neįgalumas

Marija susidūrė su situacija, kurios visai nesitikėjo. Siekdama pasirūpinti sunkios negalios ištiktu broliu, moteris mėgino gauti tai, kas priklauso pagal įstatymus – neįgaliam žmogui skirtą liftą. Tačiau savivaldybėje ji atsitrenkė į abejingumo ir biurokratijos sieną, kuria nuversti jai į pagalbą atskubėjo „TV Pagalba“. Situaciją aiškinosi „TV Pagalbos“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė. Marijos brolis turi visišką negalią – vyras patyrė du insultus ir be kitų pagalbos judėti negali.

Pažvelgus į mažojo šešiamečio klaipėdiečio Nikitos Vyčo veidelį jame žmonės pirmiausia pastebi šypseną. Deja, retas kuris susimąsto, kiek daug už jos slypi skausmo, liūdesio ir bemiegių naktų, lydimų kasdienio darbo su įvairiais sveikatos specialistais ir mama. Tatjana Michalina – Nikitos ir jo devynerių sesutės Anitos mama – jau ne vienerius metus nepailsdama dirba per du darbus vien tam, kad jaunesnysis vaikelis galėtų gauti geriausią medikų priežiūrą ir būtų pagerinta jo gyvenimo kokybė.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi Margarita, kuri skundėsi abejingu valdininkų elgesiu. Prieš 30 metų dėl onkologinės ligos kojos netekusi moteris sužinojo apie jai priklausančią kompensaciją, kurios dėka galėtų įsigyti jai tinkantį neįgaliojo vežimėlį. Tačiau, anot valdininkų, moteris be kojos yra per mažai neįgali. Margarita prašo padėti jai likusį gyvenimą nugyventi komfortiškai. Ar pavyks padėti Margaritai, sužinokite laidoje „TV pagalba“. Į Margaritos namus atvyko gelbėtojas Linas Jakštas.

Už rankos nuvesti savo vaikus į darželį, grupėje apsikabinti ir atsisveikinti, o per šventes ateiti pasižiūrėti mamoms ir tėčiams skirtų pasirodymų – tai kiekvienų tėvų idilė. Deja, Ramunės Šidlauskaitės šeimai tai – nepasiekiamas džiaugsmas, nes darželyje, kurį lanko vilnietės vaikas, nėra įrengtas neįgaliesiems skirtas keltuvas. Ramunė pasakojo, kad jau kelerius metus jos sūnus lanko „Gabijėlės“ darželį Vilniaus Pašilaičių rajone.

Anksčiau Lietuvą sukrėtė „TV Pagalbos“ istorija apie apleistame, siaubo filmą primenančiame name neva daugybę metų kalintą neįgalią merginą Sonatą. Nors gelbėtojus pasitiko agresija, peiliai ir sudaužyta technika, o išsigandusi mergina buvo perduota medikams, istorija pasisuko visiškai netikėta linkme. Sonata vėl grįžo į skandalingosios globėjos namus ir šį kartą nusprendė pateikti savo tiesą, kuri net gelbėtojams atėmė žadą. Jaudinantis merginos gyvenimo pasakojimas – „TV Pagalbos“ siužete.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi Margarita, kuri skundėsi abejingu valdininkų elgesiu. Prieš 30 metų dėl onkologinės ligos kojos netekusi moteris sužinojo apie jai priklausančią kompensaciją, kurios dėka galėtų įsigyti jai tinkantį neįgaliojo vežimėlį. Tačiau, anot valdininkų, moteris be kojos yra per mažai neįgali. Margarita prašo padėti jai likusį gyvenimą nugyventi komfortiškai. Ar pavyks padėti Margaritai, sužinokite laidoje „TV pagalba“. Į Margaritos namus atvyko gelbėtojas Linas Jakštas.

