neįgalumas

Arkadijus Vinokuras – rašytojas, žurnalistas, teatro ir judesio aktorius. Sovietmečiu jis aktyviai priešinosi režimui, dalyvavo kuriant Baltijos valstybių jaunimo antisovietinę pogrindinę organizaciją. Nesyk areštuotas ir kalintas, uždarytas psichiatrijos ligoninėje, Arkadijus nepalūžo. Sovietmečiu gautas „baltas bilietas“, reiškęs, kad žmogus turi sunkią negalią, nesutrukdė jam tarnauti Izraelio kariuomenėje, aktyviai darbuotis Švedijoje ir prisidėti prie Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Karolina Zakarauskaitė, po studijų užsienyje grįžusi į Lietuvą ir prisijungusi prie programos „Kurk Lietuvai“, sako, kad negalia jos gyvenime egzistavo nuolatos. Sąvoką „kitoks“ prisimena pirmą kartą išgirdusi būdama aštuonerių, kai tėtis aiškino, kad jos jaunesnysis brolis Kasparas turi Dauno sindromą.

Šeimos kortelė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, kuria siekiama padėti šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba prižiūrinčioms (slaugančioms) bet kokio amžiaus neįgalų vaiką. Naudodamosi kortele jos gali pigiau įsigyti įvairių prekių ir paslaugų ar pramogauti. Šia kortelę užsisakė jau per 18 tūkst. šeimų, o nuolaidas siūlo 178 partneriai.

Moterų ir mergaičių su negalia pažeidžiamumas, galimas smurtas prieš jas net artimoje aplinkoje – beveik neanalizuota, neatskleista tema. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės teigimu, tik dabar pradedame aktyviau kalbėti apie jų situaciją, gynimą, atstovavimą.

„Balandžio mėnesį pirmą kartą būčiau skridusi į Italiją. Labai norėjau, labai laukiau. Kai išgirdom apie koronavirusą, supratom, kad kelionė tikriausiai neįvyks“, – sako panevėžietė Daiva Riliškytė. Kalbamės telefonu, ir negaliu atsistebėti sklandžia Daivos kalba ir logišku mąstymu. Daiva, kuriai gegužę sueis 42-eji, turi Dauno sindromą. Ji kartu su grupe Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojų ir darbuotojų ruošėsi dalyvauti projekto „Dienos centrai be sienų“ partnerių susitikime Italijoje.

Anksti ryte Panevėžyje susprogdintas automobilis. Susprogdintą mašiną apžiūrėjo net antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Beje, lengvasis „Volvo“ buvo paliktas neįgaliųjų vietoje. Mašina suniokota smarkiai. Sprogimas Panevėžyje: mašinos visiškai nesudraskė, tačiau susprogdinta ir ne šiaip kokia petarda – sprogimo banga priekinį stiklą net išsviedė į žaidimų aikštelę. Kiti langai išdužo, stogas deformavosi.

Lietuvoje daugiau nei 6,5 tūkst. negalią turinčių žmonių tebegyvena ilgalaikės globos namuose. Didžioji dalis po valdiškas įstaigas blaškomi nuo kūdikystės, todėl neturi savarankiško gyvenimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi, motyvacijos dirbti ir užsidirbti.

Pirmą kartą Lietuvoje visą mėnesį veikė unikali ir ryškiaspalvė lėlių „Barbie“ paroda. Kaune, prekybos centre „Akropolis“, surengtoje parodoje pristatyta 250 eksponatų – viena pirmųjų Amerikoje sukurtų barbių, barbė Frida Kahlo, daug kitų nematytų lėlių, taip pat dvi neįgaliojo vežimėlyje sėdinčios barbės. Jas parodai paskolino kolekcininkė Rūta Ardišauskienė, dalį organizatoriai atgabeno iš Estijos.

Valentina Teleišienė gimė ir augo Kaune. Šiuo metu ji su sunkią negalią turinčiu vyru džiaugiasi gyvenimu vienkiemyje. Apsigyventi ištuštėjusioje tėvų sodyboje praėjusių metų birželį jiems pasiūlė Valentinos vaikystės draugė, žinoma dainininkė Jolanta Naruševičiūtė.  „Niekada neįsivaizdavau, kad galėčiau gyventi kaime. Nejutau potraukio žemės darbams. Net nuvažiavusi pas tėtį į vienkiemį nueidavau tik iki šiltnamio nusiskinti agurko ar pomidoro.

