų visame pasaulyje minimas kaip supratimo apie autizmą mėnuo.  Autizmo spektro sutrikimų turintys asmenys kitaip suvokia aplinką, todėl autistiškiems vaikams reikalinga sisteminga pagalba, kad užaugę galėtų gyventi visavertį gyvenimą.  Kauno Prano Daunio ugdymo centre kuriama tokiems vaikams palanki aplinka.

Šalyje įvedus karantiną, kai daugelis žmonių užsidarė namuose, kilo grėsmė, kad be pagalbos liks tie, kuriems jos reikia labiausiai, – negalią turintys, senyvi žmonės. Pasidomėjome, ar nenutrūko pagalba jiems savivaldybėse.