Per sausio įvykius sovietų tardytas ir talžytas vilnietis dabar turi atlaikyti modernios Lietuvos biurokratų smūgius. Sveikatą praradęs vyras turėjo valstybės apmokamą asmeninį asistentą, tačiau vieną dieną išgirdo: jūsų sutartis pasibaigė, nors visai neseniai socialinės darbuotojos patikino, kad jis dar dvejus metus pagalbininką turės. Dabar vyras įkalintas namuose – negali nuvažiuoti net pas gydytojus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Socialiniuose tinkluose šiuo metu žaibiškai plinta ir tūkstančius peržiūrų renka jautrus sunkų stuburo lūžį patyrusio ir apatinės kūno dalies nevaldančio kauniečio Aurimo Mišeikos vaizdo įrašas, kuriame jis, norėdamas išvysti dukters jodinėjimo žirgais treniruotę, su neįgaliojo vežimėliu įveikia sudėtingą žvyro ir akmenų ruožą. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su A. Mišeika, o jis sutiko pasidalinti savo įrašu su skaitytojais.

Iki šiol asmenys su negalia kasmet turėdavo varstyti gydytojų kabinetų duris tam, kad gautų siuntimus ir nustatytų neįgalumą, kuris ir taip aiškus, pavyzdžiui, prarasta rega ar galimybė judėti. Negalią turintys žmonės atviri – toks procesas jiems kelia daug nepatogumų. Tačiau įsigaliojo naujovė – jei žmogaus sveikata nesikeičia, užtenka pas medikus ir į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą nuvykti vieną kartą ir neįgalumas pratęsiamas automatiškai.

TV3 žiniasklaidos grupės projektas „Išsipildymo akcija“ kasmet įrodo, kad susivieniję galime sukurti stebuklus. Tą patvirtina ir vieno iš šios akcijos herojų, keturmečio Nojaus istorija. Šiandien berniuko šeima negalėtų būti laimingesnė – nors medikai sakė priešingai, visų geros valios žmonių dėka jų sūnus ne tik sparčiai tobulėja, bet ir žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius.

Spalio 27-ąją socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vilniečio tėčio Raimondo Pasternackio įrašas apie siaubingą jų šeimai nutikusią nelaimę. Šių metų liepos 27-ąją į avariją papuolė motorolerį vairavęs jo sūnus Adrianas, kuris per stebuklą liko gyvas, tačiau dabar kenčia nuo skaudžių avarijos pasekmių. Tėtis pasidalijo įrašu prašydamas pagalbos, nes dabar jo sūnui reikalingas gydymas Vokietijoje.

Prieš ketverius metus vos trejų sulaukusi mažylė Emilija dalyvavo TV3 žiniasklaidos grupės „Išsipildymo akcijos“ projekte, kuriame jos mama vilnietė Tamara Grūnovienė atvėrė savo širdį žiūrovams. Vos po gimimo mažylės galvoje buvo aptiktos cistos, kurios per trumpą laiką ne tik pasiglemžė visą dešinįjį mergaitės smegenų pusrutulį, tačiau taip pat atsiliepė mergaitės raidai. Jei ne „Išsipildymo akcija“, Emilijos gyvenimas šiandien būtų kitoks.

Daugiau nei metus įgyvendinami pokyčiai negalios nustatymo srityje jau duoda realų rezultatą – beveik tūkstantis šeimų Lietuvoje išvengė papildomų procedūrų ar atskirų vertinimų, kai jų nariams buvo nustatyta sunki negalia. „Šie pokyčiai reiškia mažiau biurokratijos ir daugiau pagalbos žmogui. Labai svarbu, kad pagalba būtų pasiekiama tada, kai jos labiausiai reikia, neužstrigus sudėtinguose biurokratiniuose procesuose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.

Skaudžia istorija dalijasi moteris, kuri pasakoja, kaip atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje – ir kaip ją likimo valiai net trims paroms paliko sugyventinis. Be galimybės nueiti į tualetą ar pavalgyti, ji kentė skausmą ir pažeminimą, kol tuo metu jos partneris linksminosi, visiškai nesirūpindamas jos būkle. Moteriai į pagalbą atvyko laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Gerda.  Vieną dieną stagiai ištikus vaikščiojimo negaliai, moteris tapo priklausoma nuo savo vyro.