„Neriam į Kaziuką su Lietuvos regionais“ – kvietė visą savaitgalį sostinėje šurmuliavusi tradicinė Kaziuko mugė. Apie pusantro tūkstančio jos dalyvių nepabūgo koronaviruso – šio renginio amatininkai, tautodailininkai, rankdarbių kūrėjai juk laukia visus metus. Tiesa, silpnesnės sveikatos žmonės, tarp jų ir neįgalieji, šįkart buvo atsargesni ir rizikuoti nedrįso – Katedros aikštėje socialinėms įstaigoms ir organizacijoms skirtoje erdvėje jų palapinių bolavo gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

Maskvos valdininkai iš mergaitės, gimusios su viena akimi, atėmė neįgalumo pašalpą. Jų manymu, vaikas gali pakankamai patogiai gyventi ir su tokia diagnoze. Šeima neteko ne tik papildomų pajamų, bet ir galimybės įsigyti nemokamą akies protezą, skelbia vietos žiniasklaida. Sostinės gyventoja Viktorija Trofimova reikalauja grąžinti jos dukteriai Julijai, kuri gimė su viena akimi, neįgalumo statusą.

„Manau, kad socialiniai tinklai yra nuostabi platforma, kurioje gali aktyviai veikti negalią turintys nuomonės formuotojai, – sako nuo gimimo nevaikštanti ir daug laiko ligoninėse praleidžianti amerikietė Lauren Matthewson. – Taip galiu pasiekti žmones, kurių būklė panaši į mano, galiu jiems padėti ir suteikti pasitikėjimo.

Eglė Paulauskienė yra keturių dukrų ir dviejų sūnų mama, tačiau daugiausia dėmesio skiria trečiajam savo vaikui, sūnui Justui, gimusiam su Dauno sindromu. Šiandien tryliktus metus einantis Justas lanko Šilutės pagrindinės mokyklos 6 klasę. Nėra viskas lengva ir paprasta, vis dėlto berniukas, nors ir nekalba, lavinasi ir noriai eina į mokyklą. Justo mama dalijasi patirtimi, ką integruotas mokymas duoda vaikui ir visai šeimai.

Saugų ir patogų įvairią negalią turinčių žmonių keliavimą užtikrinantis socialinis taksi kasmet pasiekia vis naujus miestus. Vien šiemet ši socialinė naujovė ėmė veikti Ukmergėje ir Utenoje. Socialinio taksi teikiamomis paslaugomis jau naudojasi daugiau kaip 3 tūkst. neįgaliųjų.  Zita Kulienė tapo pirmąja socialinio taksi Utenoje keleive. Po patirtos stuburo traumos vos 20 proc. darbingumo teturinčiai ir sunkiai judančiai moteriai tokia paslauga – didelis ir malonus pokytis gyvenime.

Vilniaus universitetas (VU) pirmasis Lietuvoje iš aukštųjų mokyklų pasitvirtino penkerių metų Įvairovės ir lygių galimybių strategiją. Ši strategija – tai ženklas, kad universitetas siekia būti atviras ne vien mokslinių idėjų ir disciplinų įvairovei, bet ir bendruomenės narių įvairovei lyčių, kalbų, tautybių, pilietybių, socialinės kilmės ar padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos, šeiminės padėties, neįgalumo patirčių atžvilgiu, gerbti ir vertinti šioje įvairovėje slypi...

Ukmergiškė Laima Luckutė augina 8-erių metų sūnų Luką, turintį sunkią kompleksinę negalią. Berniukas lanko Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos antrąją lavinamąją klasę. Sunkūs epilepsijos priepuoliai Luką ištinka ne tik namuose, bet ir mokykloje. Berniukas nekalba, sunkiai vaikšto, turi kitų sveikatos bėdų, tačiau tėvų ir mokytojos padedamas mažais žingsneliais juda į priekį.  Laima tiki pozityvumo galia ir sako, kad sūnus tik tada pradėjo šypsotis, kai pamatė besišypsančią savo mamą.