2009 metų liepos 25 dienos kaunietis Mantas Juodišius nepamirš niekada. Po nesėkmingo šuolio į vandenį patyrus sunkią kaklo traumą įprastą aktyvią ir sportišką vyro rutiną pakeitė neįgaliojo vežimėlis. Dabar Mantas įspėja visus – vos vienas šuolis gali palikti traumą visam gyvenimui. Mantas savo istorija sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Jauna pora patyrė didžiulį išbandymą. Iš Indrės ir Ovidijaus buvo atimtas pirmasis judviejų vaikas, o nuo biologinių tėvų atskirta duktė greitai visiškai prarado ryšį su jais. Dar skaudesnė žinia neįgalumą turinčią mamą pasieks lankantis „TV Pagalbos“ studijoje – paaiškėjo, kad jos dukra jau turi ne laikinus, o nuolatinius globėjus. Valdiškų institucijų abejingumu domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas.

Kaunietė Jelena Simonova – filosofijos mokslų daktarė, kuri savo išskirtine išvaizda patraukia ne vieno praeivio akį. Vis tik nedaugelis žino, kad spalvingai asmenybei dar kūdikystėje buvo nustatyta cerebrinio paralyžiaus diagnozė, kuri aukštyn kojomis apvertė visą Jelenos gyvenimą. Nepaisant sudėtingos diagnozės, kuri neretai tampa nuosprendžiu visam gyvenimui, pašnekovė nepasidavė.

Paaiškėjo naujų detalių apie neva daugybę metų pragariškomis sąlygomis laikytą vienišą jauną merginą Sonatą. Apleistame name ją atsitiktinai surado vietos gyventojas Valentinas, tačiau tiek Sonatos globėja, tiek globotinės močiutė tvirtino, kad vyras išsigalvoja. Šį kartą savo istorijos versiją pateiks pati Sonata. Jaudinantis merginos gyvenimo pasakojimas – „TV Pagalbos“ siužete.

Daugybę metų kaime buvo kankinama jauna mergina Sonata. Vyko tyli tragedija, apie kurią žinojo visi aplinkiniai, bet bijojo apie tai net kalbėti. Tik Valentinas pagaliau ėmėsi veiksmų, todėl kreipėsi į laidą „TV Pagalba“.  Valentinas vieną dieną netikėtai išgirdo, kad apleistame sename namelyje loja šunys. Priėjęs arčiau, jis pamatė, kad namelyje glaudėsi ne tik trys maži šuniukai, bet ir jauna neįgali mergina, vardu Sonata. Paaiškėjo, kad mergina turi globėją Ignę.

„Jaučiuosi tarsi priverstinai uždaryta savo pačios namuose. Noriu, o negaliu viena pati išeiti“, – taip situaciją apibūdino į AlytusPlius.lt redakciją paskambinusi negalią turinti alytiškė Tatjana. Moteris tvirtino, kad dar pernai metų gruodžio mėnesį prie jos buto buvo įrengtas keltuvas, kad ji galėtų savarankiškai juo naudotis ir išeiti į lauką.

Gyvenimas retai klostosi pagal mūsų planą – tai Naira suprato prieš 21 metus gimus dukrai Elzei. Cerebrinis paralyžius – šie žodžiai iš pradžių skambėjo kaip nuosprendis, tačiau laikui bėgant tapo šeimos kasdienybės dalimi. Toje kasdienybėje Naira išmoko atrasti ne tik naujas prasmes, bet ir stiprybę, apie kurią anksčiau nė neįtarė. „Gyvename rutinoje. Kai viskas vyksta įprasta tvarka, visi jaučiamės ramiau.

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems pokyčiams jau pritarė savivaldybės taryba.  „Šis poreikis buvo išgirstas kalbantis su negalią turinčius gyventojus vienijančiomis organizacijomis.

Kėdainietė Asta REKŠTIENĖ šiandien greičiausiai skaičiuotų solidų profesinį trisdešimtmetį bitininkystėje, jei ne gyvenimą apvertęs anuomet ant jaunutės moters pečių Dievo ranka uždėtas kryželis. Besilaukdama pirmagimio Asta nė nenujautė, kad jai likimo patikėta vidinių sukrėtimų kupina motinystės patirtis. Vis tik jautrus, nerimastingas motiniškas rūpestis – mokslui neperkandamas amžinasis variklis, pranokstantis įprastas žmogaus jėgas.

Marijampolės rajone gyvenančios Virginija ir Zita pakraupo dėl valdininkų neatidumo. Jų iš lovos nepakylančiai mamai nustatytas 20 proc. darbingumas, o tam, kad gautų neįgalumą patvirtinančią pažymą, 83-ejų moteris turi nuvykti į kitame mieste esančią gydymo įstaigą. Jaudinanti istorija – „TV Pagalbos“ siužete.

Motinai ir tėvui teko ypatingi gyvenimo išbandymai – jiems gimė 3 sunkiai sergantys vaikai. Kasdienybės rutina ir skausmas pakenkė poros santykiams. Šiandien žmona graudžiai rauda, ji sako, kad pavargo gyventi su savo sutuoktiniu.  Pas sutuoktinius važiavo „TV pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė.  Pora kartu gyvena jau 47 metus, jie atlaikė sunkiausius likimo kirčius ir išliko kartu.

2019 metų kovo 27-ą dieną Zarasuose gyvenančio Mariaus Montiko gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Po dienos darbų draugo sodyboje, važiuojant namo 37-erių metų vyrą kliudė automobilis. Partrenktas ir sužalotas Marius dar kabinosi į gyvenimą, šliaužė link kelio, tačiau automobilio vairuotojas net neapsisuko – nuvažiavo tolyn. Šiandien Marius sutiko savo istorija pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

34-erių metų Ajana Lolat stebina net visko mačiusius. Su cerebrinio paralyžiaus diagnoze gimusi moteris likimui nepasiduoda ir ketina padaryti beprecedentį žygdarbį – nueiti pėsčiomis net 320 kilometrų per visą Lietuvą. O paskutiniuosius 10 kilometrų Ajana ketina įveikti užrištomis akimis – su neregio vyro ir šuns asistentės Mulan pagalba.

Seimo narė Monika Ošmianskienė socialiniuose tinkluose pasidalijo fotografės, poetės, visuomenininkės Neringos Rekašiūtės žinute apie Vilniuje, 7 numeriu pažymėtame troleibuse kilusį konfliktą, kai vairuotoja nenorėjo įleisti moters su neįgaliojo vežimėliu į troleibusą ir tik atsiradus keleivei, žinojusiai apie transporto priemonėje esantį raktą, buvo pasiekta, kad moteris būtų įleista į viešąjį transportą.

51-erių metų kaunietė Nijolė Baranauskienė-Kryvosheia išgyveno nelengvą vaikystę. Abu moters tėvai turėjo negalias, o mergaitei teko ne tik anksti išmokti namų ruošos darbų, bet ir atlaikyti pašaipias aplinkinių replikas. Visgi, dabar moteris turi už ką padėkoti tėvams. „Dabar penkių metų vaikai gauna planšetes, o aš gaudavau krepšį ir eidavau į parduotuvę“, – savo vaikystę prisimena Nijolė.  Tėvai laužė standartus Nijolė gimė 1973 metais Kaune, neįgalių tėvų šeimoje.

Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo keisti automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimoms, kuriose auga vaikai su negalia. Įregistruotomis pataisomis siūloma skiriant tokią kompensaciją atsižvelgti į vaikų skaičių.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šių metų vasario 20 d. laukia gyventojų pasiūlymų dėl Konstitucijos pataisos, siūlančios keisti joje šiuo metu įrašytą negalią turinčius žmones įžeidžiančią invalidumo sąvoką pagarbesne – negalios sąvoka. Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje.