Šiaulietė Oksana Mejerė kartu su vyru augina 4-erių dukrą Emiliją ir 2,5 metų sūnelį Sajų. 2018 metų lapkritį Sajui nustatyta spinalinė raumenų atrofija. Berniukas yra dešimtasis Lietuvoje, kuriam diagnozuota ši reta liga.  Oksana sako, kad išgirdus diagnozę jai nekilo klausimas, kodėl taip nutiko: „Supratau – turiu priimti realybę tokią, kokia ji yra. Kas iš to, jei verksiu į pagalvę? Tikiu moksliniu paaiškinimu: šia liga gali sirgti vienas iš 10 000 žmonių.

Skaitytojų klausėme, kas labiau padėtų gerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Apklausoje dalyvavo 565 žmonės.  Du trečdaliai – 65,3 proc.– apklaustųjų mano, kad neįgaliųjų gyvenimo kokybę labiau pagerintų didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas.  33,6 proc. teigia, kad naudingesnės didesnės išmokos.  1,1 proc. apklausos dalyvių šis klausimas neaktualus.

Artėjant penktojo „Draugystė veža“ sezono kulminacijai – jį vainikuosiančiai trijų draugų porų kelionei į „Eurovizijos“ dainų konkursą Roterdame, su šio projekto sumanytoja Žydre Gedrimaite pabandėme mintimis perbėgti per visus penkis sezonus ir atsakyti į klausimą – tai kas gi vis dėlto yra toji „Draugystė veža“.  Žydrė atvira – į šį klausimą ji neturi vienareikšmio atsakymo. „Gyvenimas. Laisvė. Tikrumas.

Susidūrus su judėjimo sunkumais ar netgi atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį vienas pirmųjų darbų – pasirūpinti, kad namų aplinka būtų kuo patogesnė, netrukdytų žmogui pačiam laisvai judėti namuose, išeiti iš jų. Šias problemas padeda spręsti valstybė. Šiuo metu neįgaliųjų būstai pritaikomi pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems ir Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programas.

„Kalbant apie negalią ir solidarumą“ – taip pavadinta Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, vykusi diskusija, kurią organizavo tarpdisciplininis edukacijos, rezidencijų ir parodų centras „Rupert“. Renginyje visame pasaulyje žinomas neįgaliųjų teisių gynėjas, teisininkas, Šokio ir dramos konservatorijos Londone vadovas Davidas Ruebainas ir aktyvistė, mokslininkė, kino režisierė ir žurnalistė Rahila Gupta svarstė, kokiais būdais galima kalbėti apie konkrečias negalios patirtis neprisidedant p...

Specialiųjų poreikių turintys vaikai net ir integruoti į bendrojo ugdymo mokyklą dažnai sunkiai užmezga santykius su bendraamžiais, todėl jaučiasi vieniši, atstumti. Nepasitikėdami savo gabumais jie nedrįsta įsitraukti į popamokinę veiklą, o jų tėvai sunkiai randa tokios veiklos, kurioje vaikai galėtų tobulėti, parodyti save, savo dažnai neatskleistus gabumus.

Šv. Valentino dieną alytiškis Algirdas Bernatavičius sutinka Lenkijoje, netoli Krokuvos. Jis –„Erasmus+“ projekto dalyvis: „Projekte, kuriame daug dėmesio skiriama verslumui, įvairioms ateities inspiracijoms, be manęs dalyvauja ir daugiau neregių, – telefonu iš Lenkijos pasakoja Algirdas. – Yra ir mergina, judanti neįgaliojo vežimėliu. Organizacija, surengusi šį renginį, palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos neregiais, o viena iš organizatorių yra silpnaregė.

Lietuvos paralimpinis komitetas neslepia ambicingo tikslo – į Tokijuje vyksiančias paralimpines žaidynes išsiųsti kuo daugiau įvairių sporto šakų atstovų. Svarbiausioms kovoms nenumaldomai artėjant, minima vis daugiau sportininkų, kurie galėtų atversti naujus Lietuvos paralimpinio judėjimo puslapius. Tarp jų – ir šaudymu iš lanko užsiimantis alytiškis Rolandas Baranauskas.  „Net trys pirmą kartą į rankas lanką paėmusio Rolando paleistos strėlės susmigo į taikinio centrą.

Nuo 1992-ųjų popiežiaus Jono Pauliaus II siūlymu vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Tądien prisimenami sergantys sunkiomis, chroniškomis, nepagydomomis ligomis, meldžiamasi už jų sveikatą. Pasaulinė ligonių diena – proga atkreipti dėmesį ir į turinčiuosius psichikos negalią, sužinoti, kaip šie žmonės jaučiasi visuomenėje, su kokiomis problemomis susiduria.

Sportinei veiklai, sveikatingumui aklųjų bendruomenėje visada buvo skiriama daug dėmesio. Jau trys dešimtmečiai veikia Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), skatinanti sportinį aklųjų gyvenimą, rengianti įvairaus lygio varžybas. LASF sudaro aštuoni penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiantys sporto klubai, vykdantys įvairius sporto skatinimo ir sveikatingumo projektus.

Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuostatos, kad mokyklos gali nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Pasak įstatymo pakeitimą inicijavusio Seimo nario Justo Džiugelio, šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas yra diskriminuojantis. Pavyzdžiui, 29 str. 10 dalyje rašoma, kad mokyklos gali nepriimti vaiko, jei mano negalinčios jam užtikrinti pagalbos, o tai akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė nuostata.

Kinijoje nuo pareigų nušalinti du pareigūnai. Tai įvyko po to, kai šalyje mirė cerebliniu paralyžiumi sergantis berniukas. Pasirodo, kad paauglio tėvas, kuris buvo ir vienintelis jo globėjas, buvo laikomas karantine. Įtariama, kad jis galėjo būti užsikrėtęs Kiniją ir visą pasaulį šiurpinančiu koronavirusu. BBC rašo, kad šešiolikmetis Yan Chengas buvo rastas negyvas trečiadienį. Lygiai savaitę po to, kai jo tėvas ir brolis buvo uždaryti į karantiną.

Panevėžio autobusų parkas pasipildė naujais, moderniais žemagrindžiais autobusais, pritaikytais skirtingų negalių turintiems žmonėms. Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša sako, jog situacija Panevėžyje nors ir pamažu, bet gerėja. Apie tai byloja ir daugelyje miesto vietų matomas užrašas „Panevėžys atsinaujina“.  Apžiūrėti 12 naujų, tik ką į miestą atvykusių „BMC Procity CNG“ autobusų ir jais pasivažinėti pakviesti visi pageidaujantys panevėžiečiai.

Susilaukę kitokių vaikų tėvai skundžiasi, jog jiems labai trūksta ne tik įvairių paslaugų, bet ir informacijos, kur rasti pagalbos. Sostinėje šią spragą bent iš dalies žadama užpildyti: Valakupiuose, Lakštingalų gatvėje, po trejų metų duris atvers Kompleksinių paslaugų centras vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimos nariams.  Centras įsikurs rekonstruotame vaikų globos namų „Gilė“ pastate, kuris, vykstant deinstitucionalizacijos procesams, netrukus turėtų ištuštėti.

Kasmet žmonėms su negalia pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir gydymo įstaigą – tokią siekiamybę šiandien memorandumu įtvirtino Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos negalios organizacijų forumu. Pritaikymas apimtų tokius dalykus kaip patekimas į objektą, prieinama aplinka patalpose, specialistų paslaugos, specialios ugdymo priemones ir kita.

Tarptautinėje parodoje „Adventur 2020“ tarp daugiau kaip 300 dalyvių iš 20 šalių su šūkiu „Turizmas visiems Lietuvoje“ prisistatė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS). Turistinių kelialapių, kaip kitos šios parodos dalyvės, ji nepardavinėjo. LŽNS turėjo kitą tikslą – pristatyti neįgaliuosius kaip potencialius keliautojus ir patarti, pamokyti, kaip panaikinti kelionių magijai trukdančius barjerus.  Londonas, Paryžius, Barselona, Tenerifė, Tailandas, Egiptas, Kambodža, Madagaskaras.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui šiemet Lietuvos pateiktoje Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje bus aprašyta šalyje pradėta teikti asmeninio asistento paslauga. Tiesa, kol kas tai – bandomasis projektas, tačiau jau pradėtas įgyvendinti antrasis jo etapas. Pirmajame šias paslaugas išmėgino proto ir psichikos negalią turintys žmonės, antrajame jų gali kreiptis fizinę (judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimo) ir kompleksinę negalią turintys asmenys.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba. Apklausoje dalyvavo 345 žmonės.  Daugiau kaip pusė – 55,4 proc.– apklaustųjų manė, kad dirba 25 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. 20,9 proc. buvo įsitikinę, kad tokių yra net 47 proc.  Vis dėlto teisūs buvo 23,7 proc. pasirinkusiųjų antrąjį atsakymo variantą – „Sodros“ duomenimis, 2019 m. dirbo 36 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių.  Dėkojame dalyvavusiems ir skelbiame naują klausimą.

Gargždų lopšelį-darželį „Gintarėlis“ lankančią Deimantę prižiūri mokytojo padėjėja, kuri buvo specialiai įdarbinta, kad padėtų mergaitei susitvarkyti su liga – I tipo cukriniu diabetu. Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Smalsučiai“ vadovės Inos Juotkienės teigimu, tai analogų Lietuvoje neturintis atvejis.  Susirgus diabetu – ribotos galimybės lankyti darželį  Deimantė cukriniu diabetu susirgo prieš 1,5 metų, kai buvo 4-erių.

Dar gruodžio viduryje surengtoje diskusijoje pacientų organizacijos kėlė kiek kurioziškai skambėti galinčią problemą. Pasirodo, į kokį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritorinį skyrių paskambinęs ir nemokėdamas paklausti, reikiamos pagalbos gali ir nesulaukti, mat paprasčiausiai pavartoji ne tokį terminą. Siekiant mažinti tokių nesusipratimų pateikiame, kada kokia negalia yra nustatoma.  „Pavyzdžiui, žmogus klausia, kaip gali gauti neįgalumą.

Neįgaliojo vežimėliu judanti Laura (pavardė redakcijai žinoma) iš medikų girdėjo, kad sportuoti jai neverta – sveikata vis tiek tik prastės, tad kam vargti. Moteris neatsisakė svajonės. Patyrusi 7 insultus ji kasdien keliauja į sporto salę, važinėja triračiu ir svajoja dalyvauti tarptautinėse triračių varžybose.  Lauros namuose, vienoje iš knygų lentynų, pagarbiai išrikiuotos sporto varžybose jos iškovotos taurės, medaliai.

Geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai jau tapo gražia tradicija ir proga pagerbti bei padėkoti žmonėms, kurie savo atkaklumu ir ryžtu įveikia ne tik varžovus, bet ir save, savo negalią ir tampa pavyzdžiu visiems, drąsina nesustoti pusiaukelėje, siekti užsibrėžtų tikslų.

Dešimtą kartą surengtuose geriausiai visiems pritaikyto Europos miesto rinkimuose triumfavo Varšuva. Lenkijos sostinė išrinkta iš 47 pretendentų – tiek paraiškų pateikta Europos Komisijai. Varšuvai šis apdovanojimas skirtas už per trumpą laiką iš esmės pagerintą miesto prieinamumą.  Rateliais judantis Martinas Baltrušaitis Lenkijoje lankėsi ne kartą. „Ir dar niekur, ne tik Varšuvoje, neteko nusivilti pritaikymu ir dėmesiu negalią turintiems žmonėms.

„Prie svetingo ir visiems lankytojams atviro muziejaus kūrimo prisideda visi muziejaus darbuotojai – tiek sutinkantys lankytojus, tiek rengiantys parodas, ekskursijas ir edukacinę veiklą, tiek planuojantys muziejaus veiklos kryptis ir biudžetą“, – teigia VšĮ „Socialiniai meno projektai“ direktorė Ieva Petkutė ir tyrėja dr. Simona Karpavičiūtė.

Negalia žmogų užklumpa netikėtai, nepasiruošusį, dažniausiai – nieko nežinantį apie jo laukiančius gyvenimo iššūkius. Nors valstybėje yra sukurta neįgaliųjų paramos sistema, pirmą kartą su šia situacija susidūrę žmonės nežino, kas jiems priklauso, kur kreiptis dėl vienokios ar kitokios pagalbos.

Dar prieš pat didžiąsias metų šventes į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi kaunietė Daiva, negalinti patikėti, kad jos paralyžuotam ir jau ketverius metus prie lovos prikaustytam 63-erių metų amžiaus vyrui nustatytas 10 procentų darbingumas. Moteris piktinosi atsakingų tarnybų abejingumu ir nežmoniškumu, nes jų tikrinimai esą leidžia suvokti, kad jei „daržovė“ gali kalbėti, tai jam 100 procentų slauga nepriklauso.

Praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centras Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva įvairiuose Lietuvos regionuose rengė šviečiamąją kampaniją – susitikimuose su vietos politikais, specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, bendruomenėmis ir visuomene pristatė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, negalią turinčių žmonių situaciją, kalbėjosi apie svarbiausias problemas...

Pacientų organizacijos dalinasi Sveikatos apsaugos ministerijos paruošta svarbiausia informacija, ką būtina žinoti neįgaliesiems ir juos slaugantiems asmenims.   Šeimos gydytojo vizitas į namus, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kompensuojamosios priemonės – viskas išsamiai pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje atmintinėje. Ji skirta tiek neįgalumą turintiems asmenims, tiek juos prižiūrintiems artimiesiems.

Vilnietis Justinas Kisielius menu domėjosi nuo vaikystės: aplinkinius žavėjo darbais iš molio, juodu tušu plunksnele pieštais piešiniais. Neseniai jis atrado naujas priemones: drobę ir „Pebeo“ aliejinius markerius. Justino paveikslai – išskirtiniai. Juose daug spalvų, įvairių detalių bei originalių, netikėtų elementų.  Justinas pasakoja, jog jo giminėje būta ne vieno talento.

Kaunatavos kaimo bibliotekoje Vilija Jocienė dirba jau 36 metus. Tuomet, kai reikėjo rinktis gyvenimo kelią, negalią turinčiai merginai bibliotekininkės profesija atrodė priimtiniausias variantas – fizinių jėgų čia daug nereikia, o knygų lentynos, jose išrikiuotų knygų kvapas Vilijai patiko nuo vaikystės. Ir Telšių kultūros mokykla buvo ranka pasiekiama – nereikėjo vėl leistis į tolimas keliones.  Tos tolimos kelionės Vilijai buvo taip įkyrėjusios, kad net pagalvoti apie jas nenorėjo.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms visi tampame geresni, stengiamės vieni kitiems dovanoti ne tik džiaugsmo, gerų emocijų, bet ir aukoti tiems, kam reikia mūsų paramos ir pagalbos. Negalią turinčius vaikus auginančias mamas vienijančioje feisbuko paskyroje „Vilties spindulėlis“ prieš šv. Kalėdas paskelbta gerumo akcija, skirta „spinduliukų“ svajonėms išpildyti.

Lietuvoje, 2019 m. rugsėjo duomenimis, apie 130 tūkst. žmonių gavo netekto darbingumo pensijas. Kitaip tariant, tiek darbingo amžiaus žmonių nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumas. Netekto darbingumo (invalidumo) išmokos darbingo amžiaus asmenims sudaro apie 8 proc. „Sodros“ biudžeto išlaidų. Pastarųjų metų analizė rodo, kad netekto darbingumo pensijas gaunančių žmonių mažėja, o jų aktyvumas darbo rinkoje didėja. Lengviau įsidarbina ir vyresnio amžiaus žmonės.

Vaiko liga ar negalia tėvams visada tampa išbandymu. Tačiau neretai tai paskatina ir augti, tobulėti, padėti kitoms panašaus likimo šeimoms. Viena iš asociacijos „Nekitokie“ įkūrėjų Jurga Mačiukienė sako, kad dėl savo vaikų niekada nevalia pasiduoti. Moteris atkreipia dėmesį į nuolatinį ugdymo įstaigų specialistų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus auginančių tėvų nesusikalbėjimą. Būtent noras juos suburti paskatino moterį kurti asociaciją.