Pasitinkant Naujuosius – netikėtos dovanos sulaukė du neįgalius vaikus auginanti panevėžietė. Tik kartą gyvenime – per vestuves – kirpykloje buvusi moteris turėjo galimybę pasimėgauti grožio meistrių paslaugomis, naujais drabužiais, šventine vakariene. Ir visa tai sunkiai besiverčiančiai mamai sugalvojo padovanoti taip pat du vaikus auginanti panevėžietė, projekto „Ne tik mama“ iniciatorė. Moteris subūrė geradarių komandą ir sukūrė tikrą šventę dvynukų mamai.

Filmo „Vienas namuose 2“ žvaigždė Timas Curry buvo pasipūtęs prižiūrėtojas, tapęs Kevino McCallisterio aršiausiu priešininku, tačiau prabėgus trims dešimtmečiams, Timas yra tas, kuriuo rūpinamasi. Po to, kai filme „Vienas namuose“ įveikė įsilaužėlių duetą, filmo tęsinyje išdykėliui Kevinui McCallisteriui teko įveikti naują priešą – pasipūtusį, kerštingą prižiūrėtoją poną Hecktorą.

Akmenės rajone gyvenančio Gedimino Viliaus gyvenimas prieš 23 metus pasikeitė negrįžtamai – po skaudžios avarijos vaikinas nebevaldo kojų ir gyvena su kitomis šio įvykio paliktomis pasekmėmis. Dabar jis turi vieną svajonę – įsigyti aktyvaus tipo neįgaliojo vežimėlį, kuriam lėšų trūksta visai nebedaug, tačiau vienam įveikti tokią finansinę naštą per sunku.

42-ejų Gintarė Brazauskienė iš Kėdainių rajono jau 17 metų slaugo tėtį, tad tik radusi laisvą minutę, ji ieško būdų, kaip išnaudoti savo potencialą ir prisidurti vieną kitą eurą. Artėjant žiemos šventėms, ji imasi daryti kalėdines puokštes ir vainikus, nuo kurių sunku atitraukti akis. Miegėnų kaime įsikūrusi Gintarė – trijų vaikų mama. Dvi dukros jau suaugę ir gyvena užsienyje, jauniausiajam šeimos nariui 11 metų, o jau 17 metų kartu su moterimi gyvena ir jos tėtis.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Trejus metus Lietuvoje gali pasinaudoti Šeimos kortelės teikiamomis nuolaidomis ir naudomis. Teisę į Šeimos kortelę šiuo metu turi daugiau kaip 41 tūkst. šeimų, kortele naudojasi daugiau kaip 32 tūkst. Lietuvos šeimų, t.y. 74 proc. teisę į šią kortelę turinčių šeimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Kortelė populiariausia didžiuosiuose šalies miestuose. Interaktyviu kortelės teikiamų nuolaidų žemėlapiu jau domėtasi per 1,3 mln. kartų.

Trys ilgos paros užrakintame kambaryje, atimtas neįgaliojo vežimėlis, psichologinis spaudimas. Tai – judėjimo negalią turinčios šiaulietės Raimedos Bučinskytės santykių su partneriu patirtis, išgyventa prieš dešimtmečius, bet visam gyvenimui įsirėžusi į atmintį. Papasakoti savo istoriją Raimeda ryžosi norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į problemą – smurtą prieš negalią turinčius jos narius, kurie ne retai negali apsiginti, neranda išeičių savo gyvenimuose.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį pristatys tyrimą, kaip žmonės su negalia yra pasirengę ekstremaliosioms situacijoms. Pasak ministerijos, taip pat bus pristatytos priemonės dėl geresnio žmonių su negalia informuotumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms bei interneto svetainės LT72.lt pritaikymas jų poreikiams.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Marija, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra įstrigusi savo kaimynės bute. Jau beveik mėnesį laiko Marija prižiūri neįgalią kaimynės dukterį, nes jos draugė buvo netikėtai paguldyta į slaugos skyrių. Moteris dabar tvarko butą, gamina valgyti, girdo vaistus ir prižiūri ligonę kaip tik gali, tačiau taip ilgiau tęstis nebegali. Neįgalaus žmogaus situacija domėjosi gelbėtoja Gerda Žemaitė.

Po kelerių metų Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas klausos, regos ir kitokią negalią turintiems žmonėms – Seimas įpareigojo verslą prekes ir paslaugas pritaikyti neįgaliesiems.  Seimas ketvirtadienį į nacionalinę teisę perkėlė Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvą – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą: už balsavo 114 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.

Iš užsienio į Panevėžį gyventi sugrįžusi pora priblokšta – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sunkią negalią turintį vaiką kelis mėnesius paliko be išmokos. Tėvai sako, kad jaučiasi tarnybos apgauti. Esą, kai pateikė prašymą dėl neįgalumo nustatymo, tarnybos specialistė užtikrino, kad vaikui išmoka priklausys nuo tos dienos, kai jis buvo deklaruotas Lietuvoje. Tačiau paaiškėjo, kad išmokos mažiausiai už kelis mėnesius vaikas jau negaus.

Bankomatai, išmanieji įrenginiai, elektroninė prekyba ir žiniasklaida, bilietai, registracija internetu po pustrečių metų turėtų būti labiau prieinamos žmonėms su regos ir klausos sutrikimais – nuo 2025 metų liepos visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios įpareigojimai gamintojams ir tiekėjams siūlyti neįgaliesiems pritaikytą produkciją ar paslaugas.

Istorija apie fiziškai sveiką translytę moterį, kuri laiko save neįgalia, padalijo internautus į kelias grupes. 53-ejų norvegė Jorund Viktoria Alme viename iš interviu neseniai pripažino, kad visada norėjo būti nuo gimimo paralyžiuota žemiau juosmens. Ji prisiminė, kai mokėsi pradinėje mokykloje, vieną dieną pasirodė kitas mokinys su įtvaru ant kojos ir ramentais. „Mano širdis daužėsi, pulsas padažnėjo ir visu kūnu jaučiau pakilimą.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija pirmadienį nepritarė neįgalumo nustatymo sistemos pertvarkai – komisija pasiūlė Seimui projektą grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tobulinti.   Už Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus balsavo trys komisijos nariai, o keturi susilaikė. Projektą dar svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o vėliau – Seimas.

Ligos patale atsidūręs senjoras ir jo žmona Janina nebežino, ką daryti. Pora negali atsiimti vyro pensijos, nes jis nevaikšto, o Janina paniškai bijo bankomatų. Sutuoktiniai norėtų galimybės atsiimti pinigus pašte, bet tam kelią užstoja tam tikri reikalavimai. Senolius iš biurokratinio labirinto ištraukti nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Janina pasakojo, kad kol jos vyras vaikščiojo, savo pensiją iš banko sąskaitos jis pasiimdavo pats.

Susirūpinęs kaimynas kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“ teigdamas, kad netoliese gyvenantis vyras su žmona išnaudoja savo tris neįgalius brolius. Gelbėtojui Žilvinui Žitkui jis pasakojo, kad šeima pasiima visus brolių pinigus. Linas aiškino, kad kas mėnesį į namus paštininkė broliams atneša išmokas, tačiau jų rankų jos nepasiekia. „Jie gauna invalidumą, o jų brolis susirenka tuos pinigus.

Seimui ketvirtadienį teikiama neįgalumo nustatymo sistemos reforma, kuria tikimasi didesnio neįgaliųjų įsitraukimo į viešą gyvenimą ir darbo rinką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo, nes negalia didžiąja dalimi vertinama remiantis medicininiais kriterijais.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms naujovėms, tarp kurių – tobulesnis negalios vertinimo modelis, didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos, o viešoji informaciją labiau prieinama žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